.

Atžingsniavęs į barą, Stefanas iš pradžių nukeliavo prie baro bei apžavėjęs barmeną savo vampyriškomis galiomis, pabandė susižinoti ar anas kada nors matė jo brolį. Supratęs, jog ne, vaikinas atsiduso ir paprašė viskio butelio bei stiklinės, o tuomet nukeliavo prie vieno iš stalelių ir patogiai įsitaisęs pažvelgė į Leksi. -Visiška aklavietė. Nežinau ką daryt..-atsiduso vampyras, o tuomet įsipylė į stiklinę viskio ir užsivertęs greit išgėrė. Pastatęs stiklinę ant stalo, vaikinas pasirėmė rankomis į stalą, o tuomet susiėmė už galvos ir atsiduso.

Mergina atėjusi iš paskos draugo kiek apsidairė mat šitas baras jai nekėlė didelio pasistikėjo beto jis jai buvo nepažįstamas ir tas ją gazdino.Pamačius Stefaną kiek atsiduso ,bet pamačius ,kad prie šio priėjo kažkokia panelė ,kuri bandė jį kalbinti ar kaip nors kitaip jį pralinksminti išvis pasiuto ,priėjusi prie jų dviejų pažiūrėjo veriančiu žvilgsniu į tą merginą- Klausyk man nereikia problemų ,tad būk gera eik iš čia -užkalbėjusi nulydėjo ją nueinančia ,o tada pasisuko į Stefaną -Nekenčių tų įkyrių blondinių ,-giliai atsiduso ,o išgirdusi jo žodžius prisėdo prie stalo ir palietė jo ranką - Viskas bus gerai,patikėk manimi ,myliu tave ir tu man labai rūpi ,turbūt labiau nei gali įsivaizduoti ,tad nusiramink gerai?,-kilstelėjo antakius ,o tada pasikvietusi padavėja užsisakė tekilos ir vėl pažvelgė į Stefaną.

Išgirdęs kažkokią jį kalbinančią merginą, Stefanas pakėlęs akis jau ruošėsi jai draugiškai atsakyt, tačiau netrukus Leksi šią nuvijo. Sutrikęs vaikinas pažvelgė į savo geriausią draugę ir prisimerkė. -Klausyk, Lekse.. Tu tik nesupyk, bet.. kas pastaruoju metu tau yra? Elgiesi kaip nesava..-sumurmėjo šis, nes ši viena diena buvo nerealiai keista, o jo draugė elgėsi dar keisčiau ir dabar jau Salvatorei ėmė tikrai atrodyti, jog ji pavydi ne kaip draugė. -Ir nė nebandyk vėl gert.. specialiai nepaėmiau tau stiklinės, kad netektų tavęs girtutukės tempt namo,-prisimerkęs tarė Salvatore, o pats pabaigęs viskį įsipylė dar. -Tačiau ačiū.. kad esi su manimi. Nes pastaruoju metu buvau visiškai vienas,-supratęs, jog gal elgėsi per šiurkščiai ištarė ir pažvelgęs į draugę nežymiai nusišypsojo.

-Kas man yra?Man nieko nėra aš visiškai rami ir tikrai sava-kiek dirbtinai šyptelėjo aišku meluodama ir neraudonuodama ,bet tikrai nenorėjo gadinti santykių kurie dabar taip gerai klostėsi -Nors žinai ką taip man yra ir manau pats turėtum suprasti kas man yra ir deja atleisk ,bet aš noriu išgerti ,prižadu neprisigersiu kaip prieš kelias valandas - aišku čia tik pažadai ,o Lexė jų nelabai laikosi tad visko gali būti.Kiek atsiduso ,o tada išgirdusi jo žodžius menkai šyptelėjo - Neseniai galvojau ar gera mintis buvo sugrįšti ,bet pasirodo ji nebuvo jau tokia bloga ,tu juk mano draugas ir..na tiek to pamiršk ,- palingavo galvele ,o tada apsidairė.

