Ištiesų Džiana buvo persigandusi , nedėl to jog bijotų būti vėl kankinama kokio nors padaro ar šeip dėl pačio įsilaužimo . Jos košmaras virto realybe ir šis faktas ją varė iš proto , atrodė lyg ji visdar būtų įstrigusi savo pačios košmaro viduje . Tačiau tik Natanielio balsas sugrąžino merginą į realybę . Ši ištiesų pirmą kartą gyuvenime nežinojo ką pasakyti , kaip jam paaiškinti visą šeimos med-io istoriją ir tai kas po galais dabar vyko . Buvo pačiai susigaudyti sunku , - Aš nežinau , - ištarė galiausiai atsisukdama į vaikiną , - Jai aš neklystu mano košmaras nebėra tik sapnas , ir Dahlia čia , - gliai įkvėpė po savo žodžių . Visgi pačiai patikėti tuo ką sako buvo sunku , jos tėvai ją nužudė ją dar tada kai Hope buvo vystikluose , kokiu būdu ji atsorado čia ? Nejau kankinimai susilpnino Hope ir ši per save praleido antgamtinę butybę į pasaulį? Ech tai buvo neįmanoma , - Klausyk , pasakyk jog turi kažką kas žudo raganas?, - kisltelėjusi antakį nužve;gė nustebusį vaikiną ir mikliai priėjo prie jo patraukdama jį į šalį , - Geriau jau jų neliesk , - pasakiusi paleido Natanielį vėliai gryždama prie lango . Šeip netaip jį atidariusi pažvelgė žemyn, - manau galėtume nušokti ,- persisvėrusi pro atdarą langą patikrinusi vietą ir jau suplanavusi visą kritimą tarę . Visgi kitos išeities nebuvo , eiti per duris jie negali . O jai ir ji yra viduje geriausia būtų šalintis per langą , galbūt jie spėtų dingti iš čia sveiki .

Naujojo Orleano įvykių sekimas su Dahlia neturi nieko bendro , pati moteriškė buvo tyliai panaikinta nuo žemės pamiršiaus pakankamai greitai , kol miestiečiai dar nesusivokė kas per uraganas prasiautė pro jų žemes . Ištiesš tai buvo gera naujiena , mat Dahlia būtų išnaikinusi pusė miesto jai kasnors neten būtų jai pasipainiojęs . Su tokia galinga ir sena ragana nebuvo įmanoma grumtis be papildomų pajėgų , o kaip žinia asmuo sugebėsiantis ją nudėti buvo taipogi miręs šansų išnešti sveiką kaily nebėgant praktiškai nebuvo išviso , - Labai gaila , siulyčiau pradėti, - vyptelėjo po jo žodžių . Visgi jos paskutinė viltis buvo Neitas su savo stebūklingom įdėjom naikinant vampyrus suteikė vilčių ir dėl pačių raganų , - Dėja , laikai niekada nebuvo praėję . Tik sudeginti neužtenka , jos randa kelią atgal, - prunkštelėjo akivaizdžiai apibūdindama savo tetos įsimintiną istoriją . Kurią ji jam mielai papasakos kadanors jai išviso išliks gyvi ,- Rimtai ? , - atsisuyko į vaikiną jam atsisakius šokti, - Tikrai nelaikas rūpintis kojomis , kai tavo galva gali greitai voliotis po kambario grindis , - taip entuizestingai ištarusi tai pasitraukė nuo lango , - Dėja Natanieli , jaigu nepastebėjai aš nesinaudoju jokiomis savo galiomis . Ir net nenumanau kaip stebūklingai mus iš čia pradanginti , apart iššokimo per šitą langą , - paskėsčiojo rankomis parodydama į lango pusę , - Ir jai atsitiks taip , jog ką nors susilaužysi pagydysiu tave . O dabar paskubėk gerai?, - klausiamai į jį pažvelgė , kito išėjimo nebuvo , nebent šis vyrukas buvo ant tiek talentingas ir išsikasė tunelius būtent iš šio kambario vedančius į miestą ar bet kur toliau nuo namo.

Domėtis raganomis buvo pamiršę daugelis viso pasaulio gyventojų , jiems atrodė jog šie gamtos vaikai yra vienas gėrio ir švelnumo įsikūnijimas . Tačiau realybė buvo visai kitokia , jos seniai jau nebevirė žolelių nuovirų ir nebūrė gėlių jog jos pražystų . Pastovūs aukojimai , skerdynės ir juodosios magijos praktika masiškai apėmusi raganas . Dabar gyventi jų pašonėje nebuvo saugu nei antgamtinėms butybėms nei žmonėms , juolab kai protėvių dvasios ir senosios raganos sugeba daugiau nei bet kas kitas gali įsivaizduoti. Ir Džiana tai suprato , užtekoir būnant mažai susidurti su galinga ragana valdančia juodąją magiją , ir ji ebuvo kalta dėl to jog pačios Hope energija ir pirmojs linijos atžalos galios buvo didelės ir taip smarkiai visų troškiamos , - Nejau tu dabar nori išgirsti visą mano gyvenimo istoriją ? Aš prisidirbau nes gimiau , - atkirto jam gana nervingai skambančiu balsu , visgi ji nenutuokė ką tokio blogo ji padarė apart to jog gimė , jog kekvienas padaras ant žemės paviršiaus žinantis apie jos egzistavimą nori ją nužudyti, - Na kitą kartą pasidomėk , su kuoprasidedi. Nes į mane kėsinasi 24 valandas perparą , staikmena , - ši paskėsčojo rankomis akivaizdžiai susinervinusi ir tik pajutusi jog Dahlia artėja link jų kambario suurzgė , mėnulio šviesa apšvