Bent jau ne ji viena manė, kad grynakraujai atneša tik problemas, o tai jau buvo bent šiokia tokia paguoda.
- Pasisekė, kad jie buvo tik apsistoję. Naujasis Orleanas jų namai, ar bent jau jie patys taip teigia, - nutęsė atsidusdama ir išgerdama kiek didesnį gurkšnį viskio. Kai kalba pakrypdavo apie Klausą ir jo šeimą, Davina tikrai suirzdavo, nors to priežastis ir nebūdavo visiškai aiški.
- Visada būna meilė. Žinai gi tą posakį. Nuo jos nepabėgsi, - nusišypsojo. - Esu tikra, kad susitaikysi su Karolina vos tik viską iki galo išsiaiškinsite. Juk ji sakė, kad norėjo tau padėti, - gūžtelėjo pečiais atsargiai rinkdama žodžius, kad vėl staiga nenumuštų Stefanui nuotaikos, kuri bent akimirkai buvo šiek tiek pasitaisiusi.
- Oi... Mano meilės reikalai, kaip ir visas mano gyvenimas, yra tokie komplikuoti, kad kartais aš net pati nesuprantu kas ten vyksta, - papurtė galvą šyptelėdama. - Neabejoju, kad Kolo vardas tau kažką sako, - pažvelgė į Stefaną ir gūžtelėjo pečiais. - Tokia ta ir mano meilės paslaptis. Tiesiog pastaruoju metu viskas yra daug sudėtingiau, nei aš norėčiau kad būtų, - atsiduso nuleisdama žvilgsnį į stalą, ir akimirkai užsimąstydama, tačiau staiga nusypsojo ir pažvelgė į Stefaną. - Na bet ką čia apie mane... Šio psichologijos konsultacija yra tavo, taigi, - tarė vis dar su šypsena veide ir gurkštelėjo alkoholio iš savo stiklinės.

-Taip.. kur ta šeimynėlė, ten dažniausiai būna pilna problemų,-linktelėjo Stefanas visiškai pritardamas Davinai, juk ir pats buvo nemažai nuoskaudų patyręs iš Mikaelsonų, tad suprato kodėl jie taip erzina raganą. Nors konkretesnių priežasčių ir nežinojo, Stefanas numanė, kad kažkuris iš tos šeimos, o veikiausiai Klausas, Davinos gyvenimą taip pat pavertė ne tokiu gražiu, kokiu ji norėtų. -Taip, bet.. iš jos pusės viskas ne taip..-atsiduso Salvatore nemokėdamas paaiškinti ką tiksliai turi omenyje ir kelioms sekundėms susimąstydamas kaip kuo aiškiau pateikti Davinai tai, ką galvoja. -Kai buvau su Elena, taip pat turėjau problemų su kraujo troškimu. Ji pasikvietė mano geriausią draugę ir norėjo net gi paaukoti kelis savo žmogiškus metus, jog man padėtų, nes tai gana ilgas procesas. Karolina.. ji vampyrė, jos gyvenimas praktiškai neribotas, tačiau ji vis tiek pasirinko patį greičiausią ir mano gyvybei pavojingiausią kelią, nė nesusimąsčiusi. Štai kas mane įskaudino labiausiai..-bandydamas paaiškinti raganai situaciją tarė Stefanas, nors ir nežinojo, ar aiškiai išdėstė kas jį labiausiai slegia. Na, bet net jei Claire tiksliai ir nesupras, vampyras vis tiek turės viską išsiaiškinti pats - ar atleisti Karolinai, ar užmiršti ją. Vos Davinai ėmus kalbėti apie jos meilės reikalus, Stefanas kaip tik gėrė savo viskį, tačiau išgirdęs Kolo vardą praktiškai paspringo. -O.. tas vyrukas..-kosėdamas ištarė Salvatore nenorėdamas ir pats pasakyti ko nors, kas supykdytų Daviną, nors Kolas Stefano gyvenime tikrai buvo palikęs ne patį geriausią įspūdį. -Taigi ne visi Mikaelsonai tavo gyvenime atneša tik blogybes,-nusijuokė vaikinas pažvelgdamas į tamsiaplaukę sėdėjusią šalia.

