-Ne ypatingo kraujo troškimo nejaučiu ,tiesiog..mane nuo jo kartais net pykina,-kiek ir vėl pavarčiusi akutes mergina galiausiai susimąstė kodėl jai taip nesiseka, kodėl ji negali grįšti į gyvenimą ir gyventi normalaus gyvenimo kaip ankščiau ?Turbūt dėlto, kad taip norėjo ta ragana ,jau geriau Lexė būtų vis dar mirusi nei , kad va dabar sedėtų ,o tiksliau gulėtų čia leistų lysti į jos smegeninę.Išvis viskas buvo laaabai keista ,visu pirma meilė Stefanui , nors ji puikiai žinojo, kad jis visada mylėjo ir mylės tik vieną personą,o ji yra maža įkyri vampyrė -Karolina.Jai tikrai sekasi.Ji aiškiai tai suvokė ir po viso šito ji atsisveikins su draugu ir leis jam susigrąžinti savo meilę, kad ir kaip jai dėlto plyštu širdis, ji visada norėjo jam tik gero.Tad visko ir negriaus.Mergina kurį laiką sedėjo,o tiksliau gulėjo mąstydama apie tai, nors galva ir buvo keistai apsunkusi.

Pakėlusi akis į Stefaną, kurio viltingas žvilgsnis vėrė kiaurai, ragana tik truktelėjo pečiais, nežinodama, ar jai pavyks įveikti burtą. Tiksliau, ar pakaks jėgų ir magijos jam išpildyti.
- Aš tikrai pasistengsiu, turėjau patirties su juodąja magija, man pakankamai neblogai sekasi pakeisti burtus, kad jie imtų veikti priešingai, todėl šansai, kad Lexei dar šiandien viskas bus gerai, yra pakankamai aukšti, - norėdama bent kiek nuraminti Stefaną, Davina šyptelėjo. - Man reikės Lexi kraujo, - galiausiai pratarė nueidama į virtuvę ir iš peilių stovo paimdama nedidelį, tačiau gerai pagaląstą peilį. Grįžusi prie vampyrės, įdavė jį merginai į ranką, o pati nuo žemės paėmė dubenį su vandeniu, kurį atkišo Lexi, laukdama, kol ši įvarvins savo kraujo į skaidrų vandenį.

Sulaukęs Davinos atsakymo, Stefanas užmerkė akis ir lengviau atsikvėpė. Aišku jis nė nenumanė, jog Leksė planuoja išeit iš jo gyvenimo jau po šio vakaro, todėl mintyse kūrė planus kaip sugrįš jo senoji geriausia draugė ir jie vėl bus kartu kaip senais gerais laikais. Nors ši ir kalbėjo teisingai - kad ir kaip tai stengėsi paneigti, Stefanui vis dar rūpėjo Karolina. Tik kažin, ar visa tai pasibaigs geruoju, nes Salvatore ir pats suvokė, kad jo kraujo troškimas vis labiau augo ir tai nežadėjo nieko gero. Juk beveik visą laiką jo bandymas išgerti žmogaus kraujo ir sustoti baigdavosi plėšrūnu Stefanu. Tad kas sakė, kad dabar bus išimtis? -Viskas bus gerai, Lekse,-nusišypsojo vampyras pažvelgęs į draugę. Neaišku, ar Stefanas labiau guodė save, ar geriausią draugę. Turbūt stengėsi nuraminti juos abu ir dar tuo pačiu įtikinti Daviną.

Lexei Stefano padrasinami zodziai buvo kaip aidas girios tulumoj,ji puikiai zinojo ,kad nieko gero cia nebus ,niekada nebebus.Isgirdusi Davinos paliepima kaip paklusni mokinuke paeme peile ir persireze juo delna ilasindama siektiek kraujo i dubeneli su vandeniu.Keisciausia buvo tai ,jog zaizda nelabai gijo ir delne liko kruvinas ibrezimas,Lexe kiek prisimerke,o tada kiek atsiduso ir galiausiai susikaupe-Niekas nebus gerai ,niekada,Stefanai myliu tave,-menkai syptelejus jam primine ir uzsimerke pasiruosus viskam.

