Leksė žinoma  viską stebėdama mąstė kaip čia reiks su tais dviem susitvarkyti, visgi ji buvo mergina,kad ir ne labai jauna, bet vistiek su vyrukais būtų sunku.Pamačiusi,kaip Deimonas netelpa pro praėjimą mergina  nesusilaikiusi ir vėl pradėjo juoktis, nu nes juokingas tas vaizdelis buvo, tikrai.Tada kiek  apsiraminusi nužvelgė tuos du šalia jos ir kilstelėjo lūpų kampučius.Vaizdelis buvo vertas milijono,ech  gerai jai čia nuskilo su šitais dviem.
-Taip taip aš ir vėl tau eilinį kart pritariu,-palingavusi galvele  pažvelgė  į  Stefaną,o tada išgirdusi   garsią muziką mergina ir pati pradėjo judėti į  ritmą, o sulaukusi tokio staigaus Stefano šokio stiliaus pakeitimo Leksė išsišiepė ir pati pradėjo kilnoti su juom kojas, žinoma nesuprasdama kas čia per velnias ir koks čia šokis, bet vistiek juk išties buvo smagu.Reikėtų jai daugiau prsigerti, gal tada būtų dar linksmiau.

Damon tikrai norėjo kur nors nueiti ir pasilinksminti. Galbūt šiems dviems nematant būtų ir pasimaitinęs. Šiame name jie turėjo tik kraujo maišelių. Šaltas kraujas nebuvo jo mėgstamiausias užkandis, ypač pastarosiomis dienomis.
Stepukui pasiūlius pasilikti, Damon suraukė nosiuką ir stebėjo ką šie du daro. Vakarėlis namuose su jais dviem atrodė tikrai nelabai gera mintis. Jis vis dar nekentė Leksės, nors ir bandė atrodyti mandagus, o Stefanas bus linksmas tik iki tol, kol neišblaivės. Na, bent jau burbono atsargų Damonas turėjo nemažai.
Dar pasiraukes, Damon išgirdo mėgstamą dainą, todėl pats netikėdamas savimi ėmė linguoti galvą pagal muzikyte.
- O Stefanijau, tu tikrai geras šelmis! - dabar judindamas ir rankas šūktelėjo. Na, Damon mokėjo ir neblogai šokti, tačiau kai buvo girtas, viskas, ką jis darė, iš pašalies atrodė gana juokinga.
Pasigriebęs nuo baro dar vieną burbono buteliuką, atsidarė jį ir godžiai gukštelėjo. Dabar jis jau stovėjo ant sofos ir ėmė ant jos šokinėti. Na tikrai vaikų darželis.
- Chebra, jūs faini! - akivaizdžiai meluodamas sušuko. Jo svajonėse dabar buvo vaizdelis kai Leksė išeina ir palieka du brolius šaunuolius vienus.
Bešokinėdamas jis vis sekė abu vampyrus. Leksei visada visada tiko tai ką siūlydavo Stefanas. Jokios savos nuomonės. Damoną tai erzino. Galbūt todėl jis jos ir nemėgo.
- Ei, Lekse, gal ir tu daugiau išgerk. Atrodai gana paniurus, - šypsodamasis šaukė jai ir kartu šokinėjo. Na, seniems kaulams prasimankštinti tik į naudą. Ypač vartojant tiek daug skysčių.

Stefanas ir toliau šoko pagal muzikos ritmą, net nekreipdamas dėmesio į pasimetusią Leksę ar Deimoną šokinėjantį ant jų gražios ir nemažai atgyvenusios sofos. Dainai pasibaigus, Stefka ir pats stabtelėjo, mat kita grojanti daina jam nepatiko taip kaip praeitoji, todėl nustojo kilnoti kojas ir tik atsidusęs apsidairė. Netoliese pamatęs dar vieną burbono butelį, šis pagriebė jį ir užsivertęs nemažai išgėrė, o tuomet pagaliau pamatė šokantį brolį.
- Žinai, galbūt būtų metas nulipti nuo sofos, kol nesugadinai? - nepatenkintas paklausė nežymiai suraukdamas antakius. Nenorėjo vargšas, kad reikėtų naują sofą pirkt, bereikalingas vargas, kurio dabar Salvatorei mažiausiai reikėjo.
- Jo, Lekse, tikrai išgerk, mažiausiai gėrei, - suraukęs antakius tarė Stefka ir paėmęs savo burbono butelį uždarė jį bei iš visų jėgų paleido jį blondinei nė nesusimąstydamas ar ji pagaus butelį ar ne. Kažkaip nelabai jam ir rūpėjo dabar.
Priėjęs prie fotelio, Stefka griuvo į jį patogiai įsitaisydamas, o tuomet užsimerkė.
- Kažkaip čia nuobodžiai viskas einasi ir muzika lieva. Norit tiesos drąsos? - atsimerkęs pakilnojo antakius, kai netrukus jam šovė nuostabi idėja. Na, gal nebuvo itin protinga tai daryti su broliu, kuris galėjo prigalvoti įvairiausių nesąmonių ir Lekse, su kuria vis dar jautė šiokią tokią įtampą bendraudamas, bet girtam Stefanui viskas atrodė normalu ir gerai, todėl toks žaidimas skambėjo neprastai.

