Taip Leksė net pati nesuprato ką katik pasakė ir visgi suprato, kad šitą žaidimą žaidė ji jau seniai, tai matyt todėl šiektiek ir  nusivažiuoja  į lankas visai.Ir šiaip būnant tokiai senai tik  atrodant taip jaunai jai išties buvo keista va tokius žaidimus žaisti, bet juk kartais visai įdomu išgirsti  turbūt dar negirdėtus dalykus, kuriuos šitas žaidimas ir atskleidžia.Išgirdusi Stefano pareiškimą mergina kiek prisimerkė ir įdėmiai įsistebeilyjo  į Deimoną ,visgi buvo  įdomi šiaip jo reakcija, nes kiek žinojo  jos merginos  čia nėra ir vargu ar kada  nors bus.Juk ji tiek daug  apie tai girdėjo ir  tikrai tikėjosi, kad tą merginą ji dar kadanors pamatys, visgi  ji Leksei išties labai patiko.
-Aš niekada..,-nutęsė jau norėdama kažką sakyti, bet deja nesugalvojo ką,tai neužbaigusi  sakinio  galiausiai perleido šį žaidimą žaisti  jiems dviems,o pati  atsikėlusi nuo sofos nuėjo prie bariuko bei pasirėmus į jį stebėjo tuos du.Ech  ir kodėl ji  tokia?Net tokių žaidimų žaisti nemoka?Na arba jai tiesiog būtų  įdomų viską stebėti iš šono.Stebėti savo geriausią draugą su broliu žaidžiančius, tikrai širdžiai mielas vaizdelis.

Damon visai nesukčiavo. Priešingai: žaidė pagal visas taisykles ir buvo nuoširdus. Na, bent jau kol kas. Po kelių išgertų taurelių ėmė darytis vis smagiau ir smagiau, tačiau jis pats sau mintyse vis primindavo, kad turi nenusigerti, juk nenori prikalbėti per daug ar ko nors netinkamo. Na, juk ne visiems viską reikia žinoti.
Pabarbenęs pirštukais į stalą Damon užmetė akį į židinį. Jame dar buvo gana daug malkų, todėl nereikėjo vargintis ir stotis nuo sofos. Vis tik buvo gana jaukiai įsitaisęs ant savo sofos.
Stepukui prakalbus apie brolio merginas, Damon kelias sekundes pamąstė, ar Stefka nori jam eilinį kartą įgelti, tačiau kiek vėliau tyliai prunkštelėjo. Vis tik jis nelabai ir kovojo dėl Elenos. Na, pradžioje jis labai pavydėjo Stepukui, kad šis su Elena, bet juk vėliau leido jiems būti kartu. Tačiau tada Elena pati jį pasirinko. Taigi kova buvo lygi ir sąžininga.
- Vaje, brolau, nugirdysi mane, - tipo labai nepatenkintas, tačiau su šmaikščia veido išraišką paėmė taurę ir ją išgėrė. Jeigu taip ir toliau, reikės arba imti kitą butelį, arba persikelti į kokį barą. Prisiminimai apie barą jo veide iššaukė šypseną. Ką gi, galbūt dar pasitaikys proga pakartotį praėjusios nakties nuotykius.
- Neprimink man Elenos, - kiek rimčiau pridūrė. Vis tik nenorėjo apie ją kalbėti. Labai ją mylėjo ir negalėjo su ja būti, todėl jį dar labiau ėmė pyktis. Šiuo metu Damon nuotaika nebuvo stabili: vieną minutę jis žaidė žaidimus, kitą jau vėl mielai suvarytų Leksei į krūtinę kuolą. Štai koks jis be Elenos.
Leksei kažką sumurmėjus ir atsistojus, Damon kilstelėjo antakiuką ir nužvelgęs jos figūrą tik sumykė ''mhm..'', o tada užsispoksojo į butelį.
- Blondinė pasiduoda, - caktelėdamas liežuviu su Damoniška šypsena veide atsisuko į Stepuką.
- Regis dabar likom tik mes, brolau, - mirktelėjęs šypsojosi, taip lyg ir paskelbdamas naują iššūkį. Ak, kad ir abu prisigers... Būtų visai smagu. Tikriausiai tik visiškai nusigėręs Damon gali nuoširdžiai su Stepuku pasikalbėti. Ar jis to tikrai nori? Na, jis dar nebuvo tuo įsitikinęs, tačiau nenorėjo sustoti dabar. Vis tik jis ne Leksė ir nebėga iškilus keblumams.