Šiaip į kitų santykius Davina niekada nesikišdavo, kadangi kišti nosį ne į savo reikalus, ypač į tokius, Claire privengdavo, tačiau Lexės žodžiai privertė merginą nukreipti nustebusį žvilgsnį tiek į Stefaną, tiek į pačią Lexi. Akivaizdu, kad tarp jų kažkas vyko, ir Davina tik dabar susivokė, jog turėdamas omenyje savo draugę, jis galėjo turėti omenį ne tiesioginę šio žodžio prasmę. Kilstelėjusi antakius ir šyptelėjusi Stefanui, Davina nusinešė dubenį ir peilį atgal prie stalo, ant kurio stovėjo merginos burtų knyga. Permetusi akis tekstą dar kartą, Davina mintyse stengėsi rasti būdą apeiti šią magiją, todėl gimus idėjai, kad pirmiausia reikia tinkamai sukeisti burto sudedamąsias dalis vietomis, Davina kurį laiką tyliai mąstė, kol galiausiai pasičiupo savo rankinę, kurią buvo numetusi greta, bei ėmė iš jos traukti įvairius indus su įvairių spalvų ir formų žolelėmis bei milteliais. Keliose kolbelėse taip pat buvo ir keisti skysčiai bei ekstraktai. O ko jūs tikėjotės, kad ragana čia pasirodys be savo kolekcijos? Paėmusi vieną iš sandariai uždarytų indų, iškrėtė iš jo visas žoleles į dubenį, kairės rankos delną lėtai sukdama pagal laikrodžio rodyklę virš dubens. Ėmusi murmėti kažkokius burtažodžius, Davina netrukus pastebėjo, jog vanduo ėmė suktis ir po kelių sekundžių iš vos rausvo, dėl Lexės įlašinto kraujo, jis tapo sodriai raudonu. Davina neįsivaizdavo, ar tai gerai, ar ne, tačiau pasiėmusi peilį ji persirėžė savo delną, galbūt kiek labiau, nei buvo būtina, ir ėmė varvinti savo kraują į dubenį, tuo tarpu akimis bėgiodama tarp teksto eilučių.

Leksės žodžiai Stefanui tikrai nepadėjo jaustis geriau. Viskas skambėjo taip, lyg atėjo merginos paskutinioji ir netrukus jie daugiau nebesusitiks. Tačiau Salvatore visiškai pasitikėjo Davina, nes ji atrodė užtikrinta ir žinanti ką daro ragana, todėl šis buvo įsitikinęs, kad netrukus jiedu su Lekse jau gamins vakarienę ir žiūrės filmą. Visgi, Stefaną šiek tiek sutrikdė raganos žvilgsnis po jo draugės meilės prisipažinimo. -Mes ne..-jau norėjo teisintis vampyras, tačiau netrukus užsičiaupė nusprendęs, jog geriau palikti viską kaip yra. Nenorėjo nei labiau skaudinti Leksės nei apskritai šiuo metu orientuotis į jų santykius. Juk dabar buvo svarbu visai ne taip. Vis dar atidžiai stebėdamas ritualą, vaikinas vis mąstė kokiais būdais raganos sugeba išmokti tiek burtažodžių, atskirti tiek žolelių ir ekstraktų. Bet netrukus jo mintys buvo sudrumstos gardaus ir šviežio kraujo kvapo. Vampyriški instinktai, o ypač pastaruoju metu ypatingai pastiprėję privertė Stefaną ir vėl trokšti kraujo, tad netrukus jo susiraukšlėję paakiai jau galėjo išduoti tai, ką Salvatore norėjo padaryti. Žinodamas, kad šį kartą tiesiog privalo valdytis, nes gali užsiraut ant labai galingos raganos ir dar nukentėti ne tik pats, bet ir palikti Leksę bėdoje, Stefanas tuojau užsisuko ir rankomis pasirėmė į virtuvinę spintelę, tuomet nulenkė galvą į apačią ir giliai įkvėpė.