-Lekse, tu juk mano geriausia draugė nuo neatmenamų laikų ir aš kuo puikiausiai tave pažįstu. Tau kažkas yra, sakyk, juk žinai, kad gali manimi pasitikėti?-prisislinkęs arčiau draugės tarė vaikinas ir menkai nusišypsojo. -Nepyk ant manęs, bet vis dar nesuprantu nieko ką tu šneki ir kas čia vyksta. Pasirodo nesu pats protingiausias, todėl būk gera ir paaiškink man,-atsiduso Stefanas ir pasiėmęs butelį viskio įsipylė į stiklinę dar, o tuomet užsivertęs išgėrė viską. -Žinai, kalbant apie Deimoną.. viena ragana man neseniai atliko burtą, kuris rodė, jog mano brolis buvo Naujajame Orleane. Todėl dar kurį laiką čia pabūsim kol aš viską susižinosiu. Negaliu taip to palikt,-atsiduso Stefanas ir atsigėrė dar viskio.

-Tikrai manai ,kad mane gerai pažįsti?Nes  atrodo ,kad nelabai -kiek  palingavo galvele ,o  tada  gavusi savo tekila gurkštelėjo.- Esmė tame, kad vos tik prisikėliau mano gyvenimas apsivertė  labai deliu laipsniu aukštyn kojom, ragana perspėjo ,kad  elgsiuosi keistai ,būsiu nesava ir net pamilsiu savo geriausia draugą..-aišku ji čia garsiai pamąstė ,bet  jau po visko -Nenorėjau to pasakyti tiesiog..-jau ir mikčiot pradėjo - Ji buvo teisi  viskas pildosi aš tiesiog negaliu žiūrėt kaip šalia tavęs  sėdi kažkokios blondinės ,negaliu pakęsti ,kad  tu  save žudai ieškodamas brolio ir kankiniesi ,tu man rūpi ir net labai , todėl negriausiu mūsų  draugystės ir verčiau eisiu  - palinksėjo galvele ir  susivertusi tekilą  atsistojo -Ma  ta ragana pasirodo nebuvo tokia teisi  ir  kaip sakiau  aš jomis nepasitikiu man jos nepatinka, nes  dėl raganos kaltės  aš pavirtau  į  va tokią ,pasimetusia  gyvenime- kiek pavartė akutes vis dar stovėdama  ir  stebėdama  Stefaną .Aišku ji suprato ,kad dabar  sugriove visą  draugystę ,aiškiai tai suvokdma pasijuto dar bjauriau ,bet šiuo metu ji buvo  gana blaivi ,tad ir mąstė taip.

Klausėsi merginos labai įdėmiai, tačiau vos išgirdęs apie įsimylėjimą, Stefanas vos nepaspringo gerdamas savo viskį. Padėjęs stiklinę ant stalo, šis pažvelgė į pakilusią merginą ir pats greit pašoko pasiruošęs ją vytis, jeigu reikės. -Palauk, neišeik, turim apie tai pasikalbėt,-tarė Stefanas spoksodamas į draugę, tačiau dabar jau visai kitokiu žvilgsniu nei prieš tai. Jis jautėsi siaubingai keistai ir nepatogiai dėl visko, kas šiandien vyko, tačiau ji buvo jo geriausia draugė, vienas svarbiausių žmonių jo gyvenime ir jis negalėjo tiesiog leist jai išeit ypač žinant, jog ši neturi nieko. -Juk jeigu ragana sakė, kad būsi kaip nesava, galbūt dėl to manai, jog pamilai mane, tačiau laikui bėgant viskas susitvarkys.. nemanai?-kilstelėjo antakius bandydamas kaip įmanoma labiau sutvarkyt šią situaciją, nors tai atrodė šiek tiek beviltiška.