Leksei atsistojus ir išėjus iš žaidimo, Stefanas nulydėjo ją žvilgsniu ir nežymiai suraukė antakius. Jis buvo nieko prieš žaisti su broliu, tačiau nenorėjo, kad Leksė išeitų. Kita vertus, kažin ar jai bus įdomu tiesiog stovėti ir stebėti kaip jiedu nusigeria, ar greičiau Deimonas būna nugirdomas, nes kol kas Stefanas išgėrė tik dvi taureles, kai tuo tarpu jo brolis bent jau penkias tai tikrai.
- Nagi, Lekse, rimtai? - skėstelėdamas rankomis paklausė vampyras kilstelėdamas vieną antakį. Juk tuo pačiu dar ir stengėsi priversti šiuos du bent jau kažkiek susidraugauti, net jei tai ir atrodė neįmanoma užduotis, bet Stefanas mėgo iššūkius. Gaila, tačiau dabar buvo akivaizdu, jog šį kartą niekas nepavyks.
- Jei tikiesi, kad pasiduosiu ir aš, labai klysti, - besišypsodamas ištarė Salvatorė paimdamas savo stiklinę į ranką bei pasiruošęs pasakyti ką nors tokio, kas privers išgerti ir jį. Na, prisigerti visiškai nenorėjo, nes prisidirbti ko nors panašaus, kaip prisidirbo su Davina tikrai nenorėjo, tačiau išlenkti dar vieną kitą taurelę atrodė neprasta mintis.
- Aš niekada nenorėjau nudėti savo brolio, - išsišiepęs ligi ausų ištarė Stefanas ir nežymiai kilstelėjęs taurelę užsivertė ją bei išmaukė burboną. Tuomet vos sugrąžino stiklinę ant stalo, pažvelgė į Deimoną kilstelėdamas antakius. Šypsena iš Stefano veido vis dar nedingo. Visgi, buvo įdomu, kokios mintys buvo aplankę jo brolelį. Bent jau Stefka, tai tikrai ne kartą buvo įsiutintas taip, kad galvojo tik apie Deimono širdies išplėšimą. Laimei, viskas niekada nesibaigė taip prastai, kitaip Stefanijų turbūt būtų užgraužusi sąžinė.

Stefanui uždavus tokį klausimą Leksė kiek  kilstelėjo antakius ir kuomgi ji tokia ypatinga, kad jie nori žaisti su ja?Na taip ji norėjo bent kiek susibendrauti su Deimonu, nors  tai ir atrodė išties gana sunki užduotis,ech vargšelė.
-Žinai  atrodo  aš jau per daug nusenau, nes nieko doro nesugalvoju,-palingavusi galvele mergina nužvelgė tiek Stefaną tiek Deimoną.Ech galbūt rimtai reikėtų truputi daugiau  drąsos ir šiaip jai visai patiktų juos du stebėti iš šono, bet visgi  jei jau geria, tai visi tegul nusigeria, taip juk smagiau ir  šiaip visi turi būti lygus, tad tik gužtelėjus petukais mergina sugrįžo  prie tų dviejų, tik šįkart atsisėdo šalia Stefano ir padėjus galvele jam ant peties  kiek kilstelėjo antakius išgirdusi  jo  žodžius.Jis bandė nužudyti savo brolį?Na visgi nėra ko stebėtis, juk jie visada kaip  šuo su kate.
-Auč,- lyg jai  išties būtų skaudėje mergina tik  aiktelėjo  iš nuostabos,o tada  kiek susimąstė ką čia  pasakius.
-Aš niekada hm.. nenorėjau  pražudyti savo geriausio draugo,- ir vėl mergina turbūt priminė Stefanui apie įvykius vasarnamyje, bet visgi jei jau žaidi, tai turi viską išsiaiškinti iki galo.Galbūt kokių naujienų išgirsi kas ten žino.Negėrė ,nes visgi ji tai  Stefano nenorėjo pražudyti, niekada, netaip kaip jis ją.