Mergina kurį laika buvo uzsimerkus ,kol galiausiai nepamatė to Davinos zvilgsnio,-As jo drauge nuo neatmenamu laikų ,o kuri draugė nemyli savo draugo?,-bandydama kazkaip suktis is padeties mergina suvėlė,tai ka vargiai suprato ir pati.Tiesiog nuostabu.Ilgai netrukus mergina pamatė,tai kas ja isties dar labiau įsiutino,mat Stefanas ja bande apgauti ir turbut nekarta,bet dabar nusprende i tai nesigilinti.Tiesiog gulejo kaip laikrastukas ir pasidavė likimui.

Jeigu atvirai, tai Davina nemanė, jog kraujas sutrikdys abu vampyrus. Stefanas, jos žiniomis, žmonių kraujo buvo atsisakęs, o Lexi, pasak pačio Salvatorės, nepuolė žmonių be reikalo. Visgi raganai neprasprūdo pro akis toks Stefano įsitempimas. Claire nenorėjo jo provokuoti, todėl užgniaužusi savo delną, greitu žingsniu nuėjo į virtuvę ir susiradusi popierinių rankšluosčių, jais užmaskavo savo žaizdą ir grįžo prie dubens. Subėrusi dar keletą keistai atrodančių dalykėlių ir savo magijos pagalba sumaišiusi neaiškų mišinį, mergina viena ranka nukėlė dubenį nuo stalo, o šį su savo klubu pastūmė į šoną, padarydama kambaryje daugiau vietos. Padėjusi indą ant žemės, į rankas paėmė savo knygą ir žiūrėdama į ją, pritūpė, įmerkdama vienos rankos pirštus į ką tik pagamintą mišinį. Pradėjusi piešti ant grindų apskritimą pirštais, Davina vis žvilgtelėdavo į Lexi bei Stefaną, norėdama įsitikinti, kad jiems viskas gerai, tačiau jie buvo pakankamai ramūs, todėl ragana susitelkdavo į savo darbą. Po keleto minučių ant grindų matėsi milžiniškas raudonai nupieštas ratas su įvairiais simboliais viduje ir išorėje.
- Lexi, turėsi atsisėsti į rato vidurį lotoso poza. Stefanai, nenoriu tavęs varginti, tačiau privalėsi būti mano energijos šaltiniu, kol atliksiu burtą, - tarstelėjo iš rankinės išimdama medalioną, kurį padėjo į mažesnį nupieštą apskritimą ant didesniojo rato išorinės ribos.

Tol, kol Davinos rankoje buvo atvira žaizda, Stefanas vis dar stovėjo toje pačioje pozoje ir giliai kvėpavo bandydamas save nuraminti. Tačiau po pastarųjų įvykių jo gyvenime tai padaryti buvo kur kas sunkiau. Laimei, Davinai nereikėjo nieko sakyti ir ši pati ilgai nedelsusi galiausiai paslėpė savo kraujo šaltinį, o nebeužuodęs to kvapo Stefanas ir vėl galėjo blaiviai mąstyti. Atsisukęs į kambarį šis nužvelgė dabartinę situaciją, tačiau nieko nebesakė. Tiesiog stebėjo, kaip Davina dirba savo darbą. Sulaukęs dar vieno nurodymo, vampyras paklusniai priėjo prie raganos ir atsisėdo ant grindų visiškai šalia jos. -Ką man dabar daryti?-paklausė Davinos ir kilstelėjo antakius. Realiai jis nė nežinojo, ar jam apskritai reikės ką nors daryti ar tiesiog sėdėti atkišus, na, sakykim, ranką, ir laukti kol Claire pabaigs burtą bei jie visi galės grįžti prie savo laimingų ir įdomių gyvenimų daugiau nebesiveldami į šią košę.

