.

Po trumpo susitikimo su Nadia, Stefanas iškart sugrįžo į Salvatorių namus susikrauti šmutkių ir keliauti ieškoti brolio. Kažkodėl vis dar svarstė pradėti nuo Naujojo Orleano, net jei ir manė, kad tai buvo kvaila idėja, tačiau vis tiek tikėjosi, jog galbūt Klausas ką nors žinos. Vos grįžęs, vampyras iškart nulėkė į savo kambarį, susidėjo daiktus į kuprinę, tačiau prieš išeidamas dar sudvejojo ir sugrįžo į svetainę. Atėjęs čia, vaikinas atsiduso ir nusimetė kuprinę ant sofos, o pats priėjo prie mini baro bei paėmęs tekilos įsipylė jos į stiklinę, tuomet pasirėmė į barą ir spoksodamas į vieną tašką ėmė gurkšnoti savo gėrimą. Vampyro akyse ėmė kauptis ašaros, tačiau nebuvo ko stebėtis, nejaugi tai pirmas kartas kai Stefanui tekdavo praskysti dėl brolio kaltės?

Apžiūrinėdama namus Lexi galiausiai pasiekė svetainė ,nieko keisto šiuos namus ji žino tarsi nuluptus ,tad ją lengvai rado .Atėjusi mergina kiek apsidairė ,o tada akyse užkliuvo už Stefano.Mergina nėra kvaila ji aiškiai suprato ,kad Stefanui nėra gerai ir kad kažkas čia vyksta- Stefanai, kas nutiko?- artėdama link jo Lexi užklausė ,aišku praradusi mandagumą ir net nepasisveikindama.

Vampyras buvo toks užsisvajojęs, jog nė neišgirdo, kaip kažkas įėjo į namus, pakol kažkas nepasirodė svetainėje. Pasukęs galvą į šoną ir pamatęs Leksi bei išgirdęs jos balsą, Stefanas vos negavo infarkto. Ir tai, čia dar švelniai tariant. Ką tik buvo susitikęs su Nadia, sužinojo, kad ir Katerina gyva, o dabar jam prieš akis stovi jo geriausia draugė Leksi? Tai buvo keisčiau nei keista.
-L..Leksi?-sutrikęs paklausė, nors buvo akivaizdu, kad čia stovi ji. Vis dar taip pačiai pasimetęs, Salvatore padėjo puspilnę stiklinę ant baro ir lėtais žingsniais, akylai stebėdamas priešais jį buvusią personą, priėjo prie merginos bei staigiu judesiu uždėjo ranką jai ant peties. Supratęs, jog tai nevaiduoklis ir jis iš tiesų mato visiškai tikrą ir gyvą Leksi, Salvatore išpūtė akis ir stipriai apkabino draugę negalėdamas patikėti tuo, kad ji čia.
-Nė neįsivaizduoji kaip man tavęs trūko..-sumurmėjo vaikinas spausdamas geriausią draugę savo glėby, nes ko jau ko, tačiau Leksi tikrai nesitikėjo dar kažkada pamatyt. Tačiau jam šiuo metu labai jos reikėjo, ypač kai visi buvo nusigręžę nuo jo.

-Ne žinok miegančioji gražuolė- kiek pasivaipė ,o tada menkai šyptelėjo supratusi ,kad Stefanas jos nepamiršo, nors kas galėtų pamiršti savo geriausią draugę ,tikriausiai niekas na nebent jau visai nukvakęs asmuo.Kai šis ją tvirtai apkabino Lexi atsakė į jo šiltą ir tvirtą apkabinimą ,o tada kiek atsitraukė ir pažvelgė į jo akis,- Tau kažkas įkrito į akį ar kas dėl ko verki ,Stefanai?-niekada Lexei nepatiko matyti savo draugo verkiančio, ji galėjo betką sutrypti ,kad tik jam būtų geriau.- Įsivaizduoju Stefanai stebėjau tave iš anapus ,mačiau kaip tu kenti dėl Carolinos , dėl Elenos ,bet nesuprantu dėlko kenti dabar?- kilstelėjo antakius paklausdama.Nepatiko jai ta mintis ,kad šioji nieko nežino.