Na tikrai, Damon ėmė smagintis. Galbūt kaltas buvo alkoholis, galbūt tai, kad Leksė nusprendė pasitraukti iš žaidimo, tačiau jam tikrai buvo smagu. Retai juk jie ką nors bendro su broliu daro. Galėtų dar ir pašaliniai nemaišyti. Na, bet Stepuko valia yra Stepuko valia. Jis vis dar kenčia Leksę, bet ką gali žinoti, gal ir neatlaikys silpni Damonėlio nervai ir gal pasismagins su ta blondine. Na, vėliau...
Supratęs, kad brolis nesitraukia iš žaidimo ir priema jo iššūkį, Salvatorė gana mielai nusišypsojo ir vėl paplekšnojęs per Stefkos petį išgėrė taurę, nes, na, pripažinkim, jis irgi yra galvojęs apie brolio nužudymą.
- Aš niekada... - jis susimąstė, - Aš niekada nejaučiau draugiškų jausmų Leksei, - atsikeršydamas palingavo galvytę, taip nusprendęs, kad Stepukui pats laikas pasivaišinti jo burbonu. Vis tik jis nebuvo kvailas ir nenorėjo nusigerti ankščiau už kitą Salvatorę.
Leksei grįžus į žaidimą vampyras mintyse įsivaizdavo kaip varto akis, tačiau jiems parodė tik tiek, kad yra gana teigiamai nusiteikęs.
- O taip, prisijunk prie mūsų, gal pavyks ir tave nugirdyti, - juokingai mirksėdamas išsišiepė, o mintyse jau suko planus ką galėtų padaryti su Lekse kai Stefanijus bus girtas kaip koma.
Grįžusi į žaidimą Leksė vėl viską sugadino, nes Damon tikrai norėjo nužudyti Lorenzo ir net paliko jį degančiame pastate, o pats pabėgo. Velnias. Regis jis nemažai nuodėmių aptūrėjo per savo dar gana trumpą gyvenimą.Prisipylęs taures sau ir Stepukui, susidaužė su juo, na, nes jis žinojo, kad ir Stefukas nebuvo pats geriausias draugas.
- Į sveikatą, brolau, - užsiversdamas taurę šyptelėjo.

