Sužinojęs situaciją, Stefanas tik supratingai linktelėjo galva nusprendęs daugiau neklausinėti. O kam? Ims klausinėti apie mergaites ir Alariką, abu vėl prisimins kaip jam teko bėgti nuo Raynos ir slapstytis su Valerie, o to Stefanui mažų mažiausiai reikėjo. -Tuomet einam. Pagaminsiu mums vakarienę,-nusišypsojo vaikinas, visgi kas jau kas, bet Salvatore vyrukas tai tikrai mokėjo gaminti ir buvo neprastas kulinaras, tad kodėl nepalepinus savo mylimosios merginos? Išsitraukęs iš galinės džinsų kišenės piniginę, Stefanas numetė pinigus už kavą ir atsistojęs pažvelgė į Karoliną laukdamas kol šioji ims eiti, o šis seks iš paskos.

Šyptelėjus mergina pakilo nuo kėdės ir vėl kiek nervingai apsidairiusi galiausiai apsisuko ant kulno ir patraukė išėjimo link tikėdamasi, kad Stefanijos seks iš paskos.

Nieko nelaukęs Stefanas taip ir padarė - nusekė Karolinai iš paskos.

Vos įėjusi į vidų, Elena iškart stabtelėjo ir išsišiepusi nužvelgė Mystic Grillį. Velnias, kaip ji buvo pasiilgusi viso šito! Savo draugių, savo miesto, visų čia buvusių žmonių.. buvo nerealiai gera šiuo metu čia būti ir dar turint netoliese Karoliną. 
Daugiau nedelsusi mergina nužingsniavo prie vieno iš staliukų bei prisėdusi pasikvietė padavėją. Užsakiusi butelį tekilos bei tris taures, mergina nulydėjo žvilgsniu padavėją ir su šypsena veide pasisuko į savo blondinę.
-Tai kaip sekasi? Kas naujo? Nujaučiu, kad labai daug praleidau,-vis dar su šypsena iki ausų ėmė kalbėti Elena negalėdama nustygti vietoje. Dabar ji jautėsi tokia... gyva. Ir tai buvo nuostabu. Net ir būdama vampyre ji sugebėjo pagaliau pasijusti gyva. Žinoma, galbūt vėliau ir ims šiek tiek pergyventi dėl buvimo tokia, o ne žmogumi, kaip ji troško, tačiau jau geriau taip, nei gulėti šešiasdešimt metų tame karste be jokios galimybės dar kartą pamatyti savo geriausią draugę Bonę.

Atsekusi Elena iš paskos Karolina kiek apsidairė ,taip šita vieta jai patiko ir visgi šioji neseniai čia buvo su Stefanu , bet šįkart nusprendė apie jį negalvoti,vėliau galės paverkti dėlto.Išgirdusi Elenos klausimus Karolina tik nusijuokė.Taip jų vienu metu tikrai per daug ,bet kaip nors.-Na kaip čia pasakius labai daug klausimų vienu metu, net nežinau nuo ko pradėti,-nusijuokus tarė ir prisėdo prie staliuko bei pažvelgė į Eleną.Ech, kaip gerą jai vėl matyti savo draugę ir vėl susigrąžinti savo gyvenimą t.y dvi geriausias drauges.

Išgirdusi tokį Karolinos atsakymą, Elena nežymiai suraukė antakius lyg sakytų "wrong answer". 
-Nagi, Karolina, aš turiu nuojautą, kad labai daug praleidau,-ragindama draugę ištarė Elena ir kumštelėjo blondinei į pašonę, o tuomet žvilgtelėjo į padavėją, kuri kaip tik atnešė butelį tekilos bei tris stiklines. Nusprendusi imti valdžią į rankas ir papilstyti visoms draugėms gėrimų, Elena paėmė butelį ir atidariusi jį taip ir padarė. Netrukus šalia jų stalelio kažkas stabtelėjo ir išgirdusi Bonės balsą, Gilbert atsisuko atgal. Merginos veide pasirodė tokia pati laimė, kokią buvo galima įžvelgti jos draugės veide. 
-Taip, Bone, čia aš,-pilnomis akimis laimės ištarė Elena ir palinksėjusi pakilo nuo sofutės. Kad ir kaip Gilbert stengėsi tramdytis, ši akimirka turbūt buvo viena geriausių jos gyvenime. Todėl netrukus merginos akyse pasirodė ir pirmosios laimės ašaros, o Elenos rankos stipriai apglėbė gležną Bonės kūnelį bei prisitraukė jį arčiau dar stipriau suspausdamos. Šiek tiek atsitraukusi nuo draugės, Elena mostelėjo ranka Karolinai parodydama, jog jai taip pat reikia ateiti ir šį apkabinimą paversti grupiniu apsikabinimu. Blondinei priėjus prie judviejų, Elena apkabino abi drauges ir ašarodama iš džiaugsmo dar stipriau jas suspaudė. -Neįsivaizduojat, kaip jūsų pasiilgau,-išsišiepusi tarė mergina ir pagaliau paleido abi geriausias drauges iš savo glėbio nenorėdama sutraiškyti jų galutinai.