Išklausiusi Stefano kalbos, Davina prikando lūpą, puikiai suprasdama, ką jis turi omenyje ir dėl ko taip pyko ant savo merginos.
- Ji tikrai gerai neapgalvojo savo veiksmų, nesigilino į pasėkmes, tačiau ji norėjo padėti tau, ir kadangi tai pavyko, manau, turėtum su ja pasikalbėti dar kartą ir galiausiai atleisti. Turiu omeny... ji juk nesiekė nedorų tikslų, tik norėjo, kad būtum toks, koks ir anksčiau. Net jei metodai ir buvo netinkami, bet ji bent jau stengėsi, kažką pakeisti, o ne sėdėjo ir tikėjosi, kd viskas susitvarkys savaime. Ji kažką darė ir negali jos dėl to kaltinti. Neabejoju, kad būtum elgęsis taip pat, jeigu būtum jos vietoje, - gūžtelėjo pečiais išdėsčiusi savo nuomonę ir pakėlė stiklinę prie lūpų, pabaigdama viskį, užsilikusį joje. Paėmusi butelį, mergina pripildė stiklinę iki pusės ir vėl paėmė ją į ranką, būdama tikra, kad tuoj vėl užsimanys iš jos gurkštelėti.
- Kodėl aš nesistebiu, kad tu jį pažįsti? - atsiduso stebėdama, kaip Stefanas bando atsikosėti. - Prieš tau ką nors sakant, tai taip, aš žinau, koks jis buvo anksčiau ir ne, jis nebėra toks. Ar bent jau kurį laiką nebebuvo, - šiek tiek suraukė antakius ir papurtė galvą. - Ko gero, tu teisus, tačiau kelis iš jų pasiųsti po žeme tikrai norėčiau, - galop nusišypsojo užkeldama koją ant kojos ir patogiau įsitaisė ant baro kėdės, pasiruošusi klausytis, ką toliau sakys Salvatorė.

Kuo daugiau Stefanas vartojo viskio, tuo labiau šis jautė, kaip jam ima svaigti galva. Juk net ir toks prie alkoholio pripratęs organizmas galiausiai būna pripildomas per daug, tačiau Salvatore nesiruošė liautis. Susipylęs į stiklinę paskutinius butelyje buvusius lašus, vaikinas pabaigė viskį ir pasikvietęs barmeną liepė jam atnešti dar vieną butelį. Kol kas Stefanas tikrai nesiruošė sustoti, net jeigu vargšei Davinai ir reikės jį girtą kur nors partempti. -Žinau, tiesiog.. dar per anksti, man reikia laiko susivokti,-atsiduso Salvatore išklausęs Davinos, nors ir buvo aišku, kad šiandien tikrai nebus ta diena, kai jis viską apgalvos. Veikiausiai tai bus tik po kelių dienų, kai šis pilnai išsiblaivys, nors niekas negalėjo garantuoti, kad alkoholio šis nevartos ir rytoj ar net poryt. Vampyras labai norėjo atidėlioti problemos sprendimą. -Na.. spėju meilė gali pakeisti bet ką,-nusišypsojo Stefanas pažvelgdamas į Daviną ir nežymiai kilstelėdamas savo jau tuščią taurę. Visgi Kolą jis buvo sutikęs senai, o kadangi turėjo realų pavyzdį savo gyvenime, kaip Elena pakeitė jo brolį Deimoną, šis puikiai suprato, kad galbūt tas pats įvyko ir su Davina bei Kolu, tad neužsivedė ginčytis. -Patikėk, aš taip pat, tačiau kartais atrodo, jog jie tiesiog nemirtingi,-nusijuokė Stefanas paimdamas ką tik barmeno atneštą butelį bei pradarydamas jį. -Nė neįsivaizduoji kiek laiko bandėme nužudyti Klausą, tačiau.. nieko. Deja, jis mano linijos kūrėjas, tad tikiuosi išliks gyvas,-atsiduso vaikinas įsipildamas į savo stiklinę viskio. Juk šis nė nežinojo, kad Davina jau sutvarkė tą reikalą su Klauso vampyrų linija, o mirti dar tikrai nenorėjo.