Leksei sugrįžus į žaidimą, Stefanas tikrai apsidžiaugė, jog jo noras pasibūti kartu su dviem svarbiausiais asmenimis bei bandymas padaryti, kad šie vienas kitą pamėgtų, gali tikrai pasiteisinti. Tačiau netrukus viskas nublanko, kai Salvatorė ir vėl išgirdo Leksės žodžius, tad prisimerkęs pažvelgė į ją nesuprasdamas kiek dar ji kankins Stefaną dėl šito. Netrukus Deimonas susidaužė su juo taurėmis, ir Stefanas vos vos kilstelėjo lūpų kampučius.
- Matau, kaip tu tuo mėgaujiesi, - nužvelgęs brolį tarė vampyras, tačiau visgi privalėjo užsiversti taurę ir išmaukti burboną. Padėjęs stiklinę ant stalo, šis staiga pažvelgė į Leksę, mat Stefano galvelėje įvyko nušvitimas.
- Žinai, tau taipogi derėtų išgerti, - pastumdamas pilną stiklinę link Leksės ištarė Salvatorė. - Visgi, nepamirškime, kas keršydama man ant Vikerio tilto norėjo mane nudėti, - išsišiepęs ligi ausų, lyg būtų labai dėl to laimingas ištarė Stefanas stebėdamas kaip Leksė pagaliau ir pati išlenks vieną taurelę. Kiek čia buvo galima jam druską ant žaizdos pilt, lyg pati būtų nekalta avelė šioje situacijoje.
Sulaukęs tokio Deimono ėjimo, Salvatorė nusijuokė.
- O tu labai originalus, - spoksodamas į brolį ištarė, tačiau nebedelsė ir įsipylė sau burbono bei užsivertęs stiklinę ir vėl išgėrė. Susimokė jie čia abudu prieš vargšą Stefuką.
- Aš niekada neturėjau merginos arba vaikino, kuris mirė, - norėdamas, jog dabar išgertų visi ir nė vienas neliktų kvailio vietoje ištarė Stefanas vėl prisipildamas burbono ir dar Deimonui įpildamas. Visgi, nors tai ir nebuvo rimta ar tikra draugystė, jis juk turėjo merginą Ivy, kuri numirė. Leksė kadaise irgi turėjo bernioką, o Deimonas.. na, kad ir Rose Marie ar Andy Star. Buvo tų meilių pas jį.

Išgirdusi Stefano žodžius kiek prisimerkė, bet visgi nieko nesakė, nes jis buvo  visiškai teisus.Juk Leksė irgi  visai neseniai norėjo nudėti, bet visa laimė viskas baigėsi gerai, nes turbūt tada Leksę būtų sąžinė užgraužus už tai, kad geriausią draugą  miriop pasiuntė.Atsidusus pasiėmusi  stikliuką   gėralo ir užsivertusi jį kiek nusipurtė, o tada  pažvelgė į tuos du.Matėsi iš Stefanijaus veido, kad jis labai patenkintas, kad ir Leksė buvo priversta  užsiversti  stikliuką, bet jai nebuvo kur dingti, o meluoti ji  kas ir taip akivaizdu ji tikrai nenorėjo.
-Cha cha kaip juokinga,Stefanai,-nusivaipiusi  vos vos kilstelėjo  vieną lūpų kamputį stebėdama  Stefanijų ir jo veiksmus .Išgirdusi jo žodžius mergina ir vėl prisimerkė jis čia ką keršyja ar ką?Visa prisimerkus  įsipylė  gėralo į stikluką ir vėl jį užsivertė,labai jau gražu iš jo pusės.Dabar ir Leksė turbūt nusigers.Visgi ji turėjo vaikiną, bet jis  deja mirė.Ir čia išties gana skaudi tema.
-Aš niekada neįsimylėjau savo buvusio vaikino arba buvusios merginos geriausios draugės ,- vėl kiek nusivaipiusi Leksė  kilstelėjus  vieną lūpų kamputį pažvelgė  į  Stefanijų ir  atsiduso.Ech ta meilė, o dar kai įsimyli savo  buvusios merginos geriausią draugę, tai išvis.Nors ji džiaugėsi, kad bent jau jos draugas gali būti laimingas.

