Bežingsniuodamas šio nedidelio vasarnamio koridoriais ir darinėdamas visas iš eilės duris, Stefanas galiausiai surado dar vieną miegamąjį. Įėjęs į vidų, vaikinas prižingsniavo prie lovos ir švelniai paguldė ant jos geriausią draugę, tuomet atsisuko pažiūrėti ar Davina ateina iš paskos. Nieko nelaukęs, šis trumpam pasisuko į Leksę ir nežymiai nusišypsojo. Kol kas planas veikė. Nors iš pat pradžių vampyras tikrai norėjo tik išgelbėti draugę, dabar, kai gavo tokią galimybę išsivaduoti nuo jos ir tapti plėšrūnu Stefanu bei pasiduoti savo instinktams, šis negalėjo to praleisti. Štai kodėl netrukus Stefanas apsisukęs išėjo iš kambario bei pasisuko į Daviną. -Nenoriu tavęs skubinti, tačiau vis tiek būtų gerai, jei viskas įvyktų greičiau. Ji gali bet kada prabust, verbena ilgai neveiks, ir nors kurį laiką ji dar bus silpnoka yra nemaža galimybė, jog ji pabėgs ir vėl. O juk akivaizdu, kad kol kas ji dar įtartina,-linktelėjo Stefanas. Nenorėjo uždaryti Leksės visam gyvenimui, todėl jam pakako vos kelių dienų tam, kad galėtų pabėgti nuo šios toli toli ir pradėti tokį gyvenimą, kokio dabar troško.

Atkeliavusi paskui Stefaną, Davina stabtelėjo prie kambario, o greta jos netrukus atsirado ir Salvatorė. Jis, panašu, jog nekantravo ir Claire buvo priversta kilstelėti abu antakius viršun.
- Aš suprantu, kad tu susirūpinęs jos gerove, bet ji tikrai nepabėgs. Jeigu reikės - pati nusuksiu jai sprandą, - tarė vis dar susiraukusi. Vienas rankos mostas ir Lexi galva būtų nusukta, todėl dėl jos pabėgimo dar kartą Davina pernelyg nesijaudino. - Tai trumpas burtas. Tiesiog turiu rasti su kuo tai susieti... - atsiduso ir ėmė rausti savo rankinę. Daugiausia ten buvo visokie indeliai su magiškais ingredientais, tačiau po keliasdešimt sekundžių Claire ištraukė elektroninį rankinį laikrodį, kurį jai kažkada padovanojo Marselis. Mergina laikrodžių niekada nenešiojo, tad šis praradimas nebus jai didelis nuostolis. Praėjusi pro jo nustatymus, surado atgalinio laikmačio funkciją ir nustatė jį ant keturiasdešimt aštuonių valandų. Lygiai dvi paros. Būtent tiek Stefanas ir prašė. Įkvėpusi oro, mergina ištiesė laikrodį, padėtą ant delno, priešais save, užsimerkė ir ėmė kažką murmėti. Šį kartą niekas nedužo ir nedrebėjo, o Davina užsimerkusi pabuvo vos keletą minučių.
- Baigta, - tarė praplėšdama akis ir pasiremdama į sieną, kad būtų lengviau stovėtų ant pavargusių kojų. - Kai laikmačio laikas pasibaigs, Lexi bus laisva, - tarė ištiesdama prietaisą vaikinui, mat jam jo reikėjo labiau.

Nuostabu Leksė atrodo neseniai sedėjo pasirėmusi į palangę, o dabar vargšelė visai greit buvo priponpuota verbenos ir aišku kuriam laikui atsijungė. Paguldyta mergina , kurį laiką taip ir gulėjo , atrodė nei gyva nei mirusi. Bet va, kai atsibus ji tikrai atkeršys Stefanui ir išsižadės jo visiems laikams, nes šitaip su geriausia drauge niekas nesielgia, ji tiek stengėsi dėl jo visus šitus amžius, o jis jai taip?Tai nieko gero nežadėjo ir Leksė tai žinojo, nors dabar ir negalėjo ko nors pasakyti, nes buvo prislopinta.