Mergina nestabdė Salvatorės, užsakinėjančio jau antrą viskio butelį per šį vakarą. Po tokios įtemptos dienos alkoholis leido atsipalaiduoti tiek pačiam Stefanui, tiek Davinai. Ragana ir pati ėmė jausti, kaip kūnas maloniai atsipalaiduoja, o galva jau kiek sukasi. Paprastai ties tokia riba Davina ir stengdavosi sustoti gerti, tačiau juk šį vakarą negalėjo palikti antro viskio butelio vien Stefanui.
- Suprantu, kad tokiems dalykams apgalvoti reikia laiko, bet neuždelsk ilgiau, nei būtina, - tarė metusi reikšmingą žvilgsnį į Salvatorės pusę. Net jeigu tokioje situacijoje jis buvo nekaltas, visgi negalėjo versti Karolinos laukti per ilgai. Tai būtų atnešę tik dar daugiau problemų ir rūpesčių į jų santykius. - Tikriausiai tu teisus, - kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn ir linktelėjo galva. - Na, juk taip jie ir buvo sukurti - kad būtų nemirtingi, bet kiekvienas turi savų trūkumų. Tik Mikaelson'ai jų turi labai mažai ir jais sunku pasinaudoti, - atsiduso ir gurkštelėjo viskio. - Manau, dėl savo linijos turėtum nebesirūpinti, - plačiau nusišypsojo pažiūrėdama į vaikiną. - Visi Klauso linijoje buvę vampyrai dabar yra atskirti nuo jo. Jeigu jis mirs, nenusineš visų su savimi. Užteks ir paprasto ačiū, Stefanai, - Davina erzinančiai primerkė akis ir nusijuokė, leisdama vaikinui suprasti, kad linijos nutraukimas yra jos nuopelnas.

Nebenorėdamas daugiau kalbėti apie save ir Karoliną, Stefanas tiesiog nuignoravo Davinos žodžius nusprendęs dabar apie tai nemąstyti. Juk tai pirmasis vakaras po jų didžiulio pykčio, jam reikėjo užsimiršti, nusigerti ir rytoj atsikėlus vėl grįžti prie laukiančių problemų, tačiau ne dabar. 
-Tiesa,-palinksėjo Salvatore visiškai pritardamas labai protingai šnekėjusiai Davinai, o tuomet gurkštelėdamas dar viskio iš savo stiklinės. Tačiau netrukus vampyras ir vėl vos nepaspringo išgirdęs apie linijos nutraukimą. Kiek kosėdamas, Stefanas pakėlė akis į merginą ir išsišiepė. -Tu?-pasitikslindamas paklausė ir nežymiai kilstelėjo antakius, tačiau per daug nustebęs nebuvo. Jei kas ir galėjo sutvarkyti šį reikalą, tai tik protinga ir gabi ragana, tokia kaip Davina Claire. Nors, žinoma, kad kažkas būtų stojęs prieš patį Klausą Stefanui buvo sunku patikėti, visgi dažniausiai tokie dalykai nesibaigdavo gerai, kaip ir jam pačiam tikrai nesibaigė. Laimei, dabar Mikaelsonas laiko Salvatore tik senu, geru draugu bei nebekiša rankų nei prie jo, nei prie jam svarbių žmonių, pavyzdžiui, Karolinos, kurią hibridas buvo įsižiūrėjęs. -Labai tau ačiū, Davina. Dabar žinosiu, kad nebėra dėl ko sukti galvos,-besišypsodamas tarė Stefanas ir švelniai ranka paplekšnojo merginai per petį, o tuomet paėmęs viskio butelį atkišo jį jai. -Pilkis, nes jaučiu, kad pamažu tampu girtas kaip tapkė, nenoriu to kentėt vienas,-papurtė galvą Salvatore šiek tiek nusijuokdamas, o tuomet ir pats ištuštindamas savo viskį bei laukdamas, kol pirma įsipils Davina, o tuomet ir jis pats pasipildys saviškę stiklinę.

Mergina kilstelėjo antakius, nesuprasdama, ar Stefanas vėl ėmė springti todėl, jog nemanė, kad Claire gali atlikti tokį sudėtingą burtą ir mergaičiukė eilinį kartą buvo nuvertinta, ar dėl to, kad šita žinia jį labai sujaudino ir nustebino. Davina tikėjosi, kad šiai situacijai labiau tiks antrasis variantas, kadangi ją erzindavo, kai aplinkiniai nuolatos ją nuvertindavo. Galbūt jai ir buvo vos devyniolika, tačiau savo gabumais ji lenkė tikrai ne vieną senesnę raganą, o dėl to ji galėjo savimi tik didžiuotis, tik gaila, kad aplinkiniai retai pastebėdavo jos vienetinį talentą.
- Klausas apskritai turėtų būti mažiausia tavo problema. Dabar jis Naujojo Orleano galvos skausmas. Bent jau kol kas, - gūžtelėjo pečiais pabaigdama tuštinti savo stiklinę. Aišku, mergina norėjo šio Mikaelson'o mirties, kadangi per jį ir jo kvailą šeimą Claire turėjo begalę bėdų, tačiau vienai įveikti tūkstantmetį peržengusį hibridą buvo sudėtinga, ir ragana nesiryžo tokiai savižudiškai misijai.
- O kai abu būsim girti, kas parves tave namo ir parveš mane į Naująjį Orleaną? - nusijuokė, tačiau butelį visgi paėmė, neatsilaikiusi prieš pagundą. Pripylusi pusę stiklinės, pastūmė viskį Stefanui ir kilstelėjo savo stiklinę viršun, prie lūpų, šiek tiek gurkštelėdama. Nors Davina ir negėrė alkoholio tokiu tempu, kokiu tai darė Stefanas, merginos galvelė vis tiek buvo gan apsvaigusi ir ragana toli gražu nesijautė blaivi. Apskritai buvo gana keista, jog ji dar sugebėjo šnekėti pakankamai protingai ir rišliai, tačiau neabejojo, kad ši fazė tuoj praeis ir Salvatorei teks kęsti merginos nesuprantamas sapaliones apie vaivorykščių pasaulį ir kitus, tikrai nenormalius dalykus.

-Bent jau kol kas? Tai labai nepaguodžia,-nusijuokė Stefanas išgirdęs Davinos žodžius. Taip, Klausas dabar iš tiesų nebuvo jo problema ir apskritai net neegzistavo Salvatorės gyvenime. Dabar jame buvo daug rimtesnių problemų, tarkim pakvaišusi geriausia draugė, kuriai nuo prisikėlimo nežinia kas darėsi arba kažkokia stipri, juodąja magija užsiimanti ragana, kuri pratrynė jo atmintį Karolinos dėka.
-Tai nėra problema, Salvatorių namas visai netoliese, mielai priimsiu į svečius,-vis dar besijuokdamas atsakė Stefanas ir buvo akivaizdu, kad šis praktiškai girtas. Juk nė vienas normalus ir blaivas žmogus nesijuoktų iš kiekvieno savo ar kito žmogaus pasakyto žodžio, ar ne? O štai Salvatorei šiuo metu viskas atrodė itin juokinga.
Išgėręs stiklinėje buvusį viskį, Stefanas pagriebė butelį ir užsivertęs nuryjo kelis gurkšnius, tačiau netrukus pastatė butelį atgal ant baro, mat pajautė kaip staigiai jam apsisuko galva.