Taip Elena buvo teisi, kol jos nebuvo nutiko išties labai daug.Visu pirma Karolina oficialiai tapo Stefano mergina, galiausiai taikėsi ,pykosi ir vlė jiedu taikėsi ir vėl pykosi,žodžiu begalo bekrašto jie čia, paskui Stefanijaus bėgimas nuo Rajanos, Karolinos dvi dukros, kurios ją išties vieną dieną nuvarys į beprotnamį.Ech tiek visko nutiko, kad viska papasakotum tam turbūt reikės skirti daugiau nei valandą.-Hm..na visu pirma noriu pasigirti, bet jau turiu vaikiną,-šyptelėjus tarė nė nepasakydama kas jis toks ,visgi leis savo geriausiai draugei paspelioti ir nesakys, kad tai Stefanas.-Dar va turiu dvi dukras ,-linktelėjus tarė vėl nepaskydama visko iki galo, bet ir vėl leisdama Elenai spėti šioji viską kolkas nutylės ir nesakys kaip ir iš kur šiosios atsirado.-Ir dar hm Deimonas lyg ir kažkur dingo ir niekas apie jį visiškai nieko nežino- palinksėjo apie jį kalbėdama kiek atsargiau visgi žinojo, kad jis yra Elenos meilė, tad apie jį kalbėdama žodžius rinko atsargiau.Jau norėjo žiotis kažką dar sakyti, bet išgirdusi Bonės balsą mergina tik šyptelėjo ir paraginus Elenai prisidėti prie grupinio apkabinimo galiausiai apsikabino šias dvi ir taip apt gana stipriai patraiškė-Ech kaip gerą susigrąžinti senus laikus ir geriausias drauges,- nusišypsojus tarė kiek atsitraukus nuo tų dviejų.Išties buvo begalo gerą vėl turėti drauges ir su jomis leisti vakarą.

Atsitraukusi nuo draugių, Elena nužvelgė jas laimės ir ašarų pilnomis akimis, o tuomet nusijuokė. Buvo labai laiminga, todėl visos emocijos pylėsi viena po kitos kaip iš kibiro ir nė pati Elena nesugebėjo jų tvardyti. Daugiau nedelsusi Gilbert mostelėjo į stalą rodydama draugėms jau pripiltas stiklines, kuriose buvo tekila, o tuomet pati nužingsniavusi atsisėdo ant sofutės buvusios prie stalo bei nužvelgė Karoliną klausydama jos pasakojimo. 
-Nujaučiu, kad tą vaikiną kuo puikiausiai pažįstu?-nežymiai kilstelėjus antakius nusišypsojo Elena, o norėdama atšvęsti Forbes ir Stefano draugystę, paėmė į ranką tekilą bei kilstelėjus ją pridėjusi prie lūpų jau ruošėsi gerti, tačiau netrukus paspringo, vos išgirdo apie tai, jog Karolina turi dvi dukras. Patraukusi stiklinę nuo lūpų ir padėjusi ant stalo, Gilbert kurį laiką kosėjo, kol galiausiai sutrikusiu žvilgsniu pažiūrėjo į šalia sėdėjusią Karoliną.
-Tu turi ką? Dvi dukras? Karolina Forbes ką tu prisidirbai kol manęs nebuvo?-nežinodama ar juoktis ar verkt, taigi tiesiog numesdama nedidelę šypsenėlę veide tarė Elena ir pažvelgė į Bonę lyg prašydama paaiškinti situaciją. Karolina ir du vaikai? Keistas junginys, ypač žinant, kad ji vampyrė ir vaikų turėti negali. Rodos, kol jos nebuvo pasaulis tikrai apvirto aukštyn kojom. 
-Na, Deimonas.. yra Deimonas,-atsiduso Gilbert ir vėl paimdama stiklinę su tekila į ranką. Beprotiškai norėjo pamatyti savo gyvenimo meilę, tačiau nebuvo nustebusi dėl to, kad šį rasti buvo sunku. Jis tikriausiai grįžo prie seno gyvenimo būdo nė negalvodamas apie pasėkmes. -Spėju mums reikėtų išgerti. Už mano sugrįžimą,-kilstelėjus taurę sukikeno Elena ir susidaužusi su draugėmis užsivertė stiklinę išmaukdama joje buvusią tekilą.

