Taip Lilė suprato, kad Stefanas ja nepatikės, visgi ji graži ir jauna mergina ir šiaip visai nepanaši į jo motiną ,bet deja ji buvo jo motina ir jis turės tą galiausiai pripažinti.
-Deimonas čia niekaip nesusiijęs ir čia tikrai nepokštas,-šyptelėjus tarė toliau stebėdama Stefaniju.Ech ir kodėl viskas negali būti kurkas papraščiau?Kodėl galiausiai jis negali susiprasti, kad jo motušė gyva, tik dabar kurkas jaunesnė nei yra išties?Eh sunkus tas jos gyvenimas.
-Na hm pagalvokim ką žino tik tavo mama..tavo mama buvo tave atvedusi į doros kelią,- nieko daugiau nesugalvojusi Lilė kiek atsiduso ir ištarė būtent tokius žodžius.Tikrai norėjo galiausiai įtikinti šį, kad ji jokia Deimančiuko neužkalbėta mergina,o tikrai jo motina.

Klausėsi prieš jį stovėjusios merginos vis dar netikėdamas nė vienu jos žodžiu. Nagi, kodėl Stefanas taip lengvai turėjo patikėti, jog prieš jį stovi pati Lillian Salvatore? Juk ši mergina nė nebuvo panaši į jo mamą, o, kad vampyras gali persikelti į kitą kūną Stefanas nė nenumanė. Jo manymu, tai galėjo padaryti tik keliautojai, kaip tarkim buvo padariusi Katerina. Juk net, kad tai gali padaryti raganos jis nenumanė, nebuvo jau toks apsišvietęs tam antgamtinių būtybių pasaulyje Stefukas.
- Šitą žinojo ir Deimonas, o žinant, koks yra mano brolis.. - nusijuokė Stefanas. Galbūt kažkiek ir dvejojo kas čia prieš jį per būtybė stovi, tačiau tikrai dar nebuvo įtikintas. Gal tai tiesiog puikiai paruoštas jo brolelio pokštas?
- Jeigu nori įrodyti, pasistenk labiau, - suraukęs antakius ištarė Stefanas stebėdamas priešais jį stovėjusią jauną ir išvaizdžią merginą. Vis dar nesuprato, kokiais tikslais ji meluoja, kad yra jo motina? Keista. Gal reikėtų patikrint ar ji neturi savyje verbenos? Pala.. jausmas, lyg priešais jį stovėtų vampyrė. Bet... kaip tai įmanoma?

Na Lilė tikrai  pasistengs įtikinti Stefanijų, kad ji yra jo motina ir galbūt jis kaip nors patikės.Galbūt.Nes Lilė šito nežinojo.Visgi  Stefanas irgi nežinojo, kad raganos gali  vampyrus perkelti  į kitus kūnus ir šiuo atveju Lilei būtent  taip ir padarė.O jai tikrai pradeda patikti šitas kūnas ir  visas mergaitės jaunumas, nepaisant to, kad pačiai Lilei per trisdešimt aštuonis metelius, jei skaitysim žmogiškais metais.
-Stefanai Stefanai, tu toks naivus,-linguodama galvele stebėjo ši galiausiai susimąsčiusi,kaip jį pagaliau  įtikinti.Nusprendusi, kad galbūt jo nuotrauka, kurią  turėjo tik Lilė padės jį įtikinti Lilė išsitraukė iš savo rankinės  nuotrauką, kai Stefanas buvo mažas.Ech rubuiliukas jos sūnelis ir atkišo ją  Stefanui.
-Šito man tavo brolis nedavė, aš ją visada turėjau su savimi, tai nieko nesako?,-kilstelėjo antakius stebėdama Stefaną ir  jo veikmus.Visgi  jai buvo įdomu kaip šįkartą jis reaguos.

