Klausydama situacijos Estera kaip tik mąstė kuo galėtų padėti merginos vaikinui. Žinoma, moteris buvo tūkstančio metų senumo ragana, todėl turėjo visą biblioteką įvairiausių knygų ir apskritai mokėjo daug burtažodžių, juk sugebėjo perkelti save į daugelį kūnų, taip pat atversti savo sūnus Kolą ir Finną iš vampyrų į raganius ir nuveikti dar kelis dalykus, juk galų gale pati ir sukūrė visą šių kraujasiurbių esybę, todėl buvo užtikrinta, kad Forbes padėti galėtų. Be to, Esteros pusėje buvo protėvių galios, juk kaip kitaip ji būtų prisikėlusi? -Hm.. kadangi ne itin mėgstu vampyrus, būtų nuostabu ką nors atvesti į doros kelią, tačiau.. Noriu tave perspėti, Karolina Forbes, jog aš nieko nedarau bereikalo. Todėl automatiškai liksi man skolinga. O skola gali būti tikrai nemenka. Ar esi tikra, jog tam pasirašai?-kilstelėjo antakius moteris kalbėdama labai rimtu tonu ir žiūrėdama į blondinę labai rimtu veidu. Visgi, tai ir nebuvo juokai. Estera turėjo didžiulį planą, kuriame buvo labai daug įvykių ir tame plane galų gale tikrai būtų prireikę Forbes pagalbos.

Išgirdusi jos teigiamą atsakymą mergina akimirkai nušvito, bet tuoj pat jos džiaugmas dingo vos tik šioji išgirdo apie skolą ir gana nemenką ,na žinoma ir kogi tikėtis iš šios moteros? Bet Karolina dėl Stefano padarys bet ką net jei tai ir reikštų patį baisiausią dalyką gyvenime, per daug mergina jį myli, tad bėdoje nepaliks.- Taip..noriu galiausiai sutvarkyti su juom santykius, o to negalėsiu padaryti, kol jis bus nekokios kondicijos,- kiek palinksėjo galvele aiškiai suvokdama į ką veliasi. Bet Karolina visada vėlėsi į visokias nesąmones, visaip kaip ir Elena. Juk jos vienodos, nu neveltui geriausios draugės buvo.-Taigi ko tau reikės, kad visa tai sutvarkytum ?,-kilstelėjo antakius norėdama kuo greičiau visa tai užbaigti ir tiesa pasakius lėkt pas Stefaną santykių aiškintis.

Sulaukusi dar vieno sutikimo, Estera ir vėl išsišiepė. Jos šypsena tikrai nebuvo draugiška ar geranoriška, labiau klastinga ir patenkinta dėl to, kas šiuo metu vyko. -Ech, ta jaunuolių meilė, kai atrodo, jog dėl kito gali padaryt bet ką.. pamenu tuos laikus, kai tokia buvau ir aš,-moteris kalbėjo šiek tiek užsisvajojusi, galbūt net gi su maža pašaipėle balse, na, bet juk normalu, jog tūkstančio metų raganos mąstymas skiriasi nuo nesenai į suaugusiųjų pasaulį įžengusios jaunuolės. -Hm.. pagalvokim,-susimąstė Estera. Žinoma, kad visų burtų mintinai ji nemokėjo ir pirmiausiai ji privalėjo grįžti į savo urvą, kuriame buvo apsistojusi ir slėpė visą savo magišką biblioteką. -Na, visų pirma man reikės pasiimti savo burtų knygą, tad kol kas turėsime išsiskirti. Susitikime miške, po pusvalandžio. Man reikės kokio nors Stefano daikto, labai praverstų kokia nors nuotrauka, o kitus ingridientus turėsiu pati,-užtikrintai tarė moteris, tuomet dar kartą žvilgtelėjo į blondinę ir nežymiai šyptelėjo. -Paskubėk, vėluojančių nemėgstu,-sumurmėjo Estera ir nieko nelaukusi apsisuko bei nužingsniavo tiltu pasiimti savo magiškų knygų kaip tik mąstydama apie tai, kaip vėliau pasinaudos šia naivia blondine savo piktiems planams.

Nieko nebesakiusi mergina galiausiai kiek atsiduso ir supratusi į ką veliasi dar kiek susimąstė, bet visgi ji norėjo padėti Stefanui ir tą tikrai padarys. Dar kiek pastoviniavus stengdamasi kuo greičiau dėti žingsnius išpėdino į susitikimo vietą.

Tikėdamasis, jog galbūt grįžimas čia padės jam prisiminti kaip jis apskritai sugebėjo iš Naujojo Orleano atsidurti Mystic Fallse ir prabusti ant Vikerio tilto, vaikinas sugrįžo ir vaikštinėdamas ėmė dairytis. Priėjęs prie tilto krašto, Stefanas pasirėmė rankomis į turėklus bei pažvelgė į tolį ir susimąstė. Šiuo metu turėjo nemažai neatsakytų klausimų savo gyvenime, tačiau visgi negalėjo į juos atsakyti be niekieno pagalbos. Nusprendęs, jog vertėtų pabandyt tiesiog užsimerkt ir išvalyt mintis nuo visko, Stefanas taip ir padarė tikėdamasis, jog tuomet prisiminimai tiesiog sugrįš. Tad užmerkęs akis vampyras mąstė apie viską, tačiau atgaminti nieko nepavyko, jis tiesiog prisiminė kaip viskas vyko su Lekse, o tuomet ir vėl - atmintyje didžiulė skylė.

Vampyrė jau tikrai buvo pavirtusi į tikra pabaisą ir galima sakyti net ligoninę, kuri troško tik vieno- keršto. Iš Naujajo Orleano grįžusi mergina nusprendė pirmą susirasti Stefaną ir susidoroti su juom, o  tada imtis jo žaviosios blondinės bei kitų jo draugų. Na taip įskaudinta ir įžeista mergina išties tapo kitu žmogumi .Visgi ji mylėjo Stefaną, bet jis tą meilę nužudė ją palikdamas kambarį ir  žinoma taip jos vos nepražudydamas. Jos protas regis buvo atsijungęs, o širdis sušalusi į ledą, tad mergina nei mąstyti nei jausti nebesugebėjo. Eidama miestelio  miškais ji galiausiai atklydo iki vikerio tilto ir kiek apsidairė, o netoliese užmačiusi Stefaną mergina išsišiepė iki pat ausų  bei paspartinusi žingsnį nuėjo link jo . -Ir kągi mes čia matome? Ogi mano mielająjį '' geriausią'' draugą  Stefaną , -su aiškiai girdima ironija balse mergina ištarė  vis dar velniškai  besišypsodama ir tikrai nežadėdama nieko gero.

Stefanas nė nenumanė, jog čia gali ką nors sutikti tokį ankstų rytą, todėl ir atžingsniavo bandyti atgaminti prisiminimus. Supratęs, jog nieko neišeis, vaikinas jau ruošėsi išeiti, tačiau netrukus išgirdo puikiai pažįstamą balsą, tačiau.. skambantį šiek tiek kitaip. Atsisukęs atgal vaikinas pažvelgė į artėjančią Leksę. -Ačiū Dievui, kad tave sutikau.. galbūt tu galėsi man padėti,-sumurmėjo Stefanas dar aiškiai nesuprasdamas kas tarp jų įvyko, na po velniais, kaip jis galėjo suprasti jeigu nieko neprisiminė? Žinoma, Leksės žinutės šiek tiek jį išgąsdino, but still, vaikinas nusprendė, jog galbūt tai buvo tik pokštas, tad kreipėsi į geriausią draugę pagalbos. -Nieko neatsimenu, mano atmintyje skylė.. galbūt papasakosi ką veikiau po to sandėlio, kuriame neradom Deimono?-sutrikęs paklausė vampyras.