Išgirdęs, jog Davinai reikia kažkokio daikto susieti burtui, šis apsidairė, tačiau Stefanui niekas už akių neužkliuvo. Laimei, ragana pati surado ko jai reikia ir vampyras ramiai stovėdamas tiesiog stebėjo Leksę norėdamas įsitikinti ar ši dar neprabudo ir nepabėgs. Juk Davina buvo susikaupusi į burtą, tad Salvatore nebuvo toks užtikrintas ar ši sugebės sureaguoti į vampyrišką greitį. Davinai įvykdžius ką reikėjo, Stefanas ramiau atsikvėpė ir nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. -Ačiū tau už viską, Davina. Lieku tau skolingas, tad jei kada nors tau prireiks mano pagalbos.. nesidrovėk ir rašyk,-linktelėjo Salvatore paimdamas iš merginos laikrodį bei aiškiai duodamas jai suprasti, jog dabar ši jau gali pasišalinti. Na visgi, Stefanas ir pats norėjo kuo greičiau iš čia dingt bei nuplėšt kam nors galvą. Juk ir taip jau nemažai laiko praleido šioje trobelėje besivaldydamas, tad bet kada galėjo pratrūkti.

Mažumėlę primerkusi akis, mergina linktelėjo Stefanui, kiek sarkastiškai šyptelėdama.
- Skolas aš visada atsiimu, Stefanai. Vieną dieną, tu manimi neatsikratysi, - gūžtelėjo pečiais ir nusibraukė plaukus už ausų. Dar kartą metusi žvilgsnį į be sąmonės gulinčią Lexi, ragana tik linktelėjo Salvatorei ir užsimetė savo rankinės ilgąją rankeną ant peties. - Iki greito, - mostelėjusi jam ranka, Claire patraukė link išėjimo, trokšdama kuo greičiau sudribti minkštoje savo kambario lovoje ir gerai išsimiegoti, mat dabar jautėsi tokia išsunkta, kokia tikrai seniai bebuvo.

Su draugiška šypsena veide Stefanas pamojavo Davinai ir nulydėjo ją akimis. Įjungęs vampyrišką klausą šis palaukė kol ana išvažiuos ir kai raganos automobilis nudundėjo iš vasarnamio kiemo, Stefanas lengviau atsikvėpė bei padėjęs laikrodį ant žemės nulėkė pasiimti savo kuprinės. Sugrįžęs su ja čia, vampyras pastatė šią ant žemės ir išsiėmė kelis maišelius žmogaus kraujo, tuomet prisėdo ir pats visiškai prie pat kambario durų bei godžiai gerdamas kraują tiesiog laukė kol Leksė prabus.

Mergina kurį laiką išbuvo be  samonės , nes verbena ją išties labai paveikė , gaila ji neturi atsparumo jai, nes jei turėtų ji dabar nebūtų va tokia ..nei gyva, nei mirusi. Galiausiai  verbenos poveikis  baigėsi iš mergina pramerkė akutes tačiau juose  negalėjai išžiūrėti jokios šilumos, juose matėsi tik skausmas ir mylimo draugo, gal net vaikino išdavystė. Vampyrė pažvelgusi  į   Stefaną  kiek susiraukė, o tada  galiausiai vos ne vos  atsistojo ir  atsirėmė į sieną, nes buvo baisiai išsekusi ir  jai tai labai nepatiko ,-Žinai su draugais, kurie tau taip padėjo  niekas taip nesielgia ,- piktai pažiūrėjus  į Stefaną  tarė, nes aiškiai suvokė, kad   va viso šito kaltininkas yra pats Stefanas.-Eik po velnių ,Stefanai ,dink iš mano gyvenimo!,-surėkė jam ir galiausiai nebegalėdama į jį žiūrėti šioji  atsišlijo nuo sienos ir galiausiai priėjus prie lovos paėmė  kažką nuo staliuko prie jos ir metė  į jį .Taip dabar ji buvo labai pikta , bet kokia gi būsi jei  geriausias draugas nuo neatmenamų laikų su ja va šitaip pasielgia?