Stefanas nežymiai šypsodamasis stebėjo kiekvieną prieš jį buvusio merginos veiksmą. Nagi, ji tuoj kažkur susimaus, juk Deimonas negalėjo jos užkalbėti su visais atsakymais į jo klausimus. Be to, argi jis būtų taip varginęsis tam, kad šiek tiek panervintų Stefaną? Kažin. Tačiau netrukus iš Stefkos veido išnyko šypsena ir nustebęs šis pažvelgė į savo nuotrauką, o tuomet į tamsiaplaukę stovėjusią priešais jį.
- Mama? - sutrikęs paklausė Salvatorė dar kartą nužvelgdamas priešais jį stovėjusią merginą. Ne. Kaip tai gali būti? Jo mama buvo senesnė ir tikrai taip neatrodė. Tai neįmanoma.
- Bet kaip tu.... - sumurmėjo Stefanas, bet netrukus nutilo. Nežinojo net kaip suformuluoti klausimą, nes dabar buvo toks nerealiai pasimetęs.. Ech, vargšas Salvatorė, tikrai nenumanė, kaip visa tai gali būti realu. Nejaugi jo mama buvo keliautoja? Bet tai nelogiška, juk ji paprasta vampyrė. Kas per velnias..

Galiausiai supratusi, kad pagaliau įtikino Stefaną Lilė tik šyptelėjo ir dar kart pažvelgė į tokį išties nustebusį ir labai jau mielą Stefano veiduką.Ech kaip jai gerą ir vėl buvo savo sūnelį matyti ir turėti taip arti.
-Na taip aš tapati-šyptelėjo Lilė kiek pati stebėdamasi, nes visgi nesitikėjo, kad šis ja kadanors galiausiai patikės.Ech ji moka išsisukti iš pačių bjauriausių situacijų.Tik dabar šioji suvokė, kad reikės jam viską paaiškinti ir tai bus ilga istorija, tikrai labai ilga.
-Na kaip čia pasakius, miriaus, prisikėliau, netrukus paprašiau raganos, kad mane perkeltų į kitą kūną,o savo sudeginau, tai tokia istorija,-trumpai gužtelėjus petukais Lilė toliau stebėjo stefaną ir laukė dar kokių jo reakcijų ar kokio apkabinimo ar šiaip ko nors širdžiai mielo.Visgi tai buvo jo motina, o ryšys su mama yra stiprus.

Kol Lilė pasakojo jam savo istoriją, Stefanas vis dar sutrikęs nužiūrinėjo priešais jį stovėjusią merginą. Tai buvo taip keista.. jo mama praktiškai buvo Elenos Gilbert amžiaus, o su ja jis juk susitikinėjo. Todėl taip, matyti mamą naujame kūne ir dar tokiame jauname buvo labai, net gi per daug keista ir nesuprantama.
- Bet.. kodėl? - išklausęs motinos greito ir aiškaus pasakojimo paklausė Stefanas, o tuomet atsirėmė į tilto turėklus. Nesuprato kokiais tikslais jo motina nesugrįžo savame kūne, o persikėlė į tokį ir dar daug jaunesnės merginos, tačiau laimei, dabar turėjo galimybę visko jos išsiklausinėti. Hm.. įdomu, ar Deimonas jau žino apie tai? Turbūt jam labai nepatiks, kad Lilė sugrįžo. O galbūt šis kaip tik norės pradėti viską iš pradžių? Visgi turbūt ne. Be Elenos jis ir vėl buvo senasis Deimonas, tas, kuriam beveik niekas nerūpėjo ir Stefanas privalėjo apsaugoti mamą, jei šis vėl ką nors sugalvotų iškrėsti blogo.

-Na aš nenorėjau grįšti savame kūne,todėl, kad norėjau atkeršyti, bet deja dabar apsigalvojau,-žinoma ji apsigalvojo, kai tik pamatė savo sūnų -Stefaną.Ir visgi tikrai džiaugėsi, kad šis ja patikėjo, nors Lilė dar ir jautėsi keistai, bet nieko gal pripras.
-Visgi nenoriu, kad kolkas apie tai ką nors žinoti tavo brolis, nes jis vargu apsidžiaugtų ,-palinskėjus galvele pažvelgė į Stefaną akimis lyg klausdama "o kur apkabinimas".Visgi dabar iš Stefano galėjo sulaukti visko, bet ji norėjo.Nes šiuo metu jai rūpėjo tik vienas- suvientyti šeimą ir taip galiausiai ilgai netrukus atkeršyti kitiems ją įskaudinusiems asmenims.Ech ta Lilė kartais ir labai gera ir labai bloga moka pabūti.

- Atkeršyti kam? - sutrikęs paklausė Stefanas vis dar nenumanydamas apie ką šneka jo mama. Kodėl ji turėtų kam nors keršyti? Tai nelogiška. Nebent.. na žinoma, Deimonas ją prieš pat mirtį tikrai įskaudino, tačiau jis juk jos sūnus, tad kažin ar šioji norėtų atkeršyti būtent jam. Tačiau kam po velnių tada ji siekė atkeršyti? Stefanas darėsi vis labiau susidomėjęs. Tačiau tikrai nenorėjo, kad jo motina užsiimtų tokiomis nesąmonėmis kaip kerštas, ar įniršis, juk ji ir pati turėjo savyje plėšrūnės geną, kurį iš jos Salvatorė ir paveldėjo, tad kažin ar tokios emocijos būtų išėję į gerą.
- Suprantu... Nieko jam nesakysiu, - linktelėjo Stefanas, tačiau nėjo apkabinti mamos net jei ir norėjo. Tiesiog visa ši situacija jam dar buvo per keista ir vampyras sunkiai gaudėsi kas vyksta, tad pirmiausiai norėjo viską išsiaiškinti.
- Ką žadi daryti toliau? - sutrikęs paklausė šis. Galbūt ji jau surengusi kokį keršto planą? Be to, visi eretikai jau seniausiai buvo numirę, išskyrus Valerie, todėl visų pirma jis nė nenumanė kaip apie tai pasakyti Lilei ir kaip ji gyvens toliau neturėdama beveik nieko, tik jį.

-Na Stefanai šitą pasilaikysiu sau,-linktelėjo kiek susimąstydama.Visgi atskleisti visų kortų iškart mergina nenorėjo, tad kolkas Stefanui nieko nesakysi, kad ir kokia ji gera būtų, bet kartais įskaudinta ji gali pasiryžti betkam, bet ne jos planuose keršto Deimonui nebuvo.Ji tiesiog ir vėl suburs savo mylimuos eretikus ir galiausiai galės atkeršyti, tik deja ji nežinojo, kad beveik visi išmirę, ech vargšė Lilė.
-Jis tikrai mane nužudytų ir patikėk tuo džiaugtusi,-pridūrusi mergina kiek atsiduso.Visgi, nors ir buvo Deimono motina, jis jos niekada nevertino ir nemylėjo, kitaip nei Stefanas, kuris visada ją mylėjo ir laukė, bent turėjo vilties, kad ji gyva, o brolis..,na broliui mama niekada nerūpėjo.Bet Lilė su tuom jau susitaikė.
-Hm nežinau pirma noriu susisiekti su savo žmonėmis ,o tada jau žiūrėsiu,-kiek gužtelėjo petukais vargu ar ką nors žinodama.Ji išties nežinojo, kaip reiks gyventi toliau būnant tokios jaunos merginos kūne.