-Velniop tas raganas aš jomis netikiu ,tiesiog tai per daug keistą ir tiek -kiek atsiduso ir apsidairė nusprendusi ,kad išties reiktų eiti iš čia - Ne Stefanai tai tikra ir aš suvokiu ,kad esu puikiai geru draugišku santykiu kurie truko tiek ilgai griovėja -kiek atsiduso ir vėl ,o tada nieko nesakiusi išbėgo iš čia.Jautė ,kad turi eiti tik aišku nežinojo kur ji šiame mieste nieko nepažįsta ,bet šioji turėjo išeiti bent grynu oru pakvėpuoti

-P.. palauk, Lekse!-surėkė merginai pavymui, o tuomet nieko nelaukęs pabaigė stiklinėje buvusį viskį bei išlėkė paskui draugę vis dar baisiai pasimetęs dėl visų įvykių vykusių šiandien.

Pagaliau sugrįžusi į gyvenimą ir be galo tuo patenkinta Rebeka nusprendė atkeliauti į barą. Kadangi broliai buvo per daug užsiėmę savo intrigomis ir dramomis, kurių Orleane netrūko, Beka atėjo visiškai viena, norėdama atšvęsti savo sugrįžimą galbūt šiek tiek savaip. Blondinė tiesiog norėjo bent vieno vakaro be Mikaelsonų šeimos dramų, kurios buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis. Tačiau vieną vakarą juk net ir jai turi būti leidžiama pailsėti, ar ne?
Vos įžengusi į baro vidų, blondinė trumpam stabtelėjo. Kaip dažniausiai ir būdavo visų čia buvusių akys iškart sužiūro į aukštą, ilgakoję blondinę. Tačiau Rebekai tai nė kiek nerūpėjo, tad nieko nelaukusi ji jau ruošėsi žingsniuoti prie baro, kai netrukus pamatė ten sėdintį Klausą. Mergina nė nenorėjo gilintis bei žiūrėti su kuo jis ten šnekučiuojasi, tad pasukusi, sparčiais žingsniais nukeliavo prie staliukų ir prisėdo prie vieno iš jų mintyse maldaudama, kad jos brolis nepasirodytų čia ir nesugadintų jai vakaro. Pasikvietusi padavėją blondinė užsisakė butelį šampano, tačiau iškart sudvejojo ir papurtė galvą. Nuo tokio gėrimo ji tik apsvaigs, o šį vakarą mergina norėjo būt girtutėlė tam, jog užsimirštų apie viską, kas jos vėl lauks rytoj. Todėl netrukus Beka užsisakė butelį viskio. Atsidususi šioji nulydėjo padavėją akimis, dar trumpam pažvelgė į barą, o tuomet atsirėmusi į sofutės atlošą užvertė galvą į viršų bei užsimerkė laukdama savo užsakymo ir mąstydama kaip reikės gyventi toliau. Mergina iš visų jėgų troško dingti iš šio miesto, pasislėpti nuo Mikaelsonų šeimos, tačiau kažin ar tai bus taip lengva. Juk niekada nebuvo.