Vis dar laikė stipriai apkabinęs savo draugę, kai netrukus šioji atsitraukė ir išgirdęs jos klausimą Stefanas tik nudelbė akis šiek tiek jas pasitrindamas.
-Nieko, aš.. tiesiog pavargęs,-sumurmėjo vaikinas aiškiai meluodamas, tačiau dabar, bent jau kuriam laikui jam iš galvos išgaravo visos problemos su Karolina, Deimonu ar kitais žmonėmis. Jam rūpėjo tik tai, jog prieš akis stovi jo geriausia draugė, kurią jis taip senai matė.
-Svarbiausia, jog tu esi čia. Jog tu gyva. Ką nori veikti? Nuo ko nori pradėti?-besišypsodamas paklausė vampyras nužvelgdamas savo geriausią draugę ir dar kartą norėdamas įsitikinti jos gyvumu. -Gal pradėsi nuo gėrimo?-netrukus paklausė šis ir priėjęs prie baro paėmė savo stiklinę su tekila bei padavė ją Leksei, o tuomet priėjo prie sofos ir atsisėdo. -Ir galbūt papasakosi, kaip nutiko, jog esi čia?-susidomėjęs kilstelėjo antakius.

-Verki ,nes esi pavarges?- kilstelėjo antakius aiškiai juo netikėdama.Ji savo draugą pažįsta kaip nuluptą, tad ji nepatikėjo jo žodžiais, bet nusprendė į tai nesigilinti juk turi daug laiko dar tam įsiaiškinti.-Beto tu prastas melagis- linktelėjo galvele ir išgirdusi jo klausimą kiek susimąstė .-Noriu paailsėti, nes patikėk jaučiuosi kaip nubėgusi maratoną ,o tada jau žiūrėsim -šyptelėjusi linktelėjo jau norėjo atsakyti į jo klausimą ,bet gavusi stiklinę su tekilą nespėjo tad gurkštelėjo šio gėrimo-Dėkuj ,-linktelėjo pagaliau atgaudama mandagumą.-Kas nutiko?Nieko aš čia ir esu tuo labai patenkinta negi tu ne ,?- lyg netyčia užklausdama tokį durną klausimą kilstelėjo antakius ir pasirėmė į barą.

Stebėdamas draugę sėdinčią čia, šalia jo ir tokią gyvą, Stefanas nesulaikė šypsenos savo veide.
-Ne, turiu omeny, kaip tu prisikėlei? Žinai, šiandien tikrai pakvaišus diena, nes patikėsi tu ar ne, nesi pirmoji prisikėlusi.. gal čia zombių apokalipsė?-nusijuokė Salvatore šiek tiek susimąstęs, kad tai tikrai keista, jog per vieną dieną jis jau sužinojo apie kelių vampyrių prisikėlimą. -Eikš čia,-sumurmėjo vaikinas ir apkabinęs draugę per pečius prisitraukė ją arčiau savęs, visgi buvo be galo pasiilgęs Leksi ir tikrai nesibaimino to parodyti. Juk jiedu buvo geriausi draugai nuo neatmenamų laikų ir ji buvo tas žmogus, kuriuo Stefanas visada galėjo pasitikėt ir atsiremt, todėl jam taip jos ir trūko. Na, žinoma, kai turėjo šalia savęs Eleną, vėliau Karoliną, visa tai išgyveno lengviau, tačiau kadangi pastaruoju metu buvo vienišas.. jam labai trūko Leksi.