Damonas jautėsi kiek apkvaišęs. Vis tik juk gėrė dar prieš jiems ateinant, ir gana nemažai. Dabar taip pat išgėrė nemažai, tad, na, jautė smagumą. Gal ir gerai, kad sutiko žaisti. Tik Leksė galėtų iš čia pasišalinti ir leisti broliams broliškai pasibūti. Va.
- Ei... - kiek apsimestinai nepatenkintas suraukė nosį ir išgėrė, nes Stepukas norėjo, kad visi išgertų. Pastatęs ant staliuko tuščią taurę giliai įkvėpė.
- Ką? Palauk, - Leksei pasakius kažką neaiškaus nužvelgė ją, - Niekada neįsimylėjai savo buvusios draugės? - dabar jis sumirksėjo ilgom blakstienom ir supratęs, kad nusišneka, papurtė galvą, - Na gerai, aš ne. Tai yra aš negeriu dabar, - palingavęs galvą nužvelgė Stepuką ir išsišiepė. Jam vis dar reikėjo prisiminti, kad turi save kontroliuoti ir neprikalbėti nesąmonių arba to, ko šie du neturi žinoti.
- Aš niekada neįskaudinau Elenos, Bonnės, Stefano.. - Damon dabar nužvelgė Leksę, tačiau jos vardo neminėjo. Jeigu būtų paminėjęs, tikriausiai turėtų išgerti visą Amerikos burboną, - paėmęs butelį, jis įsipylė vos ne sklidiną taurę ir kaip mat išgėrė. Juk daugelį kartų yra visus įskaudinęs. Tačiau ir jį įskaudino. Ech.
Pajutęs meilės atplūdį broliui, vyriškai jį apkabino ir paplekšnojo jam per nugarą. Kaip miela. Damonas girtas buvo tikrai mielumo ir meilumo įsikūnijimas. Na, tik iki tol, kol jo nesuerzindavo.

Pagaliau privertęs išgert ir Leksę, ir net kelis kartus, Stefanas nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius, o tuomet paėmęs butelį burbono pripildė visiems stiklines. Tiksliau sau ir Leksei, mat kai jau ruošėsi pilti ir Deimonui, netrukus suprato, jog šis jau girtas, tad stabtelėjo ir pažvelgė į brolį.
- Rodos, kažkam žaidimas baigėsi, - pakraipęs galvą ištarė Salvatorė ir pastatė butelį ant stalo nė neįpylęs broliui, tuomet paplekšnojo ranka šiam per nugarą lyg guosdamas vargšą už tai, kad metas pasišalint iš žaidimo. Gi paskui Stefanas jį turės į lovą nešt ir apklostyt bei prižiūrėt, kad prigėręs nesąmonių nedarytų, tad ar jam reikia tokios naštos? Kažin.
Sulaukęs tokių Leksės žodžių, šis nežymiai primerkė akis supratęs, jog ką tik sulaukė keršto.
- Gerai jau, - atsiduso Stefukas ir užsivertęs išmaukė taurėje buvusį burboną. Dabar ir pats jau pajuto, kaip alkoholis sudavė į galvą. Juk beveik kiekviename ėjime jam teko gerti, priešingai nei Leksei, kuri vos du ar tris kartus pasimėgavo burbonu.
Jau norėjo ir vėl gerti išgirdęs Deimono žodžius, bet netrukus sulaukė broliško apkabinimo ir išsišiepė.
- Ataik čia, - sugriebęs stipriau prisispaudė brolį ir ėmė plekšnot jam per nugarą. Yeeeep. Sėkmės Leksei, dabar jie jau abu girti.

Pamačius kaip broliškai jie čia bendrauti pradėjo Leksė galiausiai suprato, kad nusigėrė jau abu.Ech kokie jie mieli jai,kai va taip prisigeria.Bet kerštas yra kerštas ir šiaip Leksė nesitikėjo, kad ir Stefanas tiek prisigers, kad net su broliuku glebesčiuotis pradės, bet jau po visko ir ji tikrai klydo.
-Na nereikia čia tų glėbesčiavimusi ir šiaip žaidimas manau jau baigtas,-palinksėjo galvele ir susimąstė kaip jai vargšelei reiks anuos abu priversti eiti miegoti arba per prievartą išsiblaivyti.Ech ir kodėl visa tai jai kliūna?Tokia našta ant jos pečių.
-Na gerai manau žaidimas jau baigtas,-palingavusi galvele Leksė galiausiai pasitraukė nuo Stefano, kad nebūtų čia ir dabar nuspausta, kaip blynas ir atsistojusi paėmė burbono butelį ir įsipylusi sau į stikliuką užsivertė jį,o tada jau pajutusi, kad ir jai sukasi galvelė atsirėmė į baro kraštą, kad tik nenugriūtų.
-O dabar manau jums reiktų pamiegoti ,-atsiduso ,bet nesitraukė nuo baro, nes jai galvelė sukosi ir ji tikrai galėjo išsidrėbti ir dar ką nors su savimi sudaužyti.Ech.

