Na taip  senas jos gražusis vasarnamis  liko be dviejų langų, o dar tos liepsnos  turbūt spėjo apdeginti  daugiau nei puse virtuvės lubų. Na taip juk  dabar nesvarbu, svarbu dabar buvo ritualas, kurio eiga  nieko gero nežadėjo. Vampyrė išgirdusi  dužtančių langų  garsą kiek kruptelėjo, bet  kol kas neatsimerkė  kol galų gale ir vėl nepajuto  nežmoniško galvos skausmo. Bandė  atsilaikyti, bet deja jai sekėsi labai sunkiai ir mergina vėl  suriko nesavu balsu. Tai tikriausiai buvo paskutinis toks skausmas ir riksmas iš jos lūpų. Nes netrukus  mergina  pajuti keistą  jėgų trūkumą tiesiog prarado sąmone  čia pačiame rato viduryje.  Tiesiog neatlaikė  visos įtampos, skausmo ir visų kitų turbūt  ritualo pašalinių poveikių.

Stefano rankai dingus, akimirką Davina nesuprato kas įvyko. Jos didžiausias galios šaltinis buvo netikėtai atjungtas ir merginai išsyk ėmė jų trūkti. Stefano kaltinti ji negalėjo, juk būtent pati liepė jam pasileisti, jeigu ims blogai jaustis, o kiek šis vampyras galėtų pakelti, Davina nelabai žinojo. Jausdama, kaip iš nosies pradeda bėgti srovelė kraujo, ragana suvokė, kad ilgai viena netemps. Dėl savo pastangų nepasiduoti silpnumui, Davina ėmė jausti plešiantį fizinį skausmą bene visame savo kūne, tačiau vis dar kalbėdama paskutines eilutes, mergina nepasidavė. Visados buvo užsispyrusi, o tai dabar puikiai matėsi. Žvakių liepsnų dydis ėmė keistis su kiekviena sekunde. Didelė, maža, vidutinė. Davina paprasčiausiai nebegalėjo išlaikyti jų pastovių. Kai paskutinis burto žodis buvo ištartas ir paskutinis langas su griausmu dužo, pažerdamas šukes ant kambario grindų, žvakės iš karto užgeso, o Davina pavojingai pasviro į vieną šoną, tačiau spėjo pasiremti delnu į grindis, kad nenukristų. Ausyse nežmoniškai ūžė, o vaizdas akyse buvo aptemęs. Kilstelėjusi savo ranką, kuri atrodė lyg pripildyta švino, ragana atbula ranka nusibraukė kraują, kuris buvo pradėjęs bėgti iš nosies ir atsikvėpė, mėgindama suprasti, ar jai pavyko panaikinti ant Lexi panaudotą magiją, ar ne.

Atleidęs Davinos ranką, Stefanas sutrikęs stebėjo visą situaciją. Nežinojo, ar gali dabar vėl griebti raganos ranką ir bandyti viską tęsti, ar geriau jam ir likti atokiau, todėl pasirinko antrą variantą bijodamas ką nors dar labiau sugadinti. Pamatęs atsijungusią Leksę, vaikinas pašokęs norėjo lėkt prie jos, tačiau prisiminė, jog tas apskritimas užburtas, todėl susilaikė. Netrukus dužo dar vienas stiklas ir sureagavęs į tai Salvatore greit nusuko žvilgsnį į raganą, norėdamas sužinoti ar tai jau pabaiga. Galvoje suvokęs visą situaciją, Stefanas pritūpė prie Davinos ir susirūpinimo pilnu žvilgsniu nužvelgė merginą. -Tau viskas gerai? Gal reikia ko nors? Stiklinės vandens ar...-klausinėjo Stefanas, kol galiausiai pagalvojo apie savo kraują ir atkišo merginai savo riešą tikėdamasis, jog ši supras ką jis siūlo, net jei ir nebuvo tikras, ar tai sugebėtų padėti raganai, kuri dabar prarado jėgas vien dėl savo burtų ir bandymų padėti jam ir jo draugei. Tačiau juk Stefanas turėjo kažką daryti, juk viskas kas vyko ir buvo dėl judviejų kaltės. Be to, Davina elgėsi labai draugiškai atvykdama padėti.