-Žinoma, tu tik nieko blogo nepagalvok. Pas mus gal penki svečių kambariai, tai..-kadangi jo jau girtoje galvelėje susišvietė, kad Davina Claire galėjo pamanyti, jog jis koks pedofilas ar šiaip neaiškių tikslų turintis vyrukas, tai va jis dar burną atidaręs kažkokių niekų pritauškė. Tačiau argi girtas žmogus galėjo blaiviai mąstyti ką šneka? Kažin. Todėl tamsiaplaukei teks susitaikyti, kad nuo dabar Stefanas jau burbės visiškas nesąmones. Na, bet bent jau šis tikrai užsimiršo ir nė kiek negalvojo apie Karoliną. Tai jau pliusas.

- Gerai, neprileisiu Klauso prie Mystic Falls'o, jei tik tau nuo to bus ramiau, - tyliai nusijuokė nusibraukdama plaukus nuo veido. Juk nukreipti Klauso dėmesį nuo šio miestelio buvo tarsi lengviausia užduotis pasaulyje, tereikėjo žinoti, kas patrauktų jo akį, o tokius dalykus Claire tikrai išmanė. Ne kartą jau kūrė planus, kaip galiausiai sunaikins tą hibridą, todėl savo priešą ji perprato tikrai seniai, o sukaupta informacija raganai pasitarnaudavo ir iki šiol.
- O taip, žinoma, einšteine, kai tiek tu, tiek aš vaikščiosime zigzagais, nemanau, kad nueisime toliau nei metrą, nenugriuvę ant žemės ir ten neužmigę, - sukikeno nesunkiai galėdama tai įsivaizduoti. Juk alkoholis tikrai darydavo savo ir vargu ar Salvatorių namus jie būtų pasiekę kominės būsenos. Stefanas gal ir būtų ten nukeliavęs, tačiau Davina - vargiai. Visgi ši mergaičiukė senai buvo tiek prisigėrusi, jeigu apskritai buvo vienu prisėdimu suvartojusi tokį alkoholio kiekį. Nepaisant to, Claire ir toliau gurkšnojo viskį iš savo stiklinės. Kuo toliau, tuo didesni merginos gurkšniai buvo, o ir troškulis atrodė, kad ne mažėja, o didėja. Ne veltui sakoma, kad girti žmonės nejaučia saiko.
- Nusiramink, aš ir neketinau tiesiu taikymu keliauti į tavo kambarį, turėčiau būti daug girtesnė, kad elgčiausi kaip pasileidelė, - nusijuokė, labai tikėdamasi, kad neprisišnekės, tačiau gerti viskio vis tiek nesustojo, pernelyg pasitikėjo savimi ir manė, kad sugebės atskirti blogus ir gerus dalykus po dar poros stiklinių stipraus alkoholio.

-Man iškart ramiau,-linktelėjo Stefanas vėl nusukdamas žvilgsnį į butelį. Labai jau gundė tasai jį, tačiau vampyras dar tvardėsi, nes jautė, jog tuoj tikrai nukris ir nulūš. O juk vargšę raganaitę, kurią privertė gert kartu, kažkam reikės parvest namo. Nors kažin ar tai, jog jis daugiau nebegers ką nors pakeis ir jiems neteks miegot ant baro kėdžių bei laukt kol apsauga juos išmes į gatvę. Che, juokinga būtų situacija.
-Gal parašyt man kam nors, kad mus pasiimtų? Nors nežinau..-sumurmėjo Stefanas traukdamas iš kišenės savo telefoną, kai netrukus vampyrui sudrebėjo ranka ir šis nukrito ant žemės. Nužvelgęs gulintį mobilųjį, Stefanas tik abejingai numojo ranka per daug tingėdamas lenktis ir bijodamas rizikuot. O kas jei besilenkiant susisuks galva ir jis nukritęs ant grindų nulūš? Irgi ne koks variantas. Jau geriau pabus be telefono, tai matyt buvo ženklas, kad nereikia jam jokios pagalbos kviest.
Išgirdęs sekančius Davinos žodžius, girtasis Stefanas paėmė butelį ir pastatė jį priešais Daviną.