Stipriai apkabinęs Stepuką taip ir nepaleido jo iš glėbio. O ir pats Stefka nelabai skubėjo jį paleisti.
- Žinai ką, manau, reikia kraustytis į kokią kitą vietą ir ten pasibūti linksmai, - pagaliau kiek atitraukęs galvą nuo Stepkos pralemeno, mintyse jau sukdamas planus, kad reikia daugiau žmonių prisikviesti ir padaryti baliuką. Na, arba jie galėtų visi trys kur nors nueiti. Arba tik Damon ir Stepukas. Be Leksės. Dabar jau jam visaip buvo gerai.
- O, blondine, ir tu, regis, patenki į kompaniją, taip ir toliau, - norėjo jis ir jai dabar paplekšnot per nugarą, bet Stepka vis dar laikė jį surakinęs glėby, - Siūlau užsukti į barą! - šūktelėjo gana netikėtai.
Leksei užsiminus apie miegą, Damon garsiai prunkštelėjo ir atsitraukęs nuo Stefkos vampyrišku greičiu prisiartino prie merginos, pakeliui vos nenuversdamas kelių šimtų metų senumo lempos.
- Gal tave palydėti miegučio, jei nori? - šyptelėjęs nužvelgė Leksę. Ši buvo linksmybių gadintoja ir Damonui tai nepatiko. Bet bent jau kol kas jis buvo gerai nusiteikęs.

Sulaukęs tokios Deimono idėjos, Stefanas tik kelis kart palinksėjo jam pritardamas. Turbūt blaivusis Stefka būtų liepęs likt namuose ir negąsdint žmonių, tačiau, kadangi ir pats dabar buvo girtas, ši idėja jam kuo puikiausiai tiko. 
- Uuuuuu! - kilstelėjęs ranką ėmė šokinėti ant sofos lyg mokykloje prašydamas leidimo ką nors pasakyti, - siūlau į naktinį klubą, ten būna nemažai žmonių, geros muzikos, turėtų būt smagu, - palinksėjo, nors ir nebuvo tokių linksmybių mėgėjas, kartais nueidavo ten išlenkt taurelę, tad vieta tikrai buvo nebloga, ypač žinant, jog Mystic Grillis jau buvo pabodusi vieta.
- Taip, Lekse, eisi ir tu, - išsišiepęs tarė Stefka ir paleidęs brolį iš glėbio pakilo nuo sofos bei patrynė rankomis pasiruošęs eit iš čia ir pašėlt. Ech, ir ką alkoholis padaro su geruoju Salvatore..
- Eeeeei, atsargiau, sudaužysi, - susiraukęs tarė Stefanas, kai Deimonas vos nesudaužė jų lempos. Jam ji buvo svarbi. Apskritai viskas šiuose namuose Stefkai buvo svarbu. 
- Einam, draugeliai? - privaręs prie brolio ir geriausios draugės tarė vampyras įsiterpdamas tarp jų per vidury bei apsivydamas abiejų kaklus rankomis. Norėjo čia tipo taiką palaikyt ir gerą nuotaiką.

