Pirštais barbendama į stalą ragana stebėjo Stefaną. Jis buvo Lexi draugas, kiek Davina suprato, pakankamai senas, todėl patikėti merginos paieškas jam buvo lengva.
- Manau, kad mano burtas pavyko. Bent dalinai, - pratarė mergina delnu pasiremdama veidą ir alkūnę padėdama ant stalo. - Nesu tikra, kas su ja vyksta, bet ji yra sutrikusi. Tai gali būti pašalinis poveikis, kurį reikia nedelsiant sutvarkyti, arba įprasta reakcija po tokios stiprios magijos ir po kelių dienų ji turėtų susitvarkyti. Tiesiog sudėtinga pasakyti, kuris variantas tinka šiai situacijai, - Claire gūžtelėjo pečiais, negalėdama daugiau kažko ir pasakyti, kadangi nežinojo, kas sukasi Lexi galvoje, o merginos čia nebuvo, kad Davina galėtų to tiesmukai paklausti. - Tu labai dėl jos stengiesi, - pastebėjo ragana kiek pakreipdama galvą į šoną. - Esi įsitikinęs, kad ji atsakytų tau tuo pačiu, jei į tokią situaciją pakliūtum pats? - na, Davina juk negalėjo susilaikyti nepareiškusi tokių savo klausimų, kadangi, nors ir matė, jog Stefaną su Lexi sieja praeitis, negalėjo būti tikra, kad toji mergina būtų tokia pat ištikima savo draugui.

Gavęs Leksės atsakymą ir pažvelgęs į mobiliojo ekraną Stefanas atsiduso. Nusprendęs, jog dar verta pabandyt šis vėl sumaigė atsakymą, o tuomet padėjo telefoną šalia savęs bei pakėlė akis į Daviną. -Svarbiausia, jog ji sugrįžtų, o tuomet nuspręsim,-atsiduso vampyras vis dirstelėdamas į telefoną ar negavo dar vieno Leksės atsakymo, nors ir manė, kad nieko gero iš to nebus. Išgirdęs kitus Davinos žodžius, vaikinas vėl pažvelgė į raganą ir menkai šyptelėjo. -Taip, na.. ji mano seniausia draugė, pažįstu ją beveik visą gyvenimą,-linktelėjo Stefanas bandydamas paaiškinti kodėl Leksė jam tokia svarbi. -Na..-susimąstė vampyras, tačiau tik kelioms sekundėms. Jis žinojo, jog jo geriausia draugė jam visada padėtų. Na, bent jau senoji, kurią jis puikiai pažinojo, o ne ši, kurios nesugebėjo suprasti. -Leksė man padėjo visą mano gyvenimą. Ankščiau.. na, turėjau šiek tiek problemų su alkio kontroliavimu, tačiau ji visada mane atvesdavo į teisingą kelią,-nusišypsojo Stefanas, o tuomet vėl dirstelėjo į telefono ekraną. -Ką darysim jei ji nesutiks grįžti? Ar man ją taip ir paleisti?-kilstelėjo antakius vaikinas prašydamas Davinos patarimo.

Grįžusi į savo vasarnamį mergina  galiausiai  atrado svetainę ir  įžengus į ją pažvelgė  į tuos du -Man tikrai viskas gerai jei jums  įdomu, -palinksėjo visa nepatenkinta šia situaciją. Aišku ji buvo dėkinga draugui už tai ,kad jai padėjo  ir Davinai už pagalbą, bet kažkodėl  viskas jai kėlė pyktį ir ji jį norėjo kur nors išlieti, tik deja  net nežinojo kur. Galiausiai priėjusi prie lango mergina  jį  atsidarė ir  atsirėmusi į palangę bei stebėdama tuos du susimąstė pie savo niekam tikusį  sugrįžimą  į gyvenimą .Regis viskas turėjo būti tobula , bet kur tau kaip ten sakoma  nelaimės po vieną nevaikšto. Leksi šios dienos buvo išties keistos, o dar  šis keistas ritualas, kuris merginai nelabai patiko , nes jo metu ji jautėsi kaip kalinė bei tokia pažeidžiama ir niekam tikusi.

Mergina nuoširdžiai klausėsi vampyro atsakymo, puikiai suprasdama ką jis turi omenyje. Linktelėjusi galva, Davina atlošė savo pavargusią nugarą į kėdės atlošą, norėdama bent kiek patogiau įsitaisyti.
- Jeigu ji negrįš, aš panaudosiu vietos suradimo burtą ir mes eisime jėga jos pasiimti, - paprastai tarė, lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas. Iš esmės, panašiai ir buvo, kadangi Claire neketino leisti Lexei šlaistytis Orleano gatvėmis, kai ji buvo tokia nenuspėjama. O ir šiaip, miestas paskutiniu metu tapo itin pavojingas ir jai ten galėjo būti išties nesaugu.
- Bet atrodo to nereikės, - sumurmėjo Stefanui pamačiusi, kaip į svetainę įeina Lexi. Ragana nežinojo, ką jis parašė vampyrei, tačiau atrodė, kad jo žinutės buvo tikrai veiksmingos. Juk Lexi galiausiai grįžo. - Nenoriu daryti klaidingų išvadų, Lexi, bet tokie staigūs tavo nuotaikų pasikeitimai man neatrodo, kaip geras dalykas, - kiek suraukė antakius stebėdama lyg niekur nieko į palangę atsirėmusią rudaplaukę. Davina nenorėjo, kad ji dar kartą iš čia neprognozuojamai pabėgtų, todėl į raganos galvelę ėmė lįsti įvairūs užkeikimai, kurie jokiam vampyrui neleistų išeiti iš šio namo, bet supratusi, kad šiandien ir taip per daug naudojosi magija, nutarė save patausoti tikrai kritiniam atvejui.

Niekaip nesulaukdamas Leksės Stefanas ėmė mąstyti kitus scenarijus, kuriais galėtų sugrąžinti Leksę ir daugiau neleisti jai išeiti. Davinai prabilus, vampyras nušvito, mat jo protingoje makaulėje gimė geniali idėja. -Žinai, manau jėgos net neprireiks,-nežymiai besišypsodamas tarė Stefanas ir atsistojęs priėjo prie savo kuprinės kurią vežiojosi visą šį laiką bei ištraukė iš jo švirkštą prileistą verbenos, kurį norėjo panaudoti Deimonui, kai jį suras. Kadangi nerado brolio ir švirkštas vis dar buvo pilnutėlis, Stefanas nusprendė tai panaudoti ant Leksės. Juk nuo tokio verbenos kiekio vampyras automatiškai atsijungia bent kuriam laikui, o jiems tiek būtų užtekę, jog šiedu sugalvotų planą. Vos Leksei įžengus pro duris, Salvatore iškart paslėpė švirkštą sau už nugaros bei nekaltai nusišypsojo. -Viskas gerai, Lekse. Aš tavim tikiu, tau viskas bus gerai,-linktelėjo Stefanas, o tuomet vampyrišku greičiu atsirado prie draugės bei suleido jai į veną verbenos bei palaukė kol šioji atsijungs. Tuomet pasisuko į Daviną. -Manau bent trumpam ją reikėtų uždaryt. Neturi kokių nors burtų kurie patikrintų ar jai tikrai viskas gerai?-kilstelėjo antakius Stefanas, tačiau jo klausimas galbūt ir nebuvo visai rimtas, labiau juokais. Juk visgi, kažin ar tokie burtai egzistavo, nors visko galėjo būt.

Šiaip jau, kad Stefanas taip netikėtai atjungs Lexi, ragana nesitikėjo, tačiau pilnai suprato tokį vaikino poelgį. Jis norėjo apsidrausti ir kaltinto jo Davina nepradėjo. Kurį laiką spoksojusi į suglebusį rudaplaukės kūną ant Salvatorės rankų, mergina tik papurtė galvą, galiausiai sureaguodama į jo, ko gero, labiau retorinį klausimą.
- Ne, nemanau, kad kažką rasčiau šioje knygoje, - šyptelėjusi ragana šiek tiek pasirėmė į stalą ir atsistojo ant kojų. Dabar tai padarė daug tvirčiau, nei pirmą sykį. - Bet galiu ją užmigdyti neribotam laikui. Arba užkeikti kurį nors kambarį, na, galiu ir visą namą, kad ji negalėtų iš jo išeiti. Moku daug dalykų, - gūžtelėjo petukais susinerdama rankas už nugaros ir laukdama Stefano atsakymo, nes jis sprendė, ką daryti su Lexi, Davina tiesiog norėjo jam padėti, pateikdama keletą pasiūlymų, ką jie gali daryti, kol Lexi miega.