Taip šią akimirka ir Karolina jautėsi panašiai kaip ir Elena.Jos akyse netrukus taip pat pasirodė laimės ašaros ir mergina nusišypsojus nužvelgė abi savo drauges.Šią akimirka merginai išties buvo labai gerą matyti jas abi, visai kaip senais gerais laikais.Ech pagaliau jie sugrįžo ir ji nebesijaus tokia vieniša. Šiuo metu jai buvo begalo gerą matyti abi savo drauges, dabar blondinė tikėjosi, kad   daugiau neteks prarasti nė vienos iš jų.
-Na taip manau tu jį kuo puikiausiai pažįsti, jis yra Stefanas, bet manau ir taip būtum atspėjus,-šyptelėjo pažvelgus į draugę ir galiausiai prisėsdama ant kėdės bei vėl pažvelgdama į Eleną.Merginai buvo labai keistą ją čia matyti, kalbėti su ja, juk visgi paskutinį karta matė ją karste-mirusia ar užmigusia, kas ten žino.Bet dabar, tai Karolinos akimis neįtikėtina, bet labai malonu.Juk ji vėl gali matyti savo  geriausią draugę,kogi dar galėtų norėti?Išgirdusi  Elenos nustebimą Karolina kiek atsiduso.Ech bus  daug darbo kol viską papasakos ir tikrai  labai ilgai užtruks.
-Na jei pameni Džo, tai ji laukėsi dvynių,o kadangi žuvo per savo vestuves nuo Kajaus rankos, dėl ko beje ir tu buvai tame karste, dvyniai kažkaip atsirado manyje ir ten pradėjo augti, na o tada gimė dvi nuostabios mergaitės, kurias aš labai myliu, -šyptelėjo galiausiai papasakojus kaip jinai susilaukė  dviejų dukrų.Karolinai mergaitės išties buvo labai brangios, nors ir nebuvo tikros jos dukros, bet vistiek ji dėl jų būtų padariusi turbūt betką.-Na taip jis yra jis ir niekas jo nepakeis, kad ir kaip norėtų,-palingavo galvele.Niekada jai jis nepatiko, visada stengėsi  sutart tik dėl Elenos ir Stefano.Juk visgi Elena ir Stefanas jai yra patys brangiausi žmonės pasaulyje, na  dar ir Bonė.
-Na,o kaip tu?Kap  tu sugebėjai prisikelti?,-kilstelėjo antakius stebėdama kaip Elena pilsto  stiprųjį gėrimą.Taip  šitą Karolinai buvo begalo sunku suvokti, tad ji norėjo išsiaškinti kaip visa tai įmanoma.Juk Elena turėjo pabusti po  šešiasešimt metų arba kai tik Bonė mirs, bet Bonė gyva, o Elena irgi..Čia jau  Karolinai išvis niekas nebesirišo.

