Išgirdęs draugės pasiūlymą, Stefanas draugiškai nusišypsojo ir nieko nelaukęs palinksėjo. -Su mielu noru, einam,-pritardamas tarė vaikinas ir apsisukęs pamažu ėmė žingsniuoti dar pasisukdamas į Leksę. Buvo labai laimingas, kad jiedu vėl ėmė suartėti ir elgėsi kaip tikri geriausi draugai. Nors Stefanas nusprendė kurį laiką dar elgtis su Lekse atsargiau, visgi nežinojo ar jos blogoji ir keistoji pusė vėl nepasirodys. Galiausiai vaikinas nutolo nuo Vikerio tilto ir nužingsniavo link bilijardinės.

Nusišypsojusi šioji daugiau nieko nebesakė, o tiesiog nupėdino iš paskos

Nelabai suprasdama kas jai čia rašinėja ir siūlo susitikti Karolina vistiek patraukė link vikerio tilto.Visgi įdomu kas čia jos taip pasiilgo,galbūt vėl koks Niklausas arba kokia Estera užsimanė susitikti ir dar ką nors pridirbti.Bet visgi mergina buvo išties perdaug smali, tad būtent todėl čia ir atėjo.Ech ir kodėl ji tokia?Galiausiai pasiekusi tiltą mergina atsirėmė į  jo turėklus ir nežinodama ko laukia tiesiog ėmė dairytis  į visas šalis, kad tik kas jos netikėtai neužpultų.Kaip visada.

Vos sugrįžusi į gyvenimą, pirmiausiai Elena užsinorėjo nustebinti savo geriausias drauges. Kadangi mintinai Bonės numerio nemokėjo ir galėjo susisiekti tik su Karolina, mergina pirmiausiai ir parašė savo mylimiausiai blondinei. Pasislėpusi kiek tolėliau, Gilbert trypčiodama vietoje laukė kol pasirodys jos geriausia draugė, laimei, netrukus ši jau stovėjo ant Vikerio tilto ir žvalgėsi aplink. Išsišiepusi iki ausų Elenita vampyrišku greičiu prilėkė draugei iš už nugaros ir uždengė jai akis. -Spėk kas,-ištarė šiek tiek suploninusi balsą, nors vis tiek buvo akivaizdu, kad tas balsas yra Elenos Gilbert. Vampyrei buvo be galo įdomu kaip dabar jos draugė reaguos į tai, jog ši sugrįžo ir dar tuo pačiu yra ir vampyrė.

Karolina toliau sau dairėsi  į  šalis ,o galiausiai pajutusi kažkieno gana pažįstamas , bet kartu ir  tikrai šaltas rankas ši kiek prisimerkė ir  greit atsisuko norėdama įsiaiškinti kas ją čia šitaip gązdina.Žinoma iš balso ji pažino, kad tai Elena, bet juk tai neįmanoma, juk ji karste.Juk visi tą žinojo, ji net apraudojo ją ir  toliau sau gyveno Stefano meilės padedama.-E..Elena?,-sumikčiodama  galiausiai paklausė .Nesuprasdama,kaip  įmanoma .Negana to, kad šioji grįžo į gyvenimą, bet dar yra  ir vėl vampyrė.Šito Karolina nelabai suprato.-Bet kai..p?,- ir vėl mikčiodama paklause  žiūrėdama   į  draugę .Žinoma ji galėjo pagalvoti, kad čia kokia Katerina ,bet juk  ir ta buvo mirusi,o ir šiaip  Karolina  puikiai  pažinojo savo draugę ,tad tikrai suprato, kad čia  tikrai ji .Tik deja visiškai nesuprato,kaip tai įmanoma.Tad visa pasimetusi ir kiek sutrikusi stebėjo savo draugę.

Aišku gal Elenos ir neturėjo stebinti tokia Karolinos reakcija, visgi, visi manė, jog šioji yra užmigdyta ir uždaryta karste. Tačiau Gilbert kiek nežymiai primerkė akis, kai nesulaukė iš Karolinos jokio apkabinimo ar "džiaugiuosi, kad tu grįžai, Elena" žodžių.
-Nejaugi neapkabinsi?-nusijuokė Gilbert, lyg viskas būtų visiškai po senovei bei kiek praskėtė rankas į šonus laukdama iš draugės stipraus apkabinimo. Visgi pati be galo buvo pasiilgusi Karolinos, Bonės, Deimono ir Stefano, Alariko, savo brolio, realiai praktiškai visų. Žinoma nė nenutuokė kiek daug visko nutiko per tuos metus, tačiau buvo pasiruošusi viską išklausyti iš pačios Karolinos Forbes. -Mielai papasakočiau visą istoriją bei išklausyčiau kas nutiko per tuos metus, kai manęs nebuvo, tačiau.. nenoriu skambėt kaip alkoholikė, bet gal viską aptarsime prie taurelės?-nusijuokė Elenita kilstelėdama antakius. Na, juk tikrai turėjo progą švęsti - ji vėl buvo gyva, galėjo grįžti pas savo gyvenimo meilę ir leisti laiką su draugėmis. Na, išskyrus tai, jog ir vėl buvo vampyre.. tačiau tai net nebuvo svarbu, ji tiesiog džiaugėsi, jog yra gyva ir dar turės galimybę pamatyti Bonę.

