.

Sumaištis.Moters galvoje lyg mažas tornadas sukosi mintys.Akys bėgiojo į visas puses bandydamos kažką surasti.Bet ką būtent?Radusi senuosiuose namuose drabužius,kuriuos dabar net gėdytusi apsirengti,visgi Caro įsispaudė į juos ir patraukė į visų taip mėgstamą barą.Jai reikėjo išsilaisvinti iš pančių,kuriuos uždėjo tiek Alarikas,tiek Stefanas.Salvatore..Šis vyras,dėl kurio taip bijo blondinė.Tiek laiko jokių naujienų,nei skambučių.O gal jis negyvas?O gal Deimonėlis vėl kažką pridirbo,jog vargšas vyriškis kažkur uždarytas?Dūsaudama dėl niekių,Forbes įėjo į barą.Žinoma,visų akys iš karto nukrypo į ją.Bet ką jau padarysi.Mergina visada buvo dėmėsio centre.Nukulniavusi prie baro,kur žiūrėjo tik į barmeną,šviesiaplaukė net nesidairė į šalis.Jai dabar nieko nereikėjo,tik stiklinės stipriojo gėrimo.Iš šono galima buvo pagalvoti,jog ji atjungė savo jausmus,bet deja.Kad ir kaip to norėtų,Carolina to nepadarytų dėl savo mergaičių.Mergaitės..Kaip gi jų jai trūko.Jų juoko,ašarų,apsikabinimų.Kaip ir visada visi paliko blondinę.Mostelėjusi ranka,moteris paprašė tik stiklinę burbono ir padėjusi galvą ant rankų,kurios buvo uždėtos ant paviršiaus,užmerkė akis.

Galvodama,kokio gi velnio ji čia atėjo,mergina jau ruošėsi išeiti net negrįžus barmenui su jos gėrimu.Bet vos pakėlusi akis ji pamatė JĮ.Išskirtinių veido bruožo,šiek tiek sumišusių akių savininką.Moters gerklėje atsirado gumulas,kurio ji niekaip negalėjo praryti.Tiek daug mėnėsių nežinomybės ir štai,šie du žmonės susitinka bare,-Stefanai..,-gan tyliai sumurmėjusi moteris jau ruošėsi pulti jam į glėbį,bet..Jos tiesios kojos,stovėjo vietoje kaip įbėstos,o šlapios akys žiūrėjo į mylimojo veidą,-tu man sakai tik labas?Kaip tu galėjai mane pamiršti?Kodėl man nei karto nepaskambinai ar neparašei?Tu bent žinai,kaip aš jaudinausi?Kodėl visa istorija kartojasi?Kodėl žinodamas,jog nebūsi su manimi,vėl grįžai į manąjį gyvenimą?Juk aš galėjau būti laimingai.Laiminga su Riku,kuris mane taip myli.Kokia gi aš buvau kvaiša sutikdama su tavo žodžiais,-iš moters gerklės pasipylė žodžių lavina.Jausmai,kurie užpildė jos vidų tiesiog liejosi į išorę nepalikdami jokių žymių.Galbūt neturėjo sakyti tokių žodžių,bet kitaip ji negalėjo.Negalėjo patikėti,jog Stefanas ir vėl ją paliko.

Besiklausant Caroline Stefanui suspaudė širdį. Žinoma, kad buvo lengviau tiesiog išvykti nė neatsisveikinus. Pačiam Stefanui nuo to buvo lengviau. Ir tik dabar vampyras suprato, koks kvailas sprendimas buvo bent trumpam grįžti į Mystic Fallsą, šį nedidelį miestelį, kuriame bet kur galėjai susitikti ir pamatyti pažįstamą veidą.
-Caroline..-sumurmėjo vaikinas gailestingu žvilgsniu ir lėtai atsistojęs priėjo arčiau merginos vis dar nenuleisdamas nuo jos akių. -Aš labai.. labai atsiprašau. Aš norėjau grįžt pas tave, labai norėjau. Tačiau juk supranti, kad privalėjau ieškot Deimono..-sumurmėjo vaikinas vis dar spoksodamas į Caroline akis tuo savo gailiu ir atsiprašymo pilnu žvilgsniu. Žinoma, kad jis labai mylėjo šią merginą ir jam labai skaudėjo širdį ją palikt, tačiau visi tie atsisveikinimai buvo tokie skaudūs.. todėl Stefanas eilinį kartą nusprendė, kad geriau dingti nieko nepranešus. Ir nors ir kaip ilgėjosi Caroline visą tą laiką, jis privalėjo ieškoti savo brolio. Kaip visada.

