Aišku, Neitas buvo pasitenkinęs savo genialiu planu, kuris galiausiai, atrodo, ėmė veikti, todėl plačiai nusišypsojęs, medžiotojas vėl palinko link Hope, žaismingai šiai mirktelėdamas. Gal su ja ir buvo įmanoma susitarti be didesnio smurto, bet jis taipogi nebuvo toks kvailys, kad pilnai šia pasitikėtų. Iš tikrųjų reikėjo imtis atsargumo priemonių ir prieš veliantis į savo netikėtai sukurptą planą, paskambinti kelioms pažįstamoms raganoms, kad šios atliktų purviną darbą, jeigu Hope sumanys Neitą įkišti į spąstus.
- O, ne, juk tobulas vaikinas nelaikytų prirakinęs savo merginos? Na, nebent tik miegamajame, - dar sykį pamerkęs merginai akį, Neitas nusijuokė ir nužvelgė nekantraujančią hibridę. O ji tikrai norėjo pasprukti iš šios kėdės. Vardan atsargumo, kurio niekada nebus per daug, Natanielis visgi neskubėjo ieškoti rakto savo kišenėje. Tik ne tol, kol nepabers dar daugiau savo saldaus melo.
- Jeigu sumanysi mane įduoti. Bėgti. Rėkti. Šauktis pagalbos. Vienu žodžiu, jei žaisi ne pagal mano taisyklės, nuleisiu visą tavo šeimą į vandenyno dugną, tave priversiu tai stebėti, kol galų gale pati palaikysi jiems ten kompaniją. Tikiuosi, kad vienas kitą supratome. Ir beje... jeigu aš mirsiu, raganos tai padarys akimirksniu, todėl tavo vietoje pasistengčiau išlaikyti mane gyvą, mažute, - mielai nusišypsojęs Neitas galiausiai ištraukė raktą nuo grandinių, kuriomis buvo prirakinęs Hope ir įkišęs jį į spynelę, pasuko, taip išvaduodamas hibridę nuo metalo gniaužtų.
- Viršuje yra vonia. Neabejoju, kad norėsi nusiplauti kraują nuo savo kūno. Ir net nebandyk bėgti. Parvilksiu tave atgal bet kokia kaina, - perspėjo paimdamas nuo žemės žibintuvėlį, kuriuo pašvietė link laiptų, vedančių iš rūsio. - Tik po tavęs, princese, - mostelėjo ranka, praleisdamas Hope į priekį.