Na taip Karolina išties pasielgė labai ne Karoliniškai, bet visgi buvo labai nustebusi.Pamatyti savo draugę, kurią atrodo visai neseniai apraudojai ir susitaikei, kad daugiau niekada nepamatyti yra išties labai keista, bet kartu ir labai gera,nes pamažu supranti, kad pradedi susigrąžinti savo senąjį gyvenimą,o kartu ir geriausias drauges.Ech išties geras jausmas.-Na, kad viskas labai jau keista, bet labai džiaugiuosi, kad grįžai, Elena,- šyptelėjus galiausiai tarė ir apkabino savo draugytę.Visgi išties blondinė Elenos buvo pasiilgusi, ji buvo jos geriausia draugė todėl labai džiaugėsi dėl jos sugrįžimo į gyvųjų pasaulį.-Hm na iš tavęs tokius žodžius gana keista girdėti ,bet galim,-nusijuokus palinksėjo ir atsitraukė nuo draugės bei kiek nužvelgė ją .Taip ji nebuvo pasikeitusi,tačiau ją stebino tas faktas, kad šioji ir vėl vampyrė, tas Karoliną išties labai nustebino.

Pagaliau sulaukusi apkabinimo, Elena taip pat šiek tiek patraiškė draugę, o tuomet atsitraukusi nužvelgė ją. Šiuo metu norėjo sužinoti labai daug dalykų, juk jos nebuvo tikrai nemažai laiko, o žinant kaip greitai įvykiai klostosi Mystic Fallse, Elena nusprendė, kad matyt bus nemažai atsilikusi. Tačiau kaip ir pati pasiūlė, norėjo viską pasilikti prie taurelės. Na, juk nebuvo Gilbert didelė mėgėja išgerti, tačiau kartais.. tikrai nesipriešino.
 -Kaip tau Mystic Grillis? Pasiilgau tos aplinkos,-išsišiepusi pasakė mergina bei nežymiai kilstelėjo antakius, tačiau netrukus iš Gilbert veido dingo šypsena, mat ji prisiminė, kad dar kai ko trūksta. -Beje.. mano senasis telefonas dingęs, nusipirkau naują, tačiau mintinai prisiminiau tik tavo numerį,-nežymiai kilstelėjus lūpų kampučius ištarė Elena, bet ar buvo galima kažko kito tikėtis? Karolinos numerį ji atmintinai išmoko vos tik šioji nusipirko kortelę, mat blondinė privertė Eleną tai padaryti. -Todėl.. galbūt parašyk Bonei, jog ateitų į Mystic Grillį, nes turi staigmeną?-pasiūlė idėją Elena, nes nujautė, kad Bonė bus labai laiminga galėdama dar kartą pamatyti savo geriausią draugę.

-Puiki įdėja, ten išties labai gera vieta ,-šyptelėjus tarė dar kiek nužvelgus draugę.Taip Karolinai dabar baisiai keista buvo matyti Elena tokia gyvą, nors atrodo šioji dar visai neseniai gulėjo karste ir visi jos taip gedėjo.Tikrai keista.-Bonė?Žinoma aš irgi ją labai seniai mačiau,o numeri aš jos irgi mintinai išmokusi esu,-nusijuokė ir išsitraukusi savo mobilųjų ,o tiksliau iphoną merginą susiradusi Bonės numeriuką sumaigė jai sms ir įsidėjusi iphoną atgal į kišenę pažvelgė į Elena.-Nu, bet negaliu patikėti, kad tu gyva ir dabar kalbi su manimi , jaučiuosi kaip sapne,- vis dar negalėdama patikėti, kad prieš save mato savo geriausią drauge ištarė.Visgi išties buvo begalo sunku patikėti, kad čia jos geriausia draugė, gyva stovi priešais ją.

-Kodėl aš dėl to visiškai nesistebiu?-draugiškai pasišaipiusi ištarė Elena ir nusijuokė, kai sužinojo, jog Karolina moka Bonės numerį atmintinai. Turbūt ta mergina buvo iškalusi visų savo draugų ir giminių mobiliųjų telefonų numerius, tačiau Gilbert tai nešokiravo. Juk ji pažinojo Karoliną nuo vaikystės, tad bet koks jos elgesys sunkiai galėjo nustebinti merginą. -Na, jeigu jau parašei, tuomet spėju mums derėtų eiti. Bonė tikriausiai neužilgo pasirodys, nekantrauju jai pranešti, jog aš gyva ir sugrįžau,-nenustygdama vietoj ištarė Elenita ir mostelėjo ranka į Mystic Grillio pusę, lyg liepdama Karolinai paskubėti, o tuomet nužingsniavo ir pati.