Vos įėjęs į vidų, Stefanas stabtelėjo ir apsidairė mąstydamas kur geriau eiti - prie baro ar staliukų. Visgi pasirinkęs pirmą variantą, vaikinas dar atsisuko pažiūrėti ar Davina nepasimetė žmonių apsuptyje ir nužingsniavo iki baro. Atsisėdęs ant kėdės, vampyras rankos mostu pasikvietė barmeną ir užsakė butelį viskio, mat buvo pasiruošęs priversti gert ir Daviną. Juk vienas negydys savo širdies žaizdų, reikia ir kompanijos gėrimui, ne tik asmeninės psichologės. Gavęs butelį, vampyras paėmė abi stiklines ir pripildė jas gėrimu, tuomet stumtelėjo vieną stiklinę link Davinos. 
-Skanaus,-tepasakė aiškiai duodamas jai suprasti, jog ši taip pat bus priversta bent jau šiek tiek išgert, o tuomet paėmęs saviškę stiklinę užsivertė ją išmaukdamas visą viskį. -Šiandien nusimato neprastas vakaras,-supratęs, kad tiek alkoholio jam tikrai neužteks, ištarė Stefanas ir nedelsęs ėmė pilti dar.

Mėgindama per daug neatsilikti nuo Salvatorės, Davina įžengė į Mystic Grill'į, kuris buvo viena žymesnių miestelio vietų. Kadangi čia buvo pirmą kartą, nenuostabu, kad smalsiai dairėsi aplinkui, mėgindama susidaryti kokią nors nuomonę apie čia esančią kompaniją. Žmonių buvo gana daug, todėl susikoncentravusi į Stefano nugarą, kad kartais nepasimestų, atsekė paskui jį iki baro ir įsitaisė ant aukštos kėdės, stebėdama, kaip vampyras iš karto užsako nemenką kiekį alkoholio. Nors gerti tokio stiprumo gėrimus ragana ir privengė, juk negalėjo leisti Salvatorei prisilakti vienam.
- Su manim nė vienas vakaras nėra prastas, - nusijuokė gurkštelėdama viskio, ir stebėdama, kaip Stefanas iš karto ištuština savo stiklinę. - Kaip gera draugė turėčiau tave atkalbėti nuo girtuokliavimo, tačiau dabar tikriausiai galiu taikyti išimtį, - prikando lūpą žiūrėdama į vėl besipildančią vampyro stiklinę. Visgi jis buvo patyręs tikrai nemenkų išgyvenimų per šiandieną, todėl bent vieną naktį pasimėgauti neribotu alkoholio kiekiu jis buvo tikrai nusipelnęs.

-Taip, na..-vis dar pildamas viskį į savo stiklinę ėmė kalbėti Stefanas,-aš ir pats nesu mėgėjas prisigerti, bet kaip jau sakei, šiandiena bus išimtis,-pabaigė mintį Salvatore, stebėdamas bėgantį skystį, o pripildęs stiklinę tiesiog pastatė butelį atgal bei žvilgtelėjo į Daviną. -Ką tik supratau, jog viskas ką mums bendraujant darau, tai nuolat kalbu apie save. Dabar tikrai labai norėčiau nukreipt mintis sužinodamas daugiau apie tave,-susimąstęs ištarė Stefanas ir nežymiai kilstelėjęs taurę gurkštelėjo viskio, tik šį kartą daug ramiau ir mažiau nei prieš tai, visgi nenorėjo tapti girtu prieš Davinai papasakojant apie save, juk jeigu jau taip nuoširdžiai to paprašė, tai privalėjo ir išklausyti kaip normalus žmogus. -Kas toji Davina Claire ir kokia jos gyvenimo istorija?-ragindamas merginą kalbėti Stefanas linktelėjo bei susidomėjęs laukė pasakojimo. Visgi tik dabar suprato kiek nedaug žino apie savo draugę, kuri tiek kartų jau spėjo išgelbėti jo subinę.