Vampyrė kurį laiką taip ir gulėjo praradusi sąmonę ir visas fizines bei psyhines jėgas.Tačiau tuo metu, kai šioji buvo be  samonės jos  galvoje ir visame kūne kažkas įvyko ir rodos, tai buvo geras ženklas ,tačiau  mergina  neatmerkė akių, nepadarė nei krust gulėjo kaip gulėjusi tame užburtame rate.Taip tai įrodė, kad burtas ko gero  pavyko, bet  Lexei tikrai nebuvo labai gerai. Lexei bemiegant prieš akis  praėjo visas  gyvenimas, vaikystė, jos draugystė  su Stefanu , bet galiausiai  viskas..kažkaip išnyko ir jos  smegeninėje liko tik patys blogiausi  ir patys baisiausi dalykai , kurie  jos galvoje kūrė  protu nesuvokiamus košmarus, galiausiai mergina  įkvėpusi oro  greit atmerkė akis ir  pašoko bei  nervingai apsidairė ir  pažiūrėjo į  Stefaną bei  Daviną nesuprasdama nei kur yra nei ką  čia  veikia . Merginos galvoje pasidarė tikra painiava. Ji tiesiog nesuprato  kas ka tik nutiko, o galvoje neliko nei vieno gero atsiminimo.

Vos tik Stefanas pradėjo jai viską siūlyti, Davina vos vos kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn. Nežinia kodėl, tačiau tai jai atrodė kiek juokinga, nors juoko iš merginos gerklės ir nepasigirdo.
- Man viskas gerai, nenoriu nieko. Ir tikrai negersiu tavo kraujo, tačiau tau pačiam reikėtų pavalgyti, - papurtė galvą dirstelėdama į vampyro atkištą ranką. Galiausiai tiesiau atsisėdusi mergina neatšaukė įkalinimo užkeikimo, kurį buvo uždėjusi ant rato. Juk niekas nežinojo, ko dabar galima tikėtis iš Lexi. Šiai staiga pašokus iš vietos, Claire krūptelėjo sukoncentruodama žvilgsnį ties ja. Vampyrė atrodė išties pasimetusi ir Davina nesuprato, ar jai viskas gerai, ar pati ragana kažkur susimovė.
- Lexi? Kaip jautiesi? - paklausė vis dar sėdėdama ant žemės ir atidžiai stebėdama vampyrę per nedidelį atstumą. Jeigu ne nervingumas merginos akyse, Davina tikrai būtų sakiusi, jog ji atrodo normaliai. Tačiau tas suglumęs Lexi žvilgsnis Daviną vertė kiek sunerimti ir ragana nenuleido mėlynų akių nuo rudaplaukės, atidžiai ją tyrinėdama.

Sulaukęs neigiamo Davinos atsakymo, vampyras suspaudė lūpas ir linktelėjo. Nenorėjo dabar ir taip pavargusiai raganai per daug lysti į akis. Išgirdęs pasiūlymą užkąsti, Stefanas kiek primerkė akis nesuprasdamas ar ji turėjo omenyje žmogišką maistą ar kraują, tačiau vėlgi patylėjo nusprendęs, jog vos Davina iš čia išvažiuos, šis nukreips Leksės dėmesį, o pats tuo metu kažką nužudys. Ech, štai ir vėl ėmė lysti plėšrūno Stefano mąstymas, kad ir kaip jis bandė tai nustumti nuo savęs. Leksei netikėtai šoktelėjus, Salvatore taip pat susikoncentravo į ją. -Man visa tai neatrodo labai gerai..-sumurmėjo vampyras įtariai spoksodamas į dar keisčiau nei prieš tai atrodančią Leksę. Žinoma, jis nenorėjo sakyti, jog Davina prastai atliko savo darbą, tačiau pažinojo Leksę labai ilgą savo gyvenimo tarpą ir jam nebuvo sunku suprasti vien į ją pažvelgus, kad kažkas vyko ne taip.

Vampyrė toliau nervingai dairėsi ir niekaip nesuprato kas katik įvyko,o žiūrint tiek į Stefaną tiek į Daviną galvoje sukosi tik blogiausi atsiminimai susiije tiek su Davina, tiek su Stefanu -Nesiartinkit prie manęs ,-išsigandusi mergina tarė ir bandė atatupsta kuo toliau trauktis nuo tų dviejų , nes va jai atrodė, kad jie jai nori tik blogo ir tik blogo. Merginos smegenys tiesiog veikė atvirkštiniu procesu, tad mergina išsigandusi žiūrėjo į tuos du ir visa virpėdama vis dar traukėsi atgal , bet galiausiai suvokusi , kad yra kažkokiame rate mergina sustojo ir giliai įkvėpusi oro ilgai netrukus ir vėl prarado sąmonę.