Žinoma Leksė visada visiems skubėjo į pagalbą, kai tik šiosios to buvo paprašyta , bet šį kartą viskas buvo kitaip .Ji tiesiog nebenorėjo kam nors padėti ir vėl būti įskaudinta. Išgirdusi jo žodžius mergina susimąstė, kad galbūt jai praverstų padėti Stefanijuj, o tada pasielgti kaip jis pasielgė su ja? Na tai turbūt buvo labai gera mintis. Kiek atsiduso apsimesdama susirūpinusia ir pažvelgė į Stefaną -Na taip..visu pirma mes atvykom į Naująją Orleana, paskui tu tapai kažkokiu labai jau žiauriu padaru ..manau buvo sugrįžusi tavo plėšrūno pusė, po visko kai Davina atliko burtą tu mane uždarei kambaryje ir žinoma ten palikai gerai savaite, aš vos nesudegiau, -aiškiai viską išdėsčiusi vampyrė linktelėjo stebėdama jo reakcija .Kažkur giliai širdyje ji jam norėjo padėti kaip visada, bet dabartinė Leksė buvo per daug kerštinga, tad tikrai nesiruošė kam nors padėti...ji tenorėjo įskaudinti.

Klausydamas Leksės, Stefanas, žinoma, tikėjo kiekvienu jos žodžiu. Juk ji buvo geriausia jo draugė, ir nors šioji slapta jo nekentė ir norėjo tik keršto, Stefanas to nė nenumanė, todėl toliau pasitikėjo vampyre. -O Dieve.. kas man galėjo nutikt, kodėl aš nieko nepamenu? Paskutinis dalykas kurį prisimenu tai kaip mudu neradome Deimono, o tuomet viskas.. atmintyje skylė.. ir štai aš atsibundu va štai ten, vakar,-rodydamas pirštu į pievutę šalia tilto tarė Salvatore, o tuomet susiėmė už galvos ir giliai įkvėpė. Kas po galais buvo su juo negerai? -Lekse, aš labai tavęs atsiprašau.. kad ir kas man tuo metu buvo aš to nepamenu ir patikėk, niekada negalėčiau su tavim taip pasielgt.. tačiau jeigu buvau tapęs plėšrūnu, vadinasi man niekas neberūpėjo.. maldauju, atleisk,-sumurmėjo vampyras spoksodamas tiesiai į draugę cūciko akutėm. Na, dabartinis Stefanas tikrai labai norėjo atleidimo.

Taip dabar ir Leksė išvis nesuprato kas su Stefanu negerai .Kad ir kokia dabar pikta buvo, bet kažkodėl norėjo sužinoti kas po velnių jam darosi? Išgirdusi jo žodžius mergina nusprendė juom patikėti ir savo kerštą pasilaikyti sau , na vėliau atkeršys, o dabar jam kaip nors padės.- Na manęs neklausk aš nežinau kas su tavim darosi ,- gužtelėjus petukais kiek apsidairė ir vėl pažvelgė į Stefaniju.Išgirdusi jo atsiprašymą merginą primerkė akutes.- Esu begalo įskaudinta, sugniuždyta..tai kaip dabar galiu tau atleisti,?-kisltelėjo antakius. - Galbūt , Stefanai pažaiskim katę ir pelę ,?- kisltelėjo antakius dar aukščiau vėl pradėdama elgtis kaip beprotė. - O galbūt į šitą žaidimą įkiškim ir tavo brangiąją blondinę Karoline Forbes ,?- išsišiepusi tarė stebėdama Stefano reakcija. Taip jos nuotaikoas keistėsi kas sekundę , bet dabar jinai tikrai neketino pasiduoti.