-Aš nekalta, kad jūs esat už mane daugiau prisdirbę,-palingavusi galvele mergina galiausiai pakilo nuo sofos, o tada pažvelgė į Stefaną.Kai šis metė jai butelį ši žinoma jį spėjo sugauti, mat pasirodo jos reakcija nebuvo jau taip suletėjusi, kokia buvo tų dviejų broliukų ,na bent jau jai taip atrodė.Pagavusi butelį mergina jį prasidarė ir užsivertusi šį nugėrė ir jame liko tik pusė to skanaus skysčio, tad pažvelgė į tuos du.Išgirdusi Stefano nepasitenkinimą ir norą pažaisti tiesą drąsą mergina kiek pamąstė
-Na nežinau jūs ir taip girti ir dar norit tiesą drąsą žaisti?,-tikrai nustebusi paklausė, o tada galiausiai dribo šalia Stefano.Taip buvo keista, kad pas jį tokiu minčių galvoje dar yra net ir prisigėrus, bet Leksė tiesa pasakius sutiks kone su viskuom.Nes jai patiko leisti laiką su Stefanu.

Damonukui jau ir galva apsvaigo bešokinėjant. Vis tik senatvė yra senatvė. Išmaukės dar kelis gurkšnius, jis pagaliau nušoko nuo sofos. Stepukas labai jaudinosi dėl sofos, tačiau Damonas jau buvo užsakęs naują, po kelių dienų turėtų pristatyti, tad dabar galėjo šokinėti kiek nori.
Šiems dviems prisėdus, Damon tik pavartė akis. Su jais nuobodu. Jie per daug geranoriški jam. Sulaukęs pasiūlymo pažaisti, Damon kilstelėjo antakiuką.
- Ei, chebryte, o gal geriau eikime pavakarieniauti? Alkoholis man sukelia alkį, - šyptelėjęs pastatė butelį ant baro ir pasisukiojo po svetainę, lyg ko ieškodamas. Jie tikriausiai suprato, kad jis nekalba apie voveriukų medžioklę ar kraują iš pakelių. Na, galbūt jie supras, kad jis kalba apie jaukią vakarienę gražioje vietoje tarp daug užkalbėtų žmonių... Damono stiliumi.
Nužvelgęs juos kilstelėjo antakiuką, praskėtė rankas, lyg laukdamas jų atsakymo.
- Nagi, kur jūsų entuziazmas? - apsimestinai nuliūdęs šūktelėjo. - Visai susenot, ar ką? - kilstelėjo antakiuką.

Turbūt Stefanas būtų sutikęs su Deimono pasiūlymu (žinoma, ne žmones žudyt, jis vis tiek prie voverių būtų likęs), tačiau deja, netrukus suskambo vaikino telefonas ir perskaitęs žinutę šis net žagtelėjo, lyg iškart išsiblaivęs buvo.
- Smagu su jum draugai, bet turiu lėkt. Labai svarbūs reikalai. - atsiduso šis įsikišdamas telefoną į kišenę ir dar ant drąsos užsiversdamas burbono butelį bei išmaukdamas šiek tiek gėrimo.
- Lekse, susimatysim, jei kas leidžiu jam užvošt kelis kartus, - draugiškai besišypsodamas ištarė Stefka, specialiai paerzindamas brolį, o priėjęs prie geriausios draugės stipriai ją apkabino.
Tuomet dar žvilgtelėjo į brolį, o netrukus išlėkė vampyrišku greičiu pro duris iš namų ir dingo nakties tamsoje.

Žinoma Leksė tikrai nesitikėjo, kad viskas taip pakryps, bet Stefanui išėjus viskas pakrypo nelabai malonia kryptimi.Kiek atiduso ir nulydėjo jį akimis,o tada pasisuko į  Deimoną
-Na ką,brangusis manau ir aš eisiu, iki pasimatymo,-mirktelėjus jam akutes galiausiai patraukė išėjimo link.Tiesa pasakius ji čia nebuvo ką veikti, o ir  truputi bijojo viena su Deimonu būti.