Ištuštinusi savo stiklinę, Elena padėjo ją ant stalo ir nužvelgė drauges. Klausytis jų pasakojimų buvo išties įdomu, tačiau ją stebino tai, kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis vos per kelis metus. Kas būtų, jei ši išties būtų prabudusi tik po šešiasdešimties ar net daugiau metų, kai Bonė būtų sulaukusi senatvės ir tik tuomet numirusi? Vargšė Elena turbūt nespėtų susigaudyti visiškai pasikeitusiame pasaulyje.
-Labai džiaugiuosi dėl jūsų. Jūs abu to nusipelnėt,-nuoširdžiai nusišypsojusi ištarė Elena, kai sulaukė Karolinos patvirtinimo dėl Stefano. Žinoma, ji nė nenumanė kokios dramos čia vyko ir, kad vienu metu Karolina net gi ruošėsi tekėti už Alariko, tačiau jei sužinos, turbūt bus tik dar labiau priblokšta.
-Dieve, Karolina, nekantrauju su jomis susipažinti,-vis dar nepaleisdama iš veido šypsenos tarė Gilbert vėl paimdama butelį ir pripildama tekilos į jų visų stiklines, o žinoma daugiausiai savo, kadangi draugės dar nebuvo spėję jos pasivyti. Tačiau nenorėdama skambėti kaip alkoholikė Elena jų neragino gerti ir tiesiog nuolat papildė stiklines bent trupučiu gėrimo.
Išgirdusi draugių klausimus apie jos prisikėlimą, Elena atsiduso ir nudelbusi akis į žemę vėl pridėjo stiklinę su tekila sau prie lūpų pasiruošusi išgerti.
-Tai.. ilga istorija.. Manau man reikia būti šiek tiek girtesnei, kad viską papasakočiau..-sumurmėjo mergina užsiversdama stiklinę ir vėl ištuštindama jos turinį. Na, Elena niekada daug negerdavo, tačiau dabar buvo puiki proga, ji juk grįžo į gyvenimą, todėl galima padaryti šiokią tokią išimtį. Pastačiusi tuščią stiklinę ant stalo, mergina pažvelgė į šalia sėdėjusią Bonę ir kilstelėjo antakius.
-O kaip tu? Apie Karolinos gyvenimą išgirdau nemažai, tačiau man įdomu kaip sekasi tau..-besišypsodama ištarė Gilbert suklapsėdama savo ilgomis blakstienomis. Galbūt grįžo Džeremis ir jiedu su Bone susitaikė? Juk per tiek laiko galėjo nutikti nemažai dalykų, o ši naujiena būtų išties pradžiuginusi Eleną. Bonė ir Džeremis jai visada atrodė nuostabi pora, neskaitant kelių rietenų, tačiau juk visuose santykiuose tokių būna, o ypatingai jos ir Deimono.

Pačiai Karolinai išties buvo labai į naudą įsipasakoti, visgi juk išsikalbėjus būna geriau, o merginai būtent šiandieną to reikėjo.Na taip jos gyvenimas dabar atrodo tobulas, na nepaisant tų nesamonių su Stefano ir visokių pykčių, dėlto ji labai kaltino save, bet va šito bent jau kolkas Elenai nepasakojo galbūt kada vėliau ir papasakos.
-Na taip ačiū ,bet jis ir tavęs manau labai pasiilgo,-šyptelėjus tarė stebėdama kaip Eleną pilsto gėrimą ir žinoma iš šalies tikrai kaip alkoholikė atrodo, bent jau Karolinos akimis.Visgi Karolina žinojo, kad kadaisė Stefano meilė buvo Elena,o dabar ja patapo Elenos draugė koks mažas pasaulis tiesa?Ech visada jie labai gerai sutarė , tad turbūt taip viskas ir išsirutuliavo ir tas Karolinai išties labai patiko.
-Manau ir jos norėtų susipažinti su tetule Elena, tik va yra bėda aš su jomis nerandu bendros kalbos išvis nesuprantam mes vienos kitų,-palingavus galvele tarė ir pasiėmusi savo gėrimą išgėrė šį iki dugno.Galbūt ji ir nėra kokia alkoholikė, bet Elenos grįžimą tai reikėjo gerai atšvesti ir pasžymėti taip, kad būtų ką atsiminti,o dabar tai tikrai bus ką.
-Taip Bone magija gali viską ir aš išties džiaugiuosi, kad jos atsirado manyje, visgi aš nesu jau tokia bloga,-kiek nusišnekėjus mergina palingavo galvele .Na jai atrodė, kad jeigu jau dvynės atsirado joje vadinasi ji nėra jau tokia bloga ir gali būti gera mama, kuri pasirūpins savo dukromis, tą mergina ir darė.
-Na taip Bone ir aš norėčiau išgirsti kaip tau sekasi?,-kilstelėjo antakius pasisukus į Bone ir taip pat ragindama ją galiausiai pasipasakoti ir apie save .Nepatinka jai čia vienai apie save kalbėti ir šiaip reikėtų pirma išklausyti jos, kad galėtų išgirsti Elenos pasakojimą apie prisikėlimą.