-Mmm kaip aš prisikėliau ,na manau gana keistai nes atsibudau kažkokiame miške ir vos negavau infarkto iš siaubo kai pamačiau save veidrodyje ,- atsiduso prisiminusi ta įvykį dėl kurio ir dabar merginą nupurto nemalonus šiurpuliukai.-Kažkokia ragana kurios vardo nė nežinau mane prikėlė ,nes kažkokiu būdu rado būdą kontaktuoti su manim, visai kaip ir mes kai tu buvai miręs ,-palinksėjo ,o tada tęsė toliau - Ir tada ta ragana nusprendė mane prikelti ,net nežinau kodėl ,po to įvykio aš jos jau nebemačiau ir abejoju ar norėčiau pamatyt, man raganos nepatinka ,aišku į tai nekišu Elenos draugės Bonės ,nes ji geras žmogus ,- menkai šyptelėjo ir patogiai įsitaisė savo geriausio draugo glėby, kai šis prisiglaudė ją arčiau savęs .Tik dabar Lexi galėjo jaustis laisva ir saugi ,beto savo geriausią draugą ji mylėjo labiau nei ką kitą pasaulyje ,nes turėjo tik jį.

-Keista.. labai keista..-susimąstęs ištarė Stefanas, tačiau nusprendė į tai per daug nesigilint. Juk aplink ir taip buvo problemų, o svarbiausias faktas buvo tas, jog jo geriausia draugė buvo gyva ir šiuo metu leido laiką su juo. Tai viskas, kas jam dabar rūpėjo. -Taip.. kalbant apie Bonę ir Eleną, tai nė neįsivaizduoji kiek daug praleidai.. ir apskritai, mano gyvenime tiek visko nutiko, kad dabar esu nerealiai pasimetęs.. Štai kodėl džiaugiuosi dėl to, jog tu pagaliau grįžai,-sumurma Stefanas ir menkai šyptelėjęs atsitraukia nuo draugės bei nuėjęs prie mini baro paima butelį tekilos ir pasiima stiklinę ir sau bei grįžęs atsisėda ant sofos. -Štai kodėl reikia bent jau kaip nors atšvęsti, tad jei esi pavargusi, galime bent išgerti,-nusišypso vaikinas įsipildamas sau tekilos, o tuomet susidaužia stiklinėmis su Leksi. -Už tavo grįžimą,-linkteli bei užsivertęs ima tuštinti stiklinę.

-Ir kągi aš praleidau meilasis ponaiti Salvatore?,-kilstelėjo antakius-Beje kaip laikosi Bonė su Karolina?Ir kaip Elenai su Deimonu sekasi?,- čia aišku skaudžia stygą  palietė bet ji išties tai tikrai nežinojo visos situacijos  tiesa pasakius  juk visada  jų  nestebėjo ir tikrai visko nežinojo.-Malonu girdėti, kad bent kam aš  reikalinga ,nes tavo broliui kogero tokia net nebūčiau-lyg prisiminus  ką  Deimonas jai padarė  pavartė akutes ir  atsiduso-Pala pala nuo kada tu tiek geri,? Nebeatpažįstu savo mažiaus,  mažiausiojo Salvatorės,-papurčiusi  galvele  mergina įbedė žvilgnį lyg  kiaurai jį skrosdama.

-Na.. jei jau pradėjome apie tai..-sumurmėjo Stefanas ir pagriebęs butelį įsipylė į stiklinę dar tekilos. -Kad viską papasakočiau, man tikrai reikia būti girtam,-nusijuokė vaikinas ir gurkštelėjo iš savo taurės, o tuomet giliai įkvėpė ir pažvelgė į Leksi. -Nežinau nuo ko pradėt ir kaip viską papasakot, todėl pabandysiu trumpiau. Miestelyje atsirado naujas raganių būrys, vienas iš jų nelabai mus visus mėgo ir užkeikė Eleną miegui tol, kol Bonė bus gyva, taigi.. per artimiausius šešiasdešimt metų, matyt, jos tikrai nesutiksim,-atsiduso Salvatore, o tuomet užvertė akis bandydamas sugalvoti, ką Leksi dar praleido. -Na, vėliau, kaip ir tu sakei, aš.. aš įsimylėjau Karoliną,-tarė Salvatore ir suspaudė lūpas. -Tačiau dabar viskas subyrėjo, aš viską sugadinau ir.. nebežinau ką vienas kitam jaučiame,-gūžtelėjo pečiais Stefanas bei gurkštelėjo dar tekilos, nes jį ir vėl užvaldė ne pats geriausias jausmas dėl viso šito. -Ir žinoma kaip visada, Deimonas pridarė problemų ir vėl dingo būdamas ne pačioje geriausioje formoje. Todėl, vos prieš tau ateinant kaip tik ruošiausi keliauti į Naujajį Orleaną ir bandyti jo ieškoti, nes tai darau jau kelias savaites,-sumurmėjo Stefanas ir gūžtelėjo pečiais stebėdamas Leksi reakciją. Žinoma, turėjo daug daugiau papasakoti, tačiau visko tiek įvyko, kad būtų kalbėjęs ištisą valandą..

-Gerai  man  tikrai per  daug informacijos , -išgirdusi  jo pasakojimą.Lexė suprato ,kad praleido  išties labai daug ,bet išgirdusi apie  Elena  tarsi sustingo, galbūt jos ir nebuvo  draugės  ,bet  Elenai jai tikrai patiko ir ji tikrai  jei būtų  buvusi gyva būtų ir toliau  gerai sutarusi su  ja-  Pala  ką? Nori pasakyti Elena  mirusi?-   kiek garsiau tarė  ko jau ko ,bet šito mergina nesitikėjo -Ir tu įsimylėjai jos geriausia  draugę?- vėl garsiau riktelėjo paklausdama -Gerai man tikrai  reikia daug išgerti- atsiduso  ir  išsiropštusi  iš  Stefano glėbio nuėjo prie baro  ir susiradusi Deimono  seną  burbono butelį  net nežiūrėdama  ar jis  dar turi garantija  ar ką ten  užsivertė  jį  - Deimonas  yra Deimonas  suprantu ,kad jis tavo brolis , bet  nepyk  aš apie jį nelabai linkusi kalbėt ,jis manęs nemėgsta ,-atsiduso  ir  vėl užsivertė  butelį ,o tada nupėdino prie lango ,kad galėtų  įkvėpti gryno oro  jį  atsidarė ir prisėdo ant palangės.

Išgirdęs draugės atsakymą, Stefanas nežymiai nusišypsojo ir nudelbė akis į žemę.
-Na, nežinau ar ji skaitosi mirusi, gal labiau užmigdyta, tačiau.. kažkas panašaus,-gūžtelėjo pečiais kiek abejingai, nes nors Elena jam ir buvo labai brangi, matyt, per tiek laiko jis jau buvo spėjęs susitaikyti, jog dar negreit ją pamatys, tačiau, visgi, kažkada juk pamatys. -Ir.. taip. Mudu su Karolina turime šiokią tokią istoriją, tačiau, kaip jau sakiau, manau, kad dabar viskas baigta,-sumurmėjo spoksodamas į vieną tašką, o tuomet vėl išgėrė tekilos, kad nuraminti nervus. -Žinau, kad judu nelabai sutariat, tačiau tiesiog noriu, kad suprastum, jog neužilgo man vis tiek teks išvykt jo ieškot.. tačiau jauskis kaip namie, gali čia gyventi jei tik nori,-nežymiai nusišypsojo Stefanas stebėdamas draugę.

Kurį laiką merginą tylėdama spoksojo pro langą kol neišgirdo Stefano žodžių- Elena man buvo labai brangi tiek pat kiek ir jums su Deimonu todėl man išties labai skaudu dėl jos - kiek atsiduso,o tada uždariusi langą pasisuko į Stefaną -Pala ką?Tu nori pasakyti paliksi mane čia. Vieną?-kilstelėjo antakius - Gerai vyk ką aš jau padarysiu matau ,kad aš čia nei laukiama nei ką ,tad -gužtelėjusi petukais kiek nusišnekėdama gužtelėjo .Tas prisikėlimas jai išties nepatiko ,tas jausmas ir viskas ją drąskė išvidaus.Todėl ji jautėsi labai baisiai tarsi niekam nereikalinga.