Pabaigęs kraują ir numetęs tuščius maišelius į šoną Stefanas užvertė galvą į viršų bei su pasimėgavimu apsilaižė lūpas taip nurydamas paskutinius kraujo lašus. Išgirdęs, jog Leksė bunda, šis iškart atsistojo bei pažvelgė į merginą. Išgirdęs jos rėkavimus ir isterijas, Salvatore ironiškai išsišiepė ir šonu atsirėmęs į sieną pažvelgė į Leksę. -Visus tuos kartus kai norėjai man padėti aš tau aiškiai sakiau, jog man nereikia nė lašo tavo pagalbos. Niekada manęs neklausei. Ir dėl savo pačios kaltės dabar esi čia,-ramiausiai ištarė vaikinas visiškai be jokių emocijų veide. -Oi nesijaudink, Lekse, aš tuoj ir išeisiu, tiesiog norėjau įsitikinti, jog iš tiesų čia pasiliksi,-linktelėjo vaikinas, tačiau nepasakė Leksei, jog po kelių dienų ji galės išeit. Laimei, vaikinas spėjo sureaguot ir pasitraukt į šoną kai į jo pusę skrido stalas. -Nebūk tokia agresyvi, juk mes draugai,-nusijuokė Salvatore bei paėmęs kuprinę nuo žemės užsimetė ją ant vieno peties.

-Tiesiog dink iš čia .žinai kas tu esi ?Savanaudis ,egoistas ir visoks kitoks niekšas viename ir va dar melagis ,-palinksėjusi tarė ,o tada galiausiai kiek atsiduso ir  kurį laiką pamąstė ką čia dar jai pasakius- Buvę draugai, tad dink man iš akių, Stefanai, nes kita kart galiu nesusivaldyti ir  pataikyti į širdį ,- pervėrė jį  žudančiu žvilgsniu ir nuėjus prie durų beabėjo bandė pro jas išeit , bet deja buvo sulaikyta keisto  atmetimo atgal, nuostabu..Kiek susiraukus galiausiai  dar kart pervėrė  Salvatore žudančiu žvilgsniu ir  užtrenkė duris jam prieš pat nosį . Susipratusi, kad nieko gero nebus  Leksė sumąstė, kad padegs namus ir  galiausiai viskas baigsis ok, bet kad išeiti negalės, tai nepagalvojo. Susiradusi žiebtuvėlį mergina  numetė jį ant žemės ir galiausiai netrukus kambarys  paskendo liepsnuose.

-Dramų karalienė,-sumurmėjo Stefanas ir abejingai pavartė akis. Nė nelaukdamas kol impulsyvioji Leksė dar kažką iškrės, vaikinas apsisuko ir išėjo iš čia pasiruošęs laimingai grįžti į Mystic Fallsą.

Galiausiai susivokus ką katik padarė susirado kampe vandens butelį ir pradėjo gesintą tą ugnį ,nes tikrai nenorėjo sudegti per savo ''geriausia' draugą .Šiaip netaip apmalšinusi ugnį mergina atsisėdo ant lovos galiausiai pusiau sėdom užmigo.

Leksė šiame sumautame kambarį iš buvo kone  savaite gal net ir daugiau ir tas Leksę labai pykdė. Kaip išvis jos geriausias draugas va taip su ja pasielgti galėjo? Mergina šito nesuvokė ir išvis už ką? Juk ji buvo normali , nieko jam blogo nepadarė , o visada norėjo tik gero jam. Vampyrę visa tai labai pykdė ji tiesiog nesigilino į priežastis  dėl kurių Stefanas  taip padarė , bet ji to daryti ir nenorėjo , nes jai skaudėjo ir netgi labai .Dabar prižadėjo, kai tik ras Stefaną susidoros su juom beveik panašiai taip pat kaip ir jis norėjo susidoroti su ja .Vampyrė dabar buvo labai įskaudinta, sugniuždyta ir tiesiog blaiviai ir normaliai ji nesugebėjo mąstyti. Galiausiai  mergina išlipo iš lovos ir priėjusi prie spintelės išsiėmė seną  telefoną , kuris jos laimei dar veikė ir įsidėjusi į jį kortelę sumaigė sms  Stefanui ,pakeisdama  geriausio draugo  statusą į pačio pikčiausio priešo per amžius statusą ir išbraukdama jį iš savo gyvenimo amžiams. Sumaigiusi sms mergina išsikišo  telefoną į kišenę ir  kiek apsidairiusi nuėjo prie lango ir išdaužė jį,o  tada išlipo per jį ir galiausiai numetė  žiebtuvėlį ant medinio namo, kuris akimirksniu užsiliepsnojo.Žiūrėdama į jį be jokių emocijų veide, tiesiog akmeniniu  veidu mergina  galiausiai apsisuko ant kulno ir išpėdino tik sau žinomais keliasi .Ji buvo baisiai pažeminta,įskaudinta tad dabar išties troško tik vieno - keršto.