Pateisinamą priežastį vaikinas turėjo, todėl Davina tik gūžtelėjo pečiais, tokiu savo gestu parodydama, jog tikrai neprieštaraus Salvatorės alkoholio vartojimui. Teoriškai, juk ji ir pasiūlė šią idėją, taigi atkalbėti jo nuo viskio gėrimo būtų mažų mažiausiai nelogiška.
- Apie mane? - kiek sutrikusi paklausė vėl atsigerdama iš stiklinės. Nelabai merginai patiko pasakoti apie savo gyvenimą, mat savo biografiją ji laikė nuobodžia ir pakankamai liūdna, o gailesčio sulaukti ji nekentė. Būdavo išimčių, tačiau matyti, kaip kiti į tave žiūri lyg į silpną, jauną mergaitę, per trumpą savo gyvenimą patyrusią daug netekčių ir išgyvenimų buvo tragiškai nuviliantis jausmas. - O varge. Jeigu tikiesi pasakojimų apie laimingą gyvenimą darnioje šeimoje, tau teks nusivilti, Stefanai, - galiausiai pratarė kiek šyptelėdama. - Tačiau kalbant apie pagrindinius dalykus, Davina Claire yra Naujojo Orleano ragana, jau devynioliką metų vaikštanti savo gimtojo miesto gatvėmis, tačiau per tuos metus prisidirbusi daugiau, nei pati gali įsivaizduoti, užsitraukusi daugelio rūstybę ir, žinoma, beveik nemirtinga, atsižvelgiant į faktą, jog toji mergina jau buvo kelis sykius mirusi, bet visgi sėdi Mystic Falls'e ir geria viskį kartu su Stefanu Salvatore, - truktelėjo pečiais, savo žodžius papuošdama šypsena, juk reikėjo mokėti ir kiek su humoru pažvelgti į gana tragišką savo gyvenimo istoriją.

Merginai pasitikslinus, Stefanas tik greitai palinksėjo norėdamas greičiau išgirsti istoriją iš šiosios lūpų. Išklausęs trumpos ir apibendrintos Davinos biografijos, vaikinas taipogi nusišypsojo. 
-Dar pamiršai pridurti, kad Davina Claire yra nuostabi draugė, nuolat traukianti kitus iš bėdų,-pridūrė vaikinas su ta pačia šypsena veide, o prisiminęs, jog kurį laiką jau negurkšnojo viskio, prisidėjo stiklinę prie lūpų ir šiek tiek ją pavertęs netrukus pajautė kaip alkoholinis gėrimas nudegina Salvatorės gerklę. -Na, spėju ne pas mane vieną gyvenime pilna dramų, ar ne?-klausiamai kilstelėjęs antakį pažvelgė į Daviną, nors atsakymas buvo akivaizdus. Jeigu jau šioji sakė, kad yra užsitraukusi daugelio rūstybę, vadinasi ir pačios gyvenimas neapsiėjo be intrigų, skandalų ir dramų. Stefaną tai guodė bent jau dėl to, kad neišgyveno tokių nesąmonių vienas, nes kartais atrodydavo, lyg problemos nepalieka tik jo. Geriausios draugės mirtis, buvimas Klauso šunyčiu, merginos praradimas, brolio mirtis, bėdos su Karolina, plėšrūniškoji jo pusė, heretikai, bėgimas nuo Raynos, eilinis Deimono praradimas ir štai dabar, kai jau atrodė, jog viskas bus gerai šis ir vėl prarado Karoliną, nes ši nusprendė jam nežinant pridirbt visokiausių nesąmonių. Nors šį kartą greičiau tai Karolina prarado jį, juk tai ji prisidirbo.