Nusijuokus Karolina daugiau nieko nebesakė,o tik nupėdino paskui Eleną.

Liliana grįžusi į gyvenimą jautėsi išties begalo gyvybinga ir kadangi turėjo kitą jaunesnės merginos kūna galėjo juom naudotis kaip tik nori.Šiuo metu jai buvo labai įdomu susitikti su savo sūnumis ir pažiūrėti kaip jie laikosi, visgi buvo jų motiną, kuri ilgai buvo mirusi.Eidama Lilė sustojo ties Vikerio tiltu ir šyptelėjus pati sau užlipo ant jo bei pasirėmusi į tūrėklus apsidairė.Kągi Stefanas turbūt jau gavo šoką, bet gaus ir antrą kol patikės, kad jo motina-gyva.

Šiaip Stefanas atėjo čia netikėdamas jokiomis kvailomis žinutėmis. Na gerai, akimirką buvo sudvejojęs ir pamąstęs, jog galbūt jo mama prisikėlė ir sugrįžo į gyvenimą, nes pastaruoju metu tai darė daug kas, tačiau vos atėjęs čia ir apsidairęs bei nepamatęs jos, Stefanas suprato, jog tai tik kvaila jo brolio išdaiga siekiant jį panervinti bei turbūt atkeršyti už žaidimą "aš niekada", kuriame Salvatorė specialiai provokavo brolį primindamas jam visas praeities klaidas. Ech, tas Deimonas gaus galvon kai susitiks jį Stefka. Eidamas link tilto, vaikinas paėmė nuo žemės saują akmenukų ir priėjęs prie krašto ėmė juos mėtyt stengdamasis nusviest kuo toliau. 
- Prakeiktas Deimonas, - nepatenkintas suurzgė Stefanas toliau mėtydamas akmenis į vandenį. Žinoma, kad buvo piktas, juk vienu metu išties turėjo vilties, jog jo motina gyva, o še tau, kad nori, brolis jį išdurt bandė.

Deja brolis Stefano išdurti tikrai nebandė, tiesiog čia pati Lilė nusprendė visiems atkeršyti ir prisikelti su nauju kūnu ir nauju gyvenimu.Galiausiai pamačiusi Stefaną Lilė šyptelėjo ir nieko nelaukusi nupėdino prie jo.Visgi šios merginos kūnas jai išties patiko, juk betkas jos nepažins, o beto Stefanas ja privalės patikėt, nes nepažįstama mergina juk neapsimestų jo motina, tiesa?
-Labas mano mielas sūnau ,-ir vėl taip motiniškai Lilė pasisveikino stebėdama kokia bus Stefano reakcija.Visgi ji galėjo būti visokia, o tas Lilę išties sudomino.Hm galbūt jis palaikys ja kokia melage, bet jai tai nerūpėjo.Jei jis nepatikės, tai Lilė bent jau žinos, kad jis gyvas ir sveikas .Ta mintis jai patiko.
-Matau tavo mandagumas visai dingęs,-pridūrė menkai nusišypsodama ir galiausiai ratuku apeidama apie Stefana ir vėl sustodama ties jo veiduku.Ech tas jos mylimas sūnelis.

Stefanas toliau mėtė akmenukus į vandenį galvodamas ką reikės nuveikti toliau. Gal susitikti su prisikėlusia Elena? Visgi su ja pabendrauti beveik neteko, o Stefanas buvo be galo išsiilgęs tos merginos. Nusprendęs, kad išties reikėtų paieškoti Gilbert, vaikinas jau ruošėsi eiti sumetęs paskutinius akmenukus į vandenį, tačiau netrukus išgirdo visiškai nepažįstamą balsą. Sutrikęs atsisuko atgal ir nužvelgė priešais jį stovėjusią jauną, gražią merginą.
- Čia pokštas, ar ne? - kilstelėjęs antakius paklausė ir nežymiai išsišiepė. Kokiu kvailu Deimonas jį laiko? Net jei jo mama ir būtų prisikėlusi, tai ji tikrai ne taip atrodė, o Stefanas nėra toks kvailas, kad pamirštų kaip atrodo jo motušė.
- Turbūt Deimonas tave užkalbėjo apsimest mano motina. Ech, vargšelė.. - atsiduso Salvatorė nužvelgdamas merginą, kuri nebuvo niekuo dėta ir tik jo kvailio brolio užkalbėta. Kada jis nustos taip elgtis su žmonėmis ir paliks juos ramybėje? Net Elenai grįžus šis vis tiek nepasikeitė. Ech. Stefką tai pykdė.