Karolina nelabai suprasdama kas tokiu metu beldžiasi į duris mat nelabai gilinosi kur Stefanas eina, nes tada buvo šiokiam tokiam tranze mergina priėjo prie durų bei atidariusi jas kiek kilstelėjo antakius išvis nieko nesuprasdama - Stefanai,? Ir kas tu ,?- paklaususi pažvelgė į Clairę, tada ir vėl į Stefaną .-Na maniau, kad tu išėjai..o dabar grįšti su mergina ..na nieko sau ,-pavarčius akutes nužvelgė Daviną, o tada vė pažvelgė į Stefaną.

Durims pagaliau atsidarius ir tarpduryje pasirodžius Karolinai, Stefanas giliai įkvėpė nužvelgdamas merginą, tačiau šiuo metu visai kitokiu, nei įsimylėjusio žmogaus žvilgsniu. Kad ir kaip Forbes buvo susijusi su visu šiuo reikalu, net jei Stefanas ir nenorėjo visu tuo tikėti, šis vis tiek sunkiai šiuo metu galėjo pasitikėti Karolina. Nuignoravęs visas šios sapaliones, Stefanas labai rimtu žvilgsniu įsispoksojo į blondinės veidą. -Nieko nenori man pasakyti?-akivaizdžiai įniršęs ir be galo nusivylęs paklausė vaikinas, o tuomet nužvelgė Forbes. -Ir nemeluok. Aš viską žinau. Tik noriu išgirsti tai iš tavęs,-ištarė Stefanas vėl savo gailiu žvilgsniu sugrįždamas ties merginos akimis.. Norėjo žiūrėti tiesiai į jas kai ji ištars tuos žodžius ir teiksis paaiškinti kas įvyko.

Kai galiausiai už durų pasirodė blondinė, kurios Davina nebuvo mačiusi, ragana stengėsi pakankamai draugiškai nusišypsoti, tačiau kai buvo palaikyta, tikriausiai, Stefano mergina, tik pakėlė antakius aukštyn, nesitikėdama tokios Forbes reakcijos. Tikrai pavydžią merginą Salvatorė buvo išsirinkęs, tačiau vaikinui dabar buvo svarbiau išsiaiškinti kaip Karolina buvo prisidėjusi prie jo atminties praradimo. Tyliai stovėdama šalia, ragana stengėsi neprarasti budrumo, mat atmosfera tarp blondinės ir Stefano buvo tikrai įkaitusi ir nebuvo aišku, kada gali prireikti Davinos įsikišimo. Visgi skerdynių ji čia nenorėjo, o Stefanas tikrai atrodė ganėtinai suirzęs ir bet kurią akimirką galintis prarasti kontrolę.

Na taip dabar mergina tai tikrai pasimetė ir išvis nieko nebesuprato ..tiksliau suprato ir tiesa pasakius nenorėjo nieko daugiau meluoti,-Na matau tu labiau tiki raganomis ..nei savo ..mergina ,-kiek atsiduso ,o tada nebeliko išvis kur jai akių dėti, tai įsistebeilyjo į Stefaną - Ką nori išgirsti?Kad buvau baisiai įskaudinta ir norėjau tave susigrąžinti,?-kilstelėjo antakius dabar ir pati kiek pykdama ,ji juk viską darė ,kad jam būtų gerai.Be to ,kad tai juodoji magija juk ji nežinojo, juk ta ragana jai nieko nesakė.Ot kvaila ji buvo, kad patikėjo ja ir dabar turi taip skaudžiai už tai sumokėti, bet nieko ji nudės tą raganą.-Aš tiesiog norėjau susigrąžinti tave, bet jei tu manimi netiki kagi tavo pasirinkimas,-gužtelėjus petukais kiek atsiduso,o tada kiek pasitraukė nuo jo .

Stefanas stovėjo visiškai be emocijų veide ir laukė ką pasakys Karolina. Šiai prakalbus, vaikinas sugniaužė kumščius bandydamas taip išlieti susikaupusį pyktį viduje. -Tiesiog atsakyk į klausimą,-bandydamas kalbėti kuo ramiau ištarė šis, o tuomet galiausiai ir vėl atleido kumščius nenorėdamas, jog Davina stovėjusi šalia jo pagalvotų, kad šis ruošiasi kam nors užvošt. -Noriu išgirsti kokiais būdais esi prisidėjusi prie mano atminties praradimo ir ką tu padarei? O taip, dar norėčiau sužinot kaip jauteisi sėdėdama ir meluodama man į akis, kai nesenai pati kalbėjai apie pasitikėjimą?-jau kiek pikčiau ir šiek tiek pakėlęs toną kalbėjo vaikinas vis dar nenuleisdamas akių nuo Karolinos. Šiuo metu jam nerūpėjo jos verkšlenimai apie susigrąžinimą, jam tereikėjo žinoti situaciją, kad vėliau suprastų ar mergina verta atleidimo, ar ne.