-Tuomet vaišinkis,-nusijuokė vyrukas. Nežinia ar jis bandė pajuokauti, ar girtutėlis kaip tapkė jau tikrai turėjo neplanuotų ketinimų, tačiau butelis jau stovėjo priešais Daviną, o Stefanas maldaujančiu žvilgsniu stebėjo merginą tikėdamasis įkalbėti ją gerti dar.

- Neprisikalbėk, nes jau aš pati užsimanysiu kažką pas jus atsiųsti, kad paįvairintų gyvenimą... - primerkė akis pažiūrėdama į Stefaną, kuris žiūrėjo į butelį lyg jis būtų jo gyvenimo meilė. Galbūt panašiai ir buvo, tačiau Davina visgi nesusilaikė neprukštelėjusi, ir pati panardino savo lūpas į rusvą skystį, buvusį jos stiklinėje, tačiau šioji ir vėl ištuštėjo, o Claire nesuprato, kaip taip greit galėjo pabaigti dar vieną porciją alkoholio.
- Jeigu sudaužysi savo telefoną aš jo netaisysiu, - iš karto pareiškė, kai telefonas jau buvo nutėkštas šalia Stefano kėdės, ir vaikinas net nesivargino jo pasiimti. Davina galėjo pasinaudoti savo magija, kad pakeltų išmaniąją Salvatorės technologiją, tačiau nusprendusi palikti telefono atgavimo rūpestį Stefanui, Davina tik papurtė galvą ir viena alkūne pasirėmė į barą, netikėtai susvaigus galvai. Alkoholis tikrai stipriai mušė raganai į galvą, o iš girtos Davinos nieko gero neišeidavo.
- Dieve mano, aš nuvesiu tave į viešnamį, - nusijuokė, tačiau butelį visgi paėmė ir priglaudė prie lūpų, netrukus ir užsiversdama bei godžiai nugerdama keturis gurkšnius. Padėjusi viskį atgal Stefanui, Claire užsimerkė ir nuleido galvą, jausdama, kaip viskas aplinkui sukasi lyg kokioje karuselėje. Oi, smagus vakaras laukė mergaičiukės. Ir dar smagesnis rytas, tikriausiai. - Jeigu bandysi prie manęs priekabiauti, uždarysiu tave rūsyje, - bakstelėjo į Stefaną pirštu, bandydama atrodyti pikta, tačiau pati vos nenugriuvo nuo kėdės, kai ėmė svirti į vieną pusę ir raganai teko griebtis baro, kad išsilaikytų ant aukštos kėdės sėdimojoje pozicijoje.

-O galima bus pasirinkti ką? Nes jei taip, renkuosi Elijų.. jis čia mažiausiai rūpesčių sukėlė,-tarė Stefanas eilinį kartą imdamas kvatoti iš savo labai jau juokingo pokšto. Nors blaivas turbūt apskritai, ne tik, kad nesijuoktų iš tokios nesąmonės, bet ir išvis nieko panašaus nesakytų. Sukosi sukosi šaratukai pamažu abiems jiems, bet nieko, reikia bent kartais atsikratyt to nuolatinio rimtumo ir tiesiog pasilinksmint. Ypač Stefanui. 
-Ai tiek to, nusipirksiu naują. Dabar girdėjau aifaunai madoj, o aš čia su nokia trys trys dešimt sėdžiu,-vis dar nenustodamas juoktis ištarė Salvatorė, tačiau netrukus surimtėjo, nes ir pačiam daėjo į girtą galvelę, kad gali pasirodyt kaip psichiškai nesveikas prieš Daviną. Matyt net girtam, o ypač tokiam, rūpėjo kaip jis atrodys Claire akyse, nors ta ir pati ne ką blaivesnė buvo už Stefaną.. na, gal šiek tiek. Bet nieko, tuoj pasivys. 