-Žinau, Lekse, bet turi suprasti, kad ten buvau ne aš. Nežinau kodėl tuo metu taip elgiausi, tačiau turi žinot, kad su tavimi taip nepasielgčiau..-sumurmėjo Stefanas vis dar žiūrėdamas į draugę cūciko akutėm, kai netrukus ši pradėjo kalbėti labai keistai. -Ką tu.. šneki, Lekse?-sutrikęs nužvelgė merginą nesuprasdamas kas su ja negerai. Iš pradžių ji kalbėjo keistai, tada elgėsi normaliai, dabar vėl ėmė lyg ir grasinti. Na, nors tas uždarymas kambaryje nuskambėjo ir nekaip, Stefanas vis tiek nesuprato kas čia tokio baisaus, jog jo draugė šitaip pasikeistų ir norėtų jam net gi atkeršyti. Na, bent jau jos žodžiai skambėjo tikrai keistai.

- Stefanai man nerūpi, supranti nerūpi,?- kilstelėjo antakius aiškiai duodama jam suprasti, kad ji nesiruošia jam atleisti ir vėl tapti jo geriausia draugę per amžius..-Visgi aš tave mylėjau..o tu man taip , -kiek atsiduso ir galiausiai  susiradusi kažkokį pagalį suvarė jį  Stefanui į pilvą - Draugai per amžius pameni, brangusis,?-kilstelėjo antakius sukiodama  tą pagalį ir mąstydama kaip dar reiktų kuo žiauriau su Stefanu pasielgti.- Žinai turbūt  dėl tavo kaltės nukentės  ir tavo mylimiausioji blondinė, norėtum to ,?-kilstelėjo antakius again visa išsišiepusi .Na taip dabar ji elgėsi kaip beprotė, bet merginai uždarytai kambaryje  tiek laiko  tiek ir tereikėjo, kad ši taptų va tokia.. Ir šiaip su galvele jai seniai nebuvo visai gerai.

Klausydamas Leksės ir žiūrėdamas į ją Stefanas negalėjo patikėti, kad čia ta pati mergina, kurią laikė geriausia draugė. Ji ne tik elgėsi keistai, bet ir sakė žodžius, kurie daužė Stefano širdį, o juk dabar šis buvo gerietis, jam rūpėjo. Gavęs pagalį į pilvą, vaikinas buvo šokiruotas ir žinoma krito ant žemės sukąsdamas dantis iš skausmo. -Lekse, ką tu darai, mes geriausi draugai..-iškošė sukandęs dantis, tačiau šiuo metu daugiau nieko negalėjo pasakyti, nes Leksė vis dar laikė pagalį sukištą į Stefano pilvą ir jo nepaleido, tad vampyras negalėjo šio išsitraukti.

-Pataisysiu ..buvę geriausi draugai, - tarė visa išsišiepusi tokia velnio šypsenėle, kuri jai tikrai nebuvo būdinga, o tada dar kiek pasukinėjusi tą pagalį Stefanijaus pilve mergina jį ištraukė ir numetė.Tada vėl į jį pažvelgė . -Žinai tu man visada buvai geras draugas, tyliai tave mylėjau..visada, o tu man taip , - kalbėjo tokia kiek susimąsčiusi, o tada galiausiai vėl pajuto tą nežmoniška galvos skausmą, kuris ją gana ilgai kankino ir netrukus suklykusi krito be sąmonės ant tilto .

Stefanas dar norėjo kažką sakyt, tačiau jautė per didelį skausmą pilve. Laimei, mergina netrukus pati ištraukė pagalį ir vampyras galėjo ramiau atsikvėpt. Kurį laiką šis dar klūpėjo nepratardamas nė žodžio, nes žaizda dar gijo ir jam reikėjo atgauti jėgas, tačiau netrukus pamatė ant žemės nukritusią Leksę. Išpūtęs akis Stefanas pribėgo prie merginos bei papurtė ją. -Lekse? Lekse, prabusk!-suriko vampyras ir paplekšnojo draugei ranka per veidą, tačiau tai nepadėjo. Nežinodamas ką daryt, vaikinas tiesiog atsisėdo šalia jos laukdamas kol ši savaime prabus.