Kalbėti apie save trečiuoju asmeniu atrodė kiek kvaila ir per daug arogantiška, bet sėdint greta Salvatorės tai atrodė ganėtinai pateisinama. Kartais trupinėlis arogancijos būdavo netgi geras dalykas ir Claire neretai jos dažnai pritrūkdavo, kaip ir ryžtingumo, tačiau tokias savybes reikėdavo išsiugdyti su laiku, kurio ragana beveik niekada neturėdavo.
- O taip. Ir velniškai gabi ragana, - kilstelėjusi stiklinę į viršų, lyg keldama tostą už save, mergina nuoširdžiai nusijuokė ir šį kartą pati ištuštino viskį iš jos vienu mauku. Paėmusi viskio butelį, pripildė tuščią stiklinę rusvu skysčiu beveik iki viršaus ir grąžino butelį Salvatorei, įtardama, kad vaikinui išgerti šį vakarą reikės labiau, nei jai. - O, patikėk, Naujajame Orleane tokie įvykiai jau tapo kasdienybe. Pragyvenęs ten visą savo gyvenimą, suprastum, ką turiu omenyje. Jeigu išsisprendžia viena problema, atsiranda dar bent penkios. Ir taip viskas sukasi, nepaisant kartais papuolančių laisvesnių dienų, bet po jų viskas vėl ima griūti ir jokio laisvalaikio nebelieka, - gūžtelėjo pečiais, sukinėdama stiklinę su skysčiu rankoje. Davina tikrai kalbėjo tiesą, juk pati turėjo problemų iki kaklo, kurias pamažu stengėsi įveikti, tačiau jų sąrašas veikiau ne mažėjo, o didėjo.

Merginai kilstelėjus taurę, Stefanas taipogi padarė tą patį, tačiau kai jau ruošėsi gerti, stabtelėjo. Stebėdamas kaip Davina vienu mauku išgeria viskį, vaikinas nežymiai nusišypsojo, bet nusprendęs, kad toks spoksojimas gali atrodyti keistai ir pats galiausiai gurkštelėjo, tik kiek mažiau nei Davina. Dabar Stefanas jau nebeskubėjo gerti taip, kaip prieš tai, mat nusprendė, kad nėra prasmės. Juk vakar dar ilgas.
-Na, kartais tikrai pasvarstau apie persikėlimą kur nors kitur. Kad ir į Naujajį Orleaną,-nusijuokė vaikinas, nors tai ir nebuvo joks pajuokavimas. Stefanas iš tiesų norėjo dingti iš Mystic Fallso ir pradėti naują gyvenimą, be to, juk šis reikalas jam puikiai sekėsi ir tai nebūtų buvęs pirmas kartas. Na, bet jeigu ne pradėti naują gyvenimą, tai bent jau trumpam pabėgti nuo savų rūpesčių ir susitelkti kur nors kitur. Gaila, šiuo metu vampyras tikrai nežinojo kur. -Patikėk, per gyvenimą esu nemažai kuo buvęs. Greitosios vairuotoju, dailide, mechaniku, net gi Harvardo studentu,-pasakodamas Stefanas ir vėl nesusilaikė juoku. Buvo gera prisiminti visus tuos įvykius, nors gal šiek tiek graudu, kad viskas ką jis veikė tebuvo apsimetinėjimas ir bandymas pabėgti nuo realybės. -Esmė tame, kad sugebu pritapti ir pradėti nuo pradžių. Svarstau apie buvimą gydytoju arba savo restorano atidarymą kai kitą kartą bandysiu kažką panašaus,-linktelėjo vampyras bei užsivertęs ištuštino viskį, o tuomet pagriebęs butelį ėmė piltis dar.

Davina anksčiau niekada nebuvo girdėjusi apie tokius vaikino planus. Persikelti į kitą vietą ir susikurti naują gyvenimą merginai atrodė lyg kraštutinė priemonė, apie kurią, nors ir buvo ne kartą pagalvojusi, niekada nesiryžo pasinaudoti. Negalėjo taip lengvai nusigręžti nuo visų jai rūpinčių žmonių ir palikti juos likimo valiai, o pati išvykti į tolimiausius kraštus, susikurti naują tapatybę ir gyventi, lyg nieko nebūtų nutikę. Tai atrodė nesąžininga aplinkinių atžvilgiu, o neteisybės Claire negalėjo pakęsti.
- O, patikėk manimi, jeigu nori pagyventi ramiai ir be dramų, nekelk nė kojos į tą velnio neštą ir pamestą miestą. Visgi ten gyvena Mikaelson'ai, o su jais Naujajame Orleane kiekvieną dieną lydi vis naujos intrigos ir bėdos, - papurtė galvą pridėdama stiklinės kraštą prie lūpų ir šiek tiek gurkštelėdama viskio. - Jau geriau įsikurk kur nors Havajuose ar Egipte. Atostogos šiltuose kraštuose tau turėtų padėti. Na žinai, užsisakytum masažus ir kitas spa procedūras... - nusijuokė pasiūlydama tikrai gana neblogą idėją. Net jei Stefanas ir buvo vampyras, juk galėjo leisti sau pasilepinti ir žmogiškais malonumais. - Dieve. Daug kartų bandei susikurti naują gyvenimą, - pastebėjo kiek suraukdama antakius, kadangi iš vampyro išvardintų dalykų, Davina galėjo daryti prielaidą, jog nė vienas scenarijus jo pilnai netenkino. - Ir koks faktorius lėmė tavo apsistojimą Mystic Falls'e, jeigu atsisakei visų ankstesnių savo rolių? - pasidomėjo žiūrėdama vaikinui į akis. Raganai tikrai buvo smalsu sužinoti atsakymą į šį klausimą ir smalsumas merginos akyse pakankamai aiškiai tai išdavė.

Turbūt mergina buvo teisi dėl Naujojo Orleano. Stefanas ir pats puikiai žinojo, kur Mikaelsonai - ten problemos. Juk ir pats apturėjo nemažai nuotykių su ta šeimynėle ir mažiausiai norėjo vėl veltis į jų reikalus.
-Na, kai jie buvo apsistoję Mystic Fallse viskas vyko panašiai. Tad patikėk, žinau ką turi omeny,-vos vos kilstelėjęs lūpų kampučius ištarė Stefanas ir vėl gurkštelėjo viskio iš savo stiklinės. Pamažu vampyras ėmė jausti, kaip tampa šiek tiek apgirtęs, tačiau nežadėjo nustot mėgautis gėrimais, kol nebus visiškai girtutėlis kaip tapkė. Juk būtent todėl čia šiandien ir atėjo. -Labai šmaikštu,-išgirdęs Davinos pasiūlymą tarė Stefanas ir nusijuokė. Na, Egiptas ir Havajai gal ir buvo patrauklios vietos, tačiau net ir norėdamas pabėgti Salvatore taip toli nuo viso savo gyvenimo pasitraukti nenorėjo. Jam būtų užtekę daugmaž kito miesto, tačiau vis dar norėjo likti Amerikoje. -Na, pagalvokime..-susimąstęs ištarė, kai sulaukė dar vieno klausimo apie savo gyvenimą. -Vieną kartą grįžau, nes įsimylėjau Eleną Gilbert, o kitą... nes įsimylėjau Karoliną Forbes. Gana paprasta,-sukikeno vampyras vėl atsigerdamas viskio. Na, aišku, situacijos buvo šiek tiek sudėtingesnės tuo metu, bet esmė vis tiek buvo aiški, o kam veltis į smulkmenas? -Kaip dėl tavęs? Niekada nepaklausiau dėl tavo meilės reikalų. Žinok, aš juose tikras specialistas, tad taip pat galiu pagelbėti,-draugiškai nusišypsojęs ištarė Salvatore ir pažvelgė į šalia sėdėjusią Daviną.