- Aišku, - įtariai nužvelgdamas mamą ištarė Stefanas, tačiau per daug nesigilino. Tai buvo jos reikalas, ką ši darys su savo gyvenimu, tačiau jeigu Salvatorė matys, jog ši vėl ima virsti į plėšrūnę ir ją pasiglemžia blogoji jos pusė, tikrai sustabdys savo mamą bet kokia kaina, kad ir kam ji žada keršyti. Nors Stefanui tai vis dar atrodė kvaila idėja, juk toks dalykas kaip kerštas niekad nepriveda prie gero ir tuo labiau nepasibaigia gerai. Dažniausiai nukenčia abi pusės.
- Tai netiesa, - atsiduso Stefanas purtydamas galvą. Jis puikiai žinojo, kad Deimonas jaučiasi įskaudintas dėl to, kaip pasielgė Lilė, tačiau giliai viduje jis mylėjo savo motiną, net jei ir nenorėjo to parodyti. - Jis tiesiog yra Deimonas. Laiko tokius jausmus savyje, - gūžtelėjo pečiais Stefanas lyg tai būtų įprastas dalykas, nors iš kitos pusės toks ir buvo.
- Savo žmonėmis..? - Salvatorės tonas jau pasikeitė. Šis stengėsi kalbėti labai atsargiai, nes bijojo tolimesnių Lilės veiksmų ir išgyvenimų. - Kalbi apie eretikus? - dar atsargiau paklausė galvodamas kokiais būdais jai pranešti baisią žinią. Tačiau kažin ar tokių būdų buvo.

-Nežinau ar tiesa ar ne, bet tavo brolis su manim prieš mirtį pasielgė nelabai gražiai, aš  Stefanai  šitą atsimenu,- prisimerkus tarė, taip jį tą faktą  atsimena, nors ir nelabai aiškiai, bet visgi atsimena.Tas ją labai  įskaudino, bet ji tikisi, kad kaip nors atves Deimoną į protą ir jie vėl galės būti didelė laiminga šeima,jei šis žinoma patikės, jog  tokios jaunos merginos kūne yra pati Lillian Salvatore-jo motina.Na Lilei  tuom jį įtikinti bus labai sunku, bet ji pasistengs ir galbūt jai pasiseks.
-Taip noriu susirasti juos visus, visgi jie mano šeima ir man jie labai svarbūs,-linktelėjusi kiek apsidairė,o tada sugrįžo  ties Stefanu,-Taip apie juos, gal žinai kur galėčiau nors vieną iš jų rasti?,-kilstelėjus antakius   klausimai pažvelgė  į  Stefaną.Tikėjosi, kad jis jai padės su jeis visai susisiekti ir vėl  suburti visus į vieną ratą.Ech Lilė juk nežinojo, kad  visi eretikai išskyrūs Valerie mirę.

- Žinau, bet patikėk manim, jis mano brolis ir kuo puikiausiai jį pažįstu. Jis myli tave, tik.. savaip, - atsiduso Stefanas, visgi per tiek metų pakankamai perprato savo brolį, jo elgesį ir jausmus, tačiau turbūt dar nemokėjo perteikti ir paaiškinti to kitiems. Nieko, svarbiausia pats suprato. Juk Deimonas išties toks buvo, ne veltui vėliau nužudytas Raynos kardu jis matė vizijas, kuriose buvo su savo motina ir norėjo jos atsiprašyti bei pasakyti, kad dėl visko gailisi. Juk Stefanas kuo puikiausiai apie tai žinojo, pats Deimonas pasakojo. Tačiau šiuo metu Lilei viso to jis aiškinti nenorėjo, per daug painu.
- Eee... ne, neįsivaizduoju, jie visi seniausiai dingę iš Mystic Fallso, - gūžtelėjęs pečiais ištarė Stefanas apsimesdamas lyg nieko nebūtų nutikę. Nenorėjo vėl prarasti motinos, vos tik ją susigrąžino, o tokia žinia turbūt ją sužlugdytų. Arba ši išlėktų ieškot vienintelės likusios Valerie, kuri dabar galėjo būti bet kuriame pasaulio krašte po to, kai Stefanas ją atstūmė norėdamas likti su Karolina. Dievaži.. kaip sudėtinga pas jį viskas gyvenime buvo.

Išgirdusi jo žodžius apie visų jos žmonių dingimą iš Mystic Fallso Lilė kiek primerkė akutes įtariai pažvelgdama į Stefaną.Visgi jinai pažinojo savo jaunėlį ir kuo puikiausiai žinojo, kad jis jai kažko nesako, bet ji tikrai išsiaiškins.Ir viską.
-Nagi, Stefanai, tu nemoki meluoti,-prisimerkusi tarė prieidama arčiau jo ir pažvelgdama į jo veidelį.Ech jinai jį kiaurai permetė, tad dabar buvo įsitikinusi, kad jis jai meluoja.Bet ji jo nekaltino, juk galbūt jis turi savų sumetimų tą daryti.
-O šiaip nežinau ką darysiu, juk dabar esu visiškai viena,-kiek atsiduso galiausiai nudelbusi akutes į žemę ir kiek atsitraukusi nuo Stefano, susimąstė. Visgi kaip jai reikės gyventi toliau neturint beveik nieko?Ji net savo namų nebeturi.Ech ir kodėl jai taip nesiseka.Juk ji nieko niekam blogo nepadarė.

Sulaukęs tokių motinos žodžių, Stefanas nežymiai prisimerkė. Ech, ir kodėl ji visad turėdavo atspėti kai šis meluoja? Jis tikrai nenorėjo pasakyti motinai tiesos, nes suprato, jog tai ją sužlugdys. Juk dar nepamiršo kokia ši buvo, kai norėjo ištraukti eretikus iš kalėjimo pasaulio. Dabar turbūt bus dar blogiau, nes šie išties mirę ir Lilė jų turbūt niekada nepamatys. Na, nebent ir tie prisikels, kaip pastaruoju metu daug kas daro, kas buvo išties keista.
- Tikrai, nežinau kur jie. Bet galėsiu padėti tau juos surasti, - pasisiūlė Stefanas nežymiai nusišypsodamas. Labai stengėsi kalbėti kuo įtikinamiau ir net žiūrėjo motinai į akis nenorėdamas išsiduoti. Juk tai ji visad sakydavo, kad kai šis nežiūri jai į akis - meluoja. Tad dabar elgėsi atvirkščiai.
- Nesi viena. Turi mane, - linktelėjo Salvatorė paimdamas mamą už rankų ir pažvelgdamas į jos veidą bei nusišypsodamas. Na gerai, vis dar buvo keista stovėti čia su tokia jauna mergina, tačiau jis patikėjo, jog tai jo mama ir tai buvo svarbiausia. Nesvarbu kokiame ji kūne, svarbu, kad ji vėl buvo čia ir gyva.

Taip Lilė žinojo kada šis meluoja .Juk ši savo sūnelį visada permatydavo kiaurai ir jai tai patikdavo.Juk visada ji galėjo atspėti kada jis meluoja, o kada sako tiesą.Na šįkart jam pavyko išsisukti, nes visgi kalbėdamas jis žiūrėjo  jai į akis.Turbūt jis šįkart taip ir praslys, labai lengvai.
-Būtų labai malonu, visgi norėčiau su jeis susisiekti,-kiek atsiduso  susimąstydama  kur jie visi išdingę.Na žinoma ji mirė, tad jie galėjo dingti bet kur, bet kad mirė..na Lilė to nelabai galėjo nuspėti ar juolabiau nujausti.Bet jei dabar ji tą sužinotų turbūt visiems būtų labai riestą, nes jos blogoji pusė nieko gero nežada.
-Na..bent tiek gerai, nes daugiau neturiu nieko,-  stebėdama Stefano veidelį Lilė kiek atsiduso.Visgi buvo gerą jausti tą  sūnišką meilę ir  norėjimą apsaugoti.Lilė tą labai vertino.