Išgirdusi Stefaną Davina kilstelėjo antakius viršun, nesuprasdama, kas jos burte galėjo nepavykti. Lexi atrodė kaip išsigandęs žvėrelis, patakęs į spąstus ir merginai vėl atsijungus, Claire savo pirštais prilietė apskritimą, norėdama atšaukti savo ankstesnįjį užkeikimą ir šis išsyk nustojo švytėti.
- Nežinau, kas jai atsitiko, bet ją reikia stebėti, - tarė Stefanui pati pasiremdama į žemę ir vos ne vos atsistodama ant kojų. Kambarys pavojingai susiūbavo ir ragana turėjo griebtis artimiausio stalo kampo, kad neparkristų ant žemės. - Negali būti, kad aš visiškai susimoviau, - atsiduso prisidėdama delną prie kaktos. Ir kodėl jos gyvenimas toks sudėtingas? Aplinkiniai į ją deda visas savo viltis, o Davina juos dažniausiai nuvilia, kaip kad šį kartą.
- Pabandyk paguldyti ją ant lovos... - prikando lūpą nežinodama, ką dar galėtų pasiūlyti tokioje situacijoje. Akivaizdu, kad norint atitaisyti Lexi, Davinai reikės rasti dar vieną burtą, o jėgų ragana sunkiai rado netgi nustovėti ant kojų ilgiau, nei pusę minutės.

Stefanas buvo teisus. Situacija iš tikrųjų buvo pablogėjusi. Atsidusęs šis eilinį kartą paklusniai vykdė Davinos paliepimą ir priėjęs prie Leksės atsargiai paėmė draugę ant rankų bei nunešęs ją ant lovos paguldė. Tuomet kelias sekundes paspoksojęs į draugę, vampyras pasisuko į Daviną. -Tu tikra, kad tau nieko nereikia? Atrodai labai išsekusi,-susirūpinęs ištarė Salvatore tikėdamasis, jog merginai viskas bus gerai. Visgi vampyrui ir vėl tektų kaltint save, o tokie kaltinimai Stefaną graužia ištisus amžius ir nuolat dėl skirtingų dalykų, tad papildomų rūpesčių jam mažiausiai reikėjo. -Ką su ja daryti? Gal uždaryt kur nors?-garsiai mąstydamas paklausė Stefanas ir pažvelgė į Daviną. Žinoma, kad nenorėjo laikyti savo draugės uždarytos kokiame nors rūsyje, bet jeigu šiuo metu ji galėjo būti reali grėsmė ir kelti pavojų kitiems, galbūt tai buvo vienintelė išeitis?

Vampyrė kurį laiką taip ir prabuvo be sąmonės ir galiausiai visos mintys stojo į savas vėžes ir merginai ilgai netrukus paguldyta atgavo sąmone ir spėjo nugirsti Stefano žodžius kiek suraukė antakius,o tada galiausiai vos ne vos atsisėdo, nors jėgų ir neturėjo ir galvoje kažkokia nežmoniška painiava buvo.-Man viskas gerai ,-palinksėjo menkai šyptelėjo, nors vargu ar buvo ko čia šypsotis , tačiau ji bandė bent kiek pamiršti kas katik nutiko. Išvis mergina, nors ir jautėsi pasimetusi stengėsi valdytis -Ir manęs tikrai niekur nereikia uždaryti ,Stefanai ,-kumštelėjo jam nestipriai į šoną ,o tada pažvelgė į Daviną - Ačiū ,-linktelėjus tarė ir nužvelgė į ją , ji atrodė išties nelabai kaip, visa išbalusi ir vos ant kojų bepastovinti .Tada galiausiai mergina apsidairė ir pamatė kaip atrodo jos namas , jis visgi buvo medinis tad tikras stebuklas, kad nesupleškėjo visiškai .Ką tada mergina būtų dariusi?Gyvenusi su geriausiu draugu Salvatorių namuose?Nu ne jinai ten nelabai nori rodytis ir šiaip viskas buvo labai kompikuota .Tad mergina kiek atsidusus vos ne vos atsistojo ir priėjus prie Davinos nuvedė ją atsisėsti ,-Tau tikrai reiktų ko nors užkąsti ir hmm gal kokio vandens ,?-kilstelėjo antakius ,nes va šiai merginai jautėsi išties skolinga.

Davina lengvai papurtė galvą, leisdama Stefanui suprasti, kad jai tikrai nieko nereikia. Išgyvens. Visada išgyvendavo. Be to, šiuo metu svarbiausia buvo ne ji, o Lexi, su kuria kažkas buvo ne taip. Kai ragana jau norėjo vėl pasiimti savo knygą, ieškodama dar vieno sprendimo, kaip sutvarkyti situaciją su Lexi, šioji netikėtai prabudo. Sutrikusi Claire ją stebėjo ir didelei raganos nuostabai, vampyrė elgėsi normaliai. Tiksliau, bent jau taip atrodė. Klausiamai dirstelėjusi į Stefaną, Davina kilstelėjo antakius, leisdama jam spręsti, ar Lexi viskas tvarkoje, ar visgi Davinai dar reikės padirbėti.
- Prašom, turbūt, - suglumusi atsakė Lexei, kuri ją vedė prie kėdės, ant kurios Davina netrukus įsitaisė, pasiremdama į stalą. - Ne, ne, man viskas gerai. Geresnis klausimas būtų, kaip jautiesi tu? - pažvelgė į Lexi, nesuprasdama, ar jai iš tiesų viskas gerai, ar mergina apsimetinėja, kad nebūtų kažkur uždaryta.