Akimirką Davina tikrai pagalvojo, kad Stefanas praras kontrolę, mat kiekvieną sekundę jis atrodė labiau ir labiau įsitempęs. Ragana norėjo tikėti, kad jis susivaldys, ir kai vampyro kumščiai atsileido, Claire lengviau atsikvėpė, mat tramdyti įsiutusio vampyro ji tikrai netroško.
- Tai buvo pavojingi burtai, Karolina. Jeigu juos atliko nepatyrusi ragana, Stefanas galėjo nutentėti, - šiaip mergina nežinojo, ar blondinė suprato, prie ko prisidėjo, todėl Davina jautė poreikį paaiškinti Forbes, ko ji galėjo pridirbti savo vaikinui, kreipdamasi pagalbos į kažkokią raganą, kuri taip pat vardu ar nutuokė, į kokią magiją veliasi. Padarytą žalą būtų sunku atitaisyti ir Forbes galėjo tik džiaugtis, jog nieko rimčiau nepridirbo Stefanui, o tą padaryti ji galėjo labai lengvai.

-Apie minties praradimą?-kiltelėjo antakius kiek susiraukus, nes išvis nesuprato apie ką jis kalba, visgi mergina norėjo, kad ta ragana pašalintų jo plėšrūniškąją pusę , bet kad ištrintų atmintį ji..juk nenorėjo, turbūt ta ragana ja puikiai pasinaudojo,- Aš nežinau apie ka tu kalbi, nes aš to nenorėjau ,aš norėjau, kad ji panaikintu tavo plėšrūniškąją pusę, nebenorėjau, kad tu būtum blogas ,negi tai blogai,?-kilstelėjo antakius stebėdama Stefaną ir dabar išties ir pati baisiai pykdama ji norėjo gero ,bet gavo ..šaltą dušą ir va kaip.- Aš tiesiog nemaniau, kad ji manimi pasinaudos, matyt buvau per daug naivi ,-kiek atsiduso nuleidusi akutes ir stengdmasi nežiūrėti jam į akis .Visgi skaudu, kad jis taip kalba ir netiki ja.

Išklausęs Karolinos, Stefanas nesuvaldė šypsenos. Tikrai ne tos gerosios, kur vaikinas atleidžia ir viską pamiršta, o sarkastiškos. -Taigi vietoj to, kad paaiškintum man visą situaciją, sėdėjai, žiūrėjai man tiesiai į akis ir apsimetei, jog nieko nežinai? Vadinai Leksę beprote, pasakojai man apie kažkokį stresą ir kitas nesąmones. Kas su tavim negerai?-vis dar susinervinęs, tačiau tuo pat metu ir išsišiepęs (dėl ko atrodė lyg visiškas beprotis) Stefanas bandė Karolinai įrodyti, jog kad ir dėl kokių priežasčių ji tai padarė, tai buvo kvaila. Be to, Forbes buvo viena iš nedaugelio žmonių, kuriomis Stefanas manė galintis visada pasitikėti. Rodos, klydo. -Kas ta ragana? Aš ją pažįstu?-vėl rimtu veidu paklausė Salvatore spoksodamas į blondinę ir laukdamas atsakymų.

O, kaip Daviną erzindavo asmenys, besiveliantys į juodąją magiją ir vėliau pasakojantys, kad juos apgavo. Juk nereikia būti kvailiu, kad suprastum, kad burtai gali būti pavojingi ir padaryti daugiau žalos, nei naudos. Tačiau blondinė, stovinti tarpduryje, mėgino pateisinti tokius poelgius savo... naivumu. Nuostabus pretekstas. Purtydama galva ir vis dar negalėdama suprasti, kaip jai apskritai galėjo šauti į galvą tokios beprotiškos idėjos, Claire nesitraukė nė per žingsnį, įtardama, kad dabartinis pokalbis laisvai gali peraugti ir į rimtesnį konfliktą.

-O kas negerai su tavim, Stefanai ? Įsiverži į namus ir reikalauji manęs atsakymų, kuriuos jau beveik žinai pats,-kiek atsiduso kalbėdama, bet į akis jam nebežiūrėjo , nes jei rimtai jinai jam juo iškabinusi būtų,- Tu jos nepažįsti..aš išvis nežinau kas ji tokia,-paguščiojo petukais tikėdama tuo ką sako. Visgi dabar jautėsi išties keistai.- Dabar gali eiti spręsti savo problemų, nes va dabar aš tavęs nė matyti nenoriu !-surėkė ir pastūmusi jį galiausiai kiek piktai nužvelgė Daviną, o pati išbėgo iš čia kiek tik kojos neša.