Įžengęs į vidų Aidenas nė neapsižvalgęs priėjo prie baro ir lengvai klestelėjo ant laisvos kėdės. Vaikinas čia atėjo gerai praleisti laiką, tačiau niekaip negalėjo sau įsakyti negalvoti apie medžioklę, kuri buvo numatyta jau šiandien naktį. Galima sakyti, jog jis buvo kiek apsėstas žmogaus krauju, jeigu per dieną nieko nesumedžiodavo ir nepasimaitindavo jautėsi prislėgtas, irzlus ir nelaimingas. Jam tai buvo kaip tam tikras žaidimas, suvylioti auką ir ją nužudyti, taip jis darydavo su merginomis. O vaikinus tiesiog prie vietos nudobdavo. Aidenas niekada neužsibūdavo gyvenamojoje vietoje daugiau nei du mėnesius, taip bandydamas likti neatpažintas ir nesusektas, šiame miestelyje buvo daug padarų kurie norėjo pašalinti tokius kaip jis, todėl nenuostabu, jog pats vaikinas padarydamas visus darbus išvykdavo. Tiesą sakant šis miestelis jam visai patiko, buvo kiek išskirtinis nei kiti jo lankyti, gal todėl šis vis atitolindavo išvykimo datą vis susirasdamas naujų aukų. Aidenui nepatikdavo nebaigti reikalai, o čia jis jų turėjo tikrai nemažai.
- Butelį degtinės, - Žvilgtelėjęs į barmeną ištarė, laukdamas vaikinas akimis permetė bare esančius žmones, pro akis neprasprūdo žavi blondinė, kuri prie staliuko sėdėjo visiškai viena. Ilgai netruko susiprasti jog vos už kelių metrų nuo jo sėdi Rebekah Mikaelson. Gavęs butelį vaikinas nieko nelaukęs atsistojo ir priėjo prie Bekos. - Čia laisva? - Žvilgtelėjęs į ją paklausė ir kilstelėjo antakį. Tačiau net nesulaukęs jos atsakymo vampyras atsisėdo priešais ją.

Gavusi savo viskio butelį, blondinė pagriebė į ranką stiklinę ir pripylusi ją gurkštelėjo gėrimo. Atlenkusi galvą į sofutės atlošą mergina ir vėl trumpam užsimerkė bei susimąstė, tačiau netrukus jos svajonės buvo nutrauktos, mat šioji išgirdo be galo pažįstamą balsą. Pramerkusi akis ir vėl atsisėdusi į normalią padėtį, Beka pažvelgė į priešais ją buvusią personą, norėdama įsitikinti, jog tikrai išgirdo to žmogaus balsą. -Aidenas Reyesas. Kokia staigmena,-palenkusi galvą į šoną ir su nežymia šypsena veide ištarė vampyrė nužvelgdama priešais ją buvusį vaikiną nuo galvos ligi kojų ir nė nesibaimindama, jog šis tai pastebės. Padėjusi stiklinę su viskiu ant stalo, mergina ir vėl pasisuko į savo naują kompanioną. -Keista, jog vis dar esi čia. Maniau seniausiai būsi pabėgęs,-beveik be emocijų veide ištarė Beka vis dar nenuleisdama akių nuo Aideno. Kadangi jiedu buvo pažįstami, Rebeka žinojo kaip dažnai šis vampyras mėgo keisti savo buvimo vietą. Todėl nustebo ir vėl išvydusi Aideną vis dar tame pačiame miestelyje, kuriame jį buvo sutikusi prieš kelis mėnesius, kai dar nebuvo patyrusi to prakeiksmo, dėl kurio teko būti nudurtai ir vėl laikytai karste. Laimei, dabar viskas buvo išsisprendę ir blondinė pagaliau galėjo gyventi toliau. Na, nevisai taip kaip ji norėjo, žinoma, nes ją vis dar kontroliavo Klausas, tačiau ši bent jau buvo gyva. -Palaikysi man kompaniją švenčiant?-paėmusi stiklinę su viskiu į vieną ranką, mergina kiek kilstelėjo savo gėrimą, o tuomet priglaudusi stiklinę prie lūpų šiek tiek ją pavertė ištuštindama šiosios turinį. Sugrąžinusi indą atgal ant stalo, blondinė vėl paėmė butelį ir įsipylusi dar pažvelgė į savo pašnekovą.

Nors iš pradžių ketino tiesiog išgerti vieną degtinės butelį ir keliauti numalšinti kraujo troškimo, tačiau  dabar, sutikęs Rebekah vaikinas apsigalvojo. Nežinia kas paskaitino jį likti čia, ar pati Rebekah, ar tikslas, kurį vaikinas jau seniai buvo užsibrėžęs ir žūtbūt norėjo tai gauti. Tačiau jam tikrai pasisekė jog sutiko ją būtent dabar, visi žinojo jog pašonėje turėti bene galingiausią vampyrą Žemėje yra tikrai pravartu. Todėl dabar bent akimirkai Aidenas užmiršo tą viduje deginantį kraujo troškimą. Pastatęs degtinės butelį bei stiklinę ant stalo vampyras nieko nelaukęs įsipylė gėrimo ir užsivertęs greitai ją ištuštino. Padėjęs tuščią stiklinę ant stalo Aidenas pakėlė akis į Beką.
- Sakykim, jog čia turiu kelis nebaigtus reikalus, - Per daug nedaugžodžiaudamas ištarė ir kreivai šyptelėjo, nors nelabai mėgo užsibūti miestelyje daugiau nei kelis mėnesius, tačiau šį kartą reikalai klostėsi ne jo naudai ir tai nevedė prie gero. Jam visada patiko valdžią ir pranašumą laikyti savo rankose, todėl nieko keista kad reikalams pašlijus Aideno nuotaika buvo iš ties subjurusi. Vampyras nebuvo linkęs išpasakoti savo problemų kitiems, todėl neketino veltis dėl to į tolimesnį pokalbį su Beka. Nors pripažinkim, galbūt šiuo atveju Rebekos pagalba būtų kažkiek pravertusi. Akimis peržvelgęs aplinką Aidenas nežymiai susiraukė, žmonių širdies tvinksniai jį veikė kiek perdėtai. Ir tai skaitino dar didesnį norą, tačiau Aidenas mokėjo valdytis ir išlaukti iki paskutinės minutės. - Ką švenčiam? - Akimis grįžęs prie Bekos kilstelėjo antakius, laukdamas merginos atsakymo vampyras įsipylė į stiklinę degtinės ir vienu gurkšniu išgėrė.

Įsipylusi dar viskio, mergina paėmė stiklinę į ranką, tačiau dar negėrė. Ir pati jautėsi šiek tiek išalkusi, tačiau užpulti kažką viešoje vietoje nebuvo Rebekos stilius. Kadangi dabar neturėjo galimybių paragauti kažkieno kraujo, šioji taip pat nusprendė dar pasišnekučiuoti su Aidenu ir tik tuomet pasišalinus pasigauti kokį nors žmogelį.
-Kaip visada paslaptingas,-nežymiai šyptelėjus ištarė Beka, o tuomet galiausiai ir vėl gurkštelėjo viskio. Nors gėrimas ir buvo stiprokas, blondinė vis dar neapsinešė, todėl nuolat pylėsi dar ir dar, nes norėjo atsipalaiduoti ir praleisti vakarą negalvojant apie nieką daugiau tik save. Nors, žinoma, tai buvo sunkoka padaryti, kai netoliese prie baro sėdėjo jos brolis Nikas. Laimei, šis jos nepastebėjo. -Mano sugrįžimą į gyvųjų pasaulį. Kaip visada, Mikaelsonų šeimoje netrūksta dramų,-linktelėjo šioji ir pažvelgė į Aideną su plačia šypsena veide. Na jau, juk logiška, jog buvo laiminga, kad pagaliau ir vėl gali gyventi. Tai tikrai daug geriau nei būti nudurtai ir uždarytai karste, kuriame tavo smegenys nė nebūna iki galo atsijungę, tad ten išgulėti nėra taip lengva, kaip gali atrodyti. -Tačiau mano gyvenimas ne toks įdomus,-gurkštelėjusi dar viskio ištarė blondinė ir numojo ranka. -Geriau papasakok man, kas naujo Aideno Reyeso pasaulyje?-kilstelėjusi antakius paklausė ši ir vėl padėjo tuščią stiklinę ant stalo, nusprendusi padaryti šiokią tokią pertrauką, kad neprisigertų per anksti. Juk paskui neatsimins nė žodelio kurį pasakys šis vaikinas.