Išgirdęs pateiktus pasiūlymus Stefanas trumpam susimąstė. Nors Davina to ir nenumanė, tačiau vampyras Leksę norėjo uždaryti ne tik dėl to, jog ji atrodė įtartina, tačiau ir dar dėl slaptų priežasčių, kurių, žinoma, stengėsi neišduoti ir elgtis kuo Stefaniškiau slepiant savo plėšrūnišką pusę, kuri pamažu jau veržėsi į paviršių ir net jei vampyras su ja kovojo, buvo aišku, kad netrukus jis nebeištvers. Tačiau buvo pats kaltas, juk pats taip ilgai valdęsis vėl paragavo žmogaus kraujo, tad..
-Įmanoma būtų ją uždaryti kažkuriam iš kambarių tik kelioms dienoms? Nuneščiau, kol ši dar miega ir manau tiek užtektų pradžiai. Jeigu jai kažkas blogai, stebėdamas ją tas kelias dienas tikrai pamatysiu, tuomet jeigu nesugebėsiu susitvarkyti paskambinsiu tau. Tačiau jeigu viskas bus gerai.. na, ji išeis ir vėl gyvensim ilgai ir laimingai,-besišypsodamas ištarė Salvatore ir klausiamai pažvelgęs į Daviną nusuko žvilgsnį į Leksę vis stebėdamas ar šioji dar nebunda. Nenorėjo vampyras imtis tokių veiksmų kaip sprando nusukimas ar panašiai, tačiau jeigu Leksė pabus nelaiku... tuomet tikriausiai teks.

Klausydamasi, ką šneka Stefanas, Davina mąstė. Aišku, kad tokį burtą ji galėjo padaryti, ne veltui buvo gabi ragana, tiesiog turėjo pasitikslinti keletą dalykų. Priėjusi arčiau vampyro ir pažvelgusi į Lexi, Claire linktelėjo galva, leisdama suprasti, kad tai gali padaryti.
- Be abejo, tai įmanoma, tik turėčiau savo burtą susieti su kokiu nors laikinu objektu. Dažniausiai tai daroma su mėnulio fazėmis, kai viena jų baigiasi, burtas automatiškai pasinaikina. Bet, manau, galėčiau tai padaryti su beveik bet kuo, - trumpai papasakojusi apie visą tos magijos esmę, Davina pažvelgė į Stefaną. - Kuriam laikui nori ją uždaryti? - pasidomėjo smalsumo dėlei. Net gerai nepažinodama Lexi, Claire suvokė, kad tai vampyrei toks Salvatorės planas toli gražu nebus prie širdies, ir vos tik ji atsibus, jos ir Stefano lauks dar viena santykių drama, tik Davina tikėjosi, jog iki to laiko bus spėjusi iš čia pradingti, kadangi stebėti, kaip jiedu aiškinasi tokius dalykus, būtų buvęs kiek nepatogus reikalas.

Išgirdęs teigiamą atsakymą, Stefanas toliau išliko rimtas ir susimąstęs, nors viduje šventė. Būtent tokios įvykių sekos jam ir reikėjo, tačiau išsiduoti nenorėjo. -Vadinasi..-ėmė kalbėti Salvatore paimdamas Leksę ant rankų,-keliaujame į vieną iš kambarių?-kilstelėjo antakius šis norėdamas pasitikslinti ar Davina tikrai tam pasirašo. Išgirdęs sekantį merginos klausimą, Salvatore susimąstė kiek laiko jam užteks palikti Leksę uždarytą kuriame nors kambaryje ir dingti iš čia. Jam tereikėjo pabėgti iš Naujojo Orleano tam, jog vėl galėtų tapti tuo, kuo jo instinktai vertė jį būti, tačiau jis privalėjo pabėgti nuo savo geriausios draugės, kuri nuolat versdavo jį pasikeisti. O išgelbėtas būti Stefanas nebenorėjo. -Manau užteks, kad ir dviejų dienų. Jeigu kažkas su ja negerai, tikrai pamatysiu tai,-linktelėjo vaikinas ir užsimetė draugę per petį, kad būtų patogiau nešti. -Einam ieškoti kokio nors kambario, kol ji neprabudo,-vos vos šyptelėjo šis ir tikėdamasis, jog Davina seks iš paskos nužingsniavo.

Nors ir keista buvo, kad Stefanas nori uždaryti Lexi viename iš šio vasarnamio kambarių, Davina negalėjo tam prieštarauti. Tai net nebuvo jos reikalas, vienintelis dalykas, kurį mergina čia privalėjo padaryti - padėti Stefanui. Atsidususi, Davina šiek tiek pasirąžė ir lėtai nusekė paskui Salvatorę į kitą namo vietą, prieš tai nepamiršusi susirinkti savų atsineštų daiktų.