Sulaukusi tokio Deimono pareiškimo Leksė tik nusijuokė ir palingavo galvele.Visgi jis, kad ir girtas ,bet buvo labai juokingas ir šiaip jie abu su Stefanu bus labai juokingi
-Ne ačiū aš nenoriu,-palingavusi galvele tarė vis dar besijuokdama .Ech ir koks jis jai juokingas pasidarė, tad ji negalėjo liautis juoktis.Bet galiausiai suvokusi, kad atrodo durnai  čia  besijuokdama, mergina kiek atsiduso ir galiausiai nustojo juoktis bei pažvelgė  į  Stefanijų, kuris   kaip mokyklinukas šokinėjo ant sofos iškėlęs ranką.
-Na gerai aš  sutinku su tavo pasiūlymų, tad galime eiti į klubą,-palinksėjus kiek kruptelėjo galiausiai  supratusi, kad  anas kažkokio būdų labai jau greit  atsidūrė už jų su Deimonu.Ech prisigeri,o paskui nesigaudai, nei kas ,nei kur .Reikės jai nebegerti jei jau taip
-Einam einam,-nusijuokusi again tarė,o tada galiausiai  apsidairė  mąstydama kaip dabar reikės su tais dviem susitvarkyt, kad šie ko nors neprisidirbtų.

Na, Damono galvelė tikrai sukosi sukosi... Tačiau jis nebuvo silpnas berniukas, todėl dar stipriai laikėsi.
- O, tu man patinki, brolau! - sušveplavęs irgi apsivijo ranka jo kaklą. - Gerbiu jus abu, - iškėlęs pirštą pareiškė lyg sakydamas atradęs sukūręs kokį šedevrą. Dabar buvo ta nuotaika, kai jis visus gerbė, net ir Leksę, - Tu, moterie, nestabdyk mūsų. Jei varai tai varom varom, - jau ir pats strikinėt pradėjo. Na, Stepukas tai strikinėt iš voveriukų galėjo išmokti, bet iš kur Damonas taip mokėjo, tai nebuvo aišku.
- Nu einam. Einam einam, drugeliai, - jau tempdamas juos link durų sukikeno. Tačiau bėda ta, kad pirma nepataikė į praėjimą ir vėl užkliuvo už staliuko. Nieko nesudaužė, tik pats apsitrankė.
- Einam einam, - vis ragindamas ne kiek juos, kiek save lemeno. Šiaip jam labiausiai patiko gerti namie, tik kartais gerdavo bare, tačiau tokiam stovy jau niekad neidavo iš namų. Ak, Leksė jį iš kelio veda.

Iš tikrųjų tai Stefanas dabar ne tik, kad nemąstė Stefaniškai, bet ir apskritai buvo labai pasimetęs. Kambarys karts nuo karto sukdavosi, kartais šis nė nesuprasdavo ką pasako jo brolis ar Leksė, tačiau per daug į tai ir nesigilino. Bent jau dabar jautėsi atsipalaidavęs labiau nei bet kada. Jau tikrai ruošėsi eiti su jais į naktinį klubą ir kaip reikiant pašėlti, tačiau pamatė, kaip Deimonas griuvinėja čia vos visų namų neapversdamas aukštyn kojom ir nežymiai suraukė antakius. Net ir girtas suprato, kad toli jie taip nenueis.
- Žinot, kam to naktinio klubo? Galim ir čia vakarėlį pasidaryt! - garsesniu tonu suriko Stefukas ir pribėgęs prie muzikos centro garsiai paleido muziką, o tuomet pagriebęs vieną burbono butelį ėmė judėt pagal ritmą. Buvo gera apie nieką negalvot, tiesiog šokt pagal muzikos ritmą, net jeigu ir keistoką kompaniją tam pasirinko Stefuks - su broliu tokius vakarėlius retokai rengdavo, na, o su Lekse, aišku, buvę visko.
- Ateikit pašoksim ratuku! - suriko Salvatorė ir prilėkęs prie tų dviejų vėl apglėbė rankomis juos aplink kaklus bei ėmė kilnoti kojas į viršų taip šokdamas nelabai aiškų šokį. Tačiau bent jau buvo smagu.