Nieko neatsakęs, Stefanas tiesiog nulydėjo akimis Karoliną, o tuomet pasisuko į Daviną. Na, vampyras visada žinojo, jog Karolina buvo drama queen, tačiau, kad ji net tokioje situacijoje, kurioje akivaizdžiai buvo kalta pati primes auką ir dramatiškai pabėgs vietoj to, kad bandytų kažką paaiškinti Stefanui bei ištaisyti jų santykius, vaikiną bemaž nustebino. -Na, rodos išspręsta,-atsiduso šis, lyg pajautęs šiokį tokį palengvėjimą, o tuomet pažiūrėjo į tolėliau stovėjusį automobilį. -Važiuosime?-kilstelėjo antakius Stefanas visiškai ramiai kalbėdamas lyg čia nebūtų nieko nutikę.

Sukėlusi bereikalingą sceną ir pasišalinusi blondinė tikrai paliko neišdildomą įspūdį Davinai. Vis dėlto, tokios dramų karalienės dar reikėjo paieškoti...
- Jūs visada bendraujate su tokiomis scenomis, ar čia tik šiandien taip? - ironiškai pakėlė antakį šyptelėdama ir nuleisdama rankas sau prie šonų. Pažvelgusi į netikėtai ramiu tapusį Stefaną, Davina nesuprato, kodėl jo įtūžis taip staiga nuslūgo, tačiau taip buvo tik geriau ir Claire nusprendė nesigilinti, kol vampyro veide vėl nepasirodė irzlumas.
- Žinoma. Kur nori važiuoti? - paklausė vis dar stebėdama Salvatorę, netikėtai pareiškusį norą keliauti iš čia.

Sulaukęs tokio klausimo iš Davinos, Stefanas buvo priverstas nusijuokti. Ir šį kartą nuoširdžiai.
-Tiesą pasakius gana dažnokai,-linktelėjo šis, tačiau tai buvo tiesa, o ypač pastaraisiais metais. Vos atrodydavo, jog jiedu jau galės laimingai būti kartu, štai Karolina išjungia jausmus, štai Stefanas turi bėgti nuo Raynos, na, o dabar dar prasidėjo ir paslapčių bei neapgalvotų sprendimų etapas. -Bet kur, kad tik toliau nuo čia,-sumurmėjo vampyras ir neskubėdamas nulipo laipteliais žemyn bei ėmė eiti link automobilio tikėdamasis, jog Davina pasivys jį ir ims eiti šalia. -Tiesiog nenoriu šiuo metu būti vienas..-dar pridūrė vaikinas ir stabtelėjęs pažvelgė į draugę šalia. Nors ir numanė, kad su savo problemomis jau atsibodo merginai iki gyvo kaulo, tačiau tikėjosi, jog ši bent jau trumpam dar palaikys Stefanui kompaniją. Dabar, juk palikti jį vieną ir šiaip nebūtų itin gera idėja.

- Matyt dabar daugeliui santykių krizė. Sunkus reikalas. Ir tikrai nemalonus, - papurtė galvą ir pati kiek plačiau šyptelėdama, mat savo žodžius galėjo taikyti ir sau. - Bėgi iš savo merginos namo su manimi. Primena nevykusią romantinę komediją, - papurtė galvą nusijuokdama, nors pokštas ir buvo ganėtinai lėkštas. Paskui Salvatorę nusileidusi žemyn laiptukais, ir prisigretinusi prie jo, pati susimąstė, kaip galėtų vaikiną prablaškyti.
- Tau reikia išgerti. Tikrai, - galiausiai pareiškė plačiai nusišypsodama. - Gėrimai mano sąskaita ir nemokama psichologės konsultacija. Kito tokio pasiūlymo nesulauksi iki Kalėdų, Stefanai Salvatore, - nepiktai prisimerkdama tarė ir susikišo rankas į užpakalines džinsų kišenes. Matydama dabartinę vampyro gyvenimišką situaciją, Claire manė, jog jam tikrai nebūtų pro šalį išsikalbėti, o ji galėjo būti velniškai gera klausytoja.

-Na, pusė darbo jau padaryta,nes ji akivaizdžiai pagalvojo, kad esi mano mergina,-norėdamas pasikelti sau nuotaiką, Salvatore taip pat pabandė atsakyti į Davinos pokštą ir trumpai nusijuokė. Na, gal abu ir nebuvo patys geriausi juokautojai, tačiau svarbu bent jau abu suprato savo pokštus, juk jokių aplinkinių ausys dabar vis tiek viso to negirdėjo. Išgirdęs merginos pasiūlymą, vampyras nežymiai nusišypsojo, tačiau ir vėl nuoširdžiai. -Tuomet spėju teks pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Čiūr vairuosiu aš,-linktelėjo vaikinas ir vėl trumpai nusijuokdamas bei pamažu nužingsniavo iki automobilio tikėdamasis užsiimti vairuotojo vietą greičiau nei Davina spės jį pasivyt. Na, gal ir suvaikėjo Stefanas, bet tokių kvailysčių ir juokelių jam dabar tikrai reikėjo.