Lexei visa šita košė išties neįtint patiko, ji su mielu noru dabar  gerai ir linksmai leistų laiką  su  savo ''geriausiu'' draugu  prie baseino arba šiaip kokius šašlykus keptu , bet  deja  dabar turi tenkintis tuom ką turi.Matyt  kartais tas grįžimas  į gyvųjų pasaulį nėra toks  smagus kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vampyrė išgirdusi merginos paliepimą vėl kaip paklusni mokinukė pakilo iš gulimos pozos lovoje ir  nuėus  atsisėdo į  tą  didžiulio ir keisto rato vidurį lotozo poza.Nors ir nesuprato  kas per velnias  tas lotosas, bet  į tai nesigilino jai savaime  gavosi  ta  poza. Sedėdama užsimerkė, bet staiga užuodusi kraują kiek prisimerkė , bet  stengėsi nesišsiduoti , kad dabar yra išties labai alkana, tad  giliai įkvėpusi mergina galiausiai nusiramino ir  užsimerkė  laukdama sekančių  Davinos  procesų  veiksmų.

Dirstelėjusi į žvakių pusę Davina įsitikino, jog jos vis dar dega. Jai reikėjo visų įmanomų galios šaltinių, nes net jeigu Stefanas ir sutiko pasidalinti savo jėgomis, tai nedavė garantijos, jog raganai to pakaks. Atsisukusi į vampyrą, kuris uždavė klausimą, ragana pakėlė nuo žemė peilį ir gūžtelėjo pečiais.
- Tiesiog duok savo delną, - tarė švelniai paimdama Stefano ranką ir atversdama vidinę delno pusę. Giliai ją įpjovusi, mergaičiukė numetė visus rankšluosčius, kuriais buvo apsivyniojusi savo anksčiau įpjautą ranką. Ji nebekraujavo, ir Davina sukandusi dantis atnaujino rėžį, paleisdama dar vieną kraujo fontaną iš savo delno. Savo rankos delną suglaudusi su Stefano dar nespėjusiu sugyti delnu, tokiu būdu paimdama vampyrą už rankos, galiausiai pažvelgė į rate sėdinčią Lexi.
- Kadangi tu esi antgamtinė būtybė, galiu ištraukti tavo jėgas, tai sudėtinga paaiškinti, tačiau jeigu pajausi, kad tau kažkas blogai, paleisk mano ranką, - dar spėjo paaiškinti Stefanui, prieš nukreipdama akis į knygą. Laisvosios rankos pirštais palietė išorinės rato ribos liniją ir kažką sumurmėjo, o visas apskritimas netrukus ėmė švytėti.
- Dėl viso pikto, įkalinau tave šiame rate, - tarė Lexi ir giliai įkvėpė, pasiruošusi iš tiesų imtis burtų. Neperprantami žodžiai ir vėl ėmė lietis iš raganos lūpų, jos susikaupęs žvilgsnis buvo įbestas į knygą, o žvakių liepsna ir vėl tapo maksimali. Negana to, pats kambarys ėmė vibruoti, tik Davina nežinojo, ar tai gerai, ar jie turėtų sunerimti.

Sulaukęs dar vieno paliepimo iš Davinos, Stefanas eilinį kartą linktelėjo ir padavė merginai savo delną. Stebėdamas kas vyksta, vaikinas mintyse meldėsi, jog jo kraujas būtų vienintelis ingridientas šiame reikale. Deja, vampyras buvo nuviltas, nes netrukus ragana taip pat persirėžė sau ranką ir Salvatorei teko sukaupti visas jėgas, jog šis susivaldytų neužpuolęs Davinos. -Supratau,-linktelėjo Stefanas ir susikaupęs ėmė stebėti visą veiksmą. Kurį laiką vaikinas sėdėjo visiškai ramus, lyg niekur nieko, nesuprasdamas apie kokį blogį kalbėjo raganaitė, tačiau netrukus savo viduje vampyras kažką pajuto. Kuo toliau tuo labiau Stefanui ėmė atrodyti, lyg kažkas bando sudraskyti jį iš vidaus ir priešintis darėsi vis sunkiau. Rodėsi, lyg kažkas specialiai nori, jog šis paleistų Davinos ranką ir ji nebegalėtų naudotis jo galios šaltiniu. Tačiau vampyras kol kas nepasidavė ir užmerkęs akis bei sukandęs dantis stengėsi visa tai ištverti.

Lexei visa šita situacija kuo toliau tuo labiau darėsi nejauki ir netgi kiek baugoka, o kai jei Davinai nepavyks Lexės sutvarkyti ?O jei bus dar blogiau ir vargšė vampyrė išties pames sveiką protą?Išvis Lexei šiuo metu atrodė, kad kažkas panašaus ir bus, kad po visko jai nieko gero nebus ir viskas tik pablogės ji tiesiog tai juto, na ir tam nei nebandė pasipriešinti, kad ir kaip keistai tai atrodė. Žinoma ji pasikliovė Davina , bet baimė buvo didesnė už tą pasitikėjimą raganaitę. Lexė tik giliai įkvėpė ir kiek pramerkusi akutes pažvelgė į tuos du išvis nesuprasdama nei ką raganaitė šneka, nei ką reiškia jų tas rankų susijungimas, visiškai nieko, bet nusprendusi, kad į tai nesigilins kiek gužtelėjo petukais ir nekreipdama dėmesio į tą kraujo kvapą mergina vėl užsimerkė pasiruošus. Išgirdusi, tai kad ji šiame rate yra įkalinta kiek atsiduso, bet dabar tikrai suprato situacijos rimtumą tad nieko nebesakydama tiesiog tylėjo ir laikėsi vietoje apie nieką daugiau negalvodama, stengėsi visko nesugadinti, kad ir kaip tai sunkiai jai sekėsi.- Supratau ,-galiausiai užsimerkusi ištarė ir linktelėjo. Vampyrė tikrai buvo pasiruošus viskam ir žinojo, kad šitas ritualas be aukų nesibaigs, ji tą tiesiog nujautė.

Davina nesitikėjo, kad burtas bus toks stiprus. Net laikydama Stefano ranką ragana jautė, kaip po kūną pasklinda mieguistumas. Salvatorės įsitempimą Davina taipogi pajuto, tačiau nepaleido jo rankos. Toliau kalbėdama tą patį burtažodį jau, ko gero, ketvirtą kartą iš eilės, mergina nežinojo, ar jis apskritai veikė. Vis dėlto, juk taikė atvirkštinę jo versiją, kurią sugebėjo perkurti per... dešimt minučių? Gal ji ir mokėjo tvarkytis ties tokiais dalykais, tačiau garantijų niekada nebuvo. Davinai vis dar murmant žodžius, dužo vienas virtuvės langas. Tuomet ir kitas. Žvakių liepsna nebebuvo stabili, ėmė šokinėti. Šiaip tokie raganiški dalykai galėjo būti geras ženklas, rodantis, kad kažkas tikrai vyksta, tačiau dirstelėjusi į Lexi, Claire net nenutuokė, ar kas nors darosi su ja. Burtą vis tiek reikėjo pabaigti, todėl paėmusi medalioną iš mažesniojo apskritimo ir padėjusi jį į didesnį, Davina atlošė galvą, iš paskutiniųjų tardama paskutinius burtažodžius, sunkiai besiliejančius iš jos lūpų.

Laikytis darėsi vis sunkiau. Stefanas turbūt net nemokėtų tiksliai apibūdinti to jausmo, tačiau atrodė, lyg kažkas sugriebęs jį bando iš visų jėgų atplėšti nuo tos raganos. Pajutęs viduje kažką dar keistesnio ir stipresnio, vampyras suspaudė Davinos ranką iš visų jėgų bijodamas, jog netrukus jam teks ją atleisti. Dužus langui vaikinas netrukus atmerkė akis ir kaip tik tuomet dužo ir sekantis. Sutrikęs šis pažvelgė į Claire klausiamu žvilgsniu, lyg norėdamas įsitikinti ar viskas vyksta gerai. Nors bendraudamas su Bone Bennett ir buvo regėjęs panašių vaizdelių, tačiau vis tiek, juk niekada negalėjo suprasti kas ten pas tas raganas vyksta ir kokie ženklai reiškia gėrį, o kurie blogį. Žvilgtelėjęs į Leksę vaikinas taipogi susimąstė ar kažkas vyksta šiosios kūne, tačiau netrukus Davinai dar kartą energingai tariant burtažodį vaikinas ir vėl pajuto tą stiprų bei keistą galios jausmą, kuri stengėsi atplėšti jį nuo raganos ir.. netyčia paleido merginos ranką.