-Kuo tu mane laikai, Davina Claire?-išpūtęs akis paklausė Stefanas apsimesdamas labai įžeistu, o tuomet paėmęs nuo baro butelį, apsikabino jį bei nusisuko nuo Davinos vis dar apsimesdamas supykusiu. Viskas. Nuo rytojaus jį Claire tikrai privalės vest į anoniminių alkoholikų susirinkimą arba užkoduot reikės, nes akivaizdu, kad Stefanui negalima gert. Jis ne tik, kad nesąmones šneka, bet ir apskritai visiškai nelogiškus dalykus daro. Keistuolis. -Negrasink čia man, nes nepriimsiu į namus ir galėsi miegot kieme,-suraukęs antakius, tačiau aišku ne rimtai pykdamas atšovė Salvatore ir nusisukęs nuo Davinos užsivertė butelį vėl nurydamas kelis gurkšnius.

- Aha, norėtum. Jeigu gausi dovanėlę, tai tik tokią, kuri įneštų čia veiksmo, o ne sėdėtų su savo prabangiu kostiumu ir švaistytųsi žodžiais į kairę ir į dešinę, - papurtė galvą papūsdama lūpas, tačiau netrukus tik nusijuokė rankoje vartydama tuščią stiklinę. Keista net, kad mergina jos neišmetė, matyt buvo tvirtai suspaudusi tarp pirštų, nes kitu atveju ant žemės jau seniai būtų šukių krūva, kurias rinkti ji lieptų Stefanui. Visgi jis vampyras, ir jeigu įsipjautų, tuoj pat sugytų, o štai Claire po savo kėde ir nukraujuoti galėtų. Ir kas ją išgelbėtų? Juk Stefanas buvo girtas ir tikriausiai net nebūtų sureagavęs į savo draugužės nelaimę.
- Aš ir sakau, kodėl tu jį taip gėdijies išsitraukt... - prikandusi lūpą ištarė, mėgindama sulaikyti besiveržiantį juoką. Na štai, dabar jau ir Davinai prasidėjo juoko fazė, nes net pažvelgusi į Salvatorę ji turėdavo gerokai pasistengti, kad nepradėtų juoktis per visą Mystic Grill'į. - Nieko, mes tau nupirksim naują telefoną, galėsi parsisųsti programėlių ir žaidimų... - palingavo galva su plačia šypsena veide. Akivaizdu, kad ragana buvo tikrai prisisiurbusi daugiau, nei jai galima, bala žino, kas jos tamsiaplaukėje galvelėje dabar sukosi.
- O kuo aš tave turėčiau laikyti, kai gaunu labai dviprasmiškus pasiūlymus, a? - kaip koks Šerlokas pakėlė antakį ir palinko link jo pusės, įsmeigdama žvilgsnį į vampyro veidą. - Bet tu juk supranti, kad aš galiu padegti tavo namą ir ne tik, kad tave iškepti kaip keptą viščiuką, bet ir palikti benamiu? Žinoma, nupirkčiau tau būdą ar panašiai, kad turėtum kur prisiglausti lietingomis naktimis, bet vis tiek... - sukrizeno ištiesdama ranką ir bandydama pasiekti butelį, kurį buvo pasivogęs Stefanas. Nesvarbu, kad ji galėjo nusipirkti kitą, juk visa esmė buvo tokie kvaili vaikų žaidimai. Varge, ir į ką jie pavirto...

-Kaip išgėrusi šneki per daug protingai. Stefanas Salvatore tavęs nesupranta,-buku žvilgsniu spoksodamas į merginą išlemeno Stefanas, mat žodžiai "dovanėlę" "prabangiu" "kostiumu" ir "švaistytųsi" jam šiuo metu pasirodė per daug protingi ir nesuprantami. Na, bet nesmerkime Stefuko, jis buvo prigėręs kiek daugiau nei Davina, tad nenuostabu, kad jau ėmė nesuprast ne tik, ką pats šneka, bet ką lemena ir jo kompanionė. Turbūt netrukus jau ir pintis liežuvis pradės vyrukui, bet tikėkimės dar kol kas ne. Juk reikia pablevyzgot kokias nesąmones, kol turi tam pasiteisinimą, tokį kaip "buvau girtas".
-Man nereikia naujo telefono. Aš nesigėdiju savo nokios,-suraukęs antakius ištarė Salvatore dabar jau pakeitęs nuomonę ir specialiai nulipęs nuo kėdės ruošėsi pakelt savo telefoną, tačiau vos bandė jį pasiekt su ranka, su koja pats netyčia jį paspyrė toliau, o šis nulėkė į žmonių minią, tad vargšas Stefanas ir vėl liko be savo mobiliojo. -Matyt visgi teks pirkt aifauną..-sumurmėjo vampyras grįždamas ant savo kėdės. Truputį gėdijosi dabar prieš Claire, kad taip praganė savo telefoną, kuriuo vienu metu jau buvo pradėjęs didžiuotis, bet ką jau padarysi, gal dar ras kas, atiduos.
-Na nenori, nereikia, bet žinok kai norėsi, manęs jau nebus,-suraukęs antakius pasakė Stefanas trumpam atsisukdamas į Daviną, o tuomet vėl nusisukdamas nuo jos. -Žinai, man tavo grasinimai nepatinka. Išeinu aš,-atšovė ale supykęs Stefanas ir atsistojęs bei vis dar apsikabinęs savo butelį persėdo per dvi kėdes nuo Davinos, o tuomet parodė jai liežuvį, lyg mažas vaikas, mat sėdėdamas tokiu atstumu jautėsi saugesnis nei šalia jos. Bet tikrai išdurnėjo abudu.. daugiau negalima gert jiems.

- Tu toks nusitašęs, - nusijuokė mergina, nes šiuo momentu toks faktas atrodė lyg labai juokingas pokštas. Neaišku, kaip raganai pavyks tokį girtutėlį Salvatorę ištempti pro Grill'io duris į vėsų nakties orą, ir dar neaiškiau, kaip pačiai Claire reikės išeiti, bet dabar mergina niekur neskubėjo. Vienintelis dalykas, kurio ji norėjo, tai viskio butelis, kurį taip egoistiškai pasivogė Stefanas. Ir dėl to jis, žinoma, skaudžiai sumokės, nes Davina tikrai be kovos nebuvo pasiruošusi pasiduoti. Juk kerštinga ragana buvo, o va Stefanas blogai darė, kad mėgino jos kantrybę.
- Taigi galėjai parduoti tą savo plytą, - atsiduso delnu užsidengdama veidą, tokį tipo facepalm'ą padarydama. - Nebūtų reikėję taupyti taip ilgai ant naujo telefono, - tarstelėjo pažiūrėdama į tą pusę, kur turėjo voliotis Salvatorės plyta. Ne, šansų jos rasti jau nebebuvo, todėl Davina ir nesivargino bandyti atgauti tokį mylimą vaikino daiktą. Jeigu jam reikia, tegul pats ir ieškosi. Bus ir raganos butelius vogt.
- Bet tu mėgsti žaisti su ugnim, - susiraukė, kai Stefanas pasitraukė nuo jos per dvi kėdes. - Tu klausyk, aš tave į varlę paversiu, - įsiaudrinusi pareiškė kiek per garsiai. Tiksliau, riktelėjo kone per visą Mystic Grill'į, atkreipdama ir kitų žmonių dėmesį. Vis dar suraukusi antakius, Davina suspaudė kumštukus ir užsikėlė kojas ant buvusios Salvatorės kėdės. Kurį laiką piktai spoksojusi į vaikiną, galiausiai sumąstė ir savo privalumus panaudoti. Nuleidusi vieną ranką po baru, kad vampyras jos nematytų, mergaičiukė ja mostelėjo ir po akimirkos Salvatorė nusivertė ant žemės su visa kėdė, o ragana prunkštaudama iš juoko, stengėsi apsimesti, kad tai nebuvo jos kaltė.
- Aš tai sakyčiau, kad tau reikia mažiau gerti, - pareiškė juokdamasi, nes stebėti ant žemės gulintį vaikiną buvo tikrai vienetinis reginis. Ir, šiuo atveju, labai juokingas.