Leksei netikėtai pabdus, Stefanas sutrikęs stebėjo jos elgesį. Draugė vaikinui atrodė įtartina, nes iš pradžių elgėsi keistai, paskui dar keisčiau, vėliau bijojo jų, o štai dabar jai ja vėl viskas gerai, nors Davina nė nespėjo dar ko nors padaryti. Stebėdamas kaip šioji veda raganaitę prisėst, Stefanas nežymiai primerkė akis ir pažvelgęs į Claire papurtė galvą duodamas jai suprasti, jog vis dar mano, kad Leksei kažkas ne taip. Gal ir gerai, jog jiedu susikalbėjo tik ženklų kalba ir nereikėjo šnekėti garsiai, nes kitaip jo draugė turbūt būtų pasiutusi. -Tu tikra, kad tau viskas gerai? Prieš kelias minutes atrodei labai išsigandusi..-sumurmėjo Stefanas kelis kartus nuodugniai nužvelgęs Leksę ir bandydamas suprasti kas čia vyksta. Situacija atrodė per daug keista ir nesuprantama. Ar jo draugei iš tiesų pagerėjo, ar ją užvaldė koks nors šiurpus blogis aišku nebuvo, tačiau Stefanui, net ir būnant vampyru tai šiek tiek kėlė baimę.

Leksi primerkusi akutes  stebėjo tuos du ir sekė jų  ženklų kalbą, bet  kagi  nelabai šiosios suprato,-Žinot ką jei netikit, tai galbūt  tiesiog palikit mane ramybėje ..susitvarkysiu pati kaip nors, - visa susierzinusi ir kiek įsižeidusi mergina galiausiai dar kiek pastoviniavus ,o tada keistai pervėrus tuos du žvilgsniu ,ramstydamasi  į visus kambarį buvusius daiktus, nes jėgų, tai jai išties dar  trūko galiausiai pasišalino iš kambario. Buvo pernelyg pikta, o Stefano netikėjimas ją , kuri  niekada nemelavo ,na būdavo ir išimčių jai išties nepatiko. Palikusi  tuos du vienus savo pačios namuose  Leksė patraukė velniai žino kur.

Davina jau žiojosi kažką sakyti Lexei, kai šioji netikėtai išejo. Nebuvo nei saugu, nei protinga paleisti ją į viešumą, ir Claire pažvelgė į Stefaną, nesupratusi, kas čia įvyko.
- Negalime leisti jai kažkur eiti. Ji nėra visiškai... stabili, - kad neįžeistų Stefano draugės, Davina turėjo atsargiai parinkti žodį, kuriuo būtų galima apibūdinti vampyrę, besielgiančią tikrai keistai. Ragana nenorėjo, kad kas nors nukentėtų nuo Lexi rankos, kadangi vampyrė šio metu galėjo nesikontroliuoti, tačiau būdama tokia išsekusi po atliktų burtų, nelabai galėjo rudaplaukę sustabdyti nuo išėjimo iš šios patalpos. - Ka darysim? - iš raganos lūpų pasigirdęs klausimas aiškiai parodė, kad pati Davina neketina sėdėti nuošalyje ir į viską žiūrėti tik iš šono. Kad ir kaip prastai šią akimirką jautėsi, vis tiek norėjo kažką daryti, o ne sėdėti prie stalo ir nieko neveikti, nors ir įtarė, jog Stefanas neleis jai niekur eiti, vardan jos pačios sveikatos.

Stefanas taip pat nė nespėjo sureaguoti kai supykusi Leksė paliko vasarnamį ir nežinia kur pradingo. Išgirdęs Davinos žodžius, vaikinas atsiduso ir palinksėjo. -Tu teisi. Negalime jos taip paleisti,-sumurmėjo Stefanas ir susimąstė ką dabar daryti. Juk Leksė galėjo būti jau bet kurioje miesto vietoje, o jiedu neturėjo tiek daug laiko, jog apieškotų kiekvieną miesto vietą prieš Leksei ką nors pridirbant. -Žinai, pabandysiu parašyti jai žinutę, galbūt sugrįš pati,-nežinodamas ko daugiau galėtų imtis ištarė Stefanas ir išsitraukęs mobilųjį telefoną sumaigė žinutę Leksei, tuomet atsisėdo ant lovos ir pasisuko į raganaitę. -Kaip manai, ar jai dabar dar blogiau?-kilstelėjo antakius norėdamas sužinoti Davinos nuomonę. Visgi šioji buvo tikrai protinga, o ir pati bandė sutvarkyti šį reikalą, tad galbūt pamačiusi tokią situaciją susidarė šiokį tokį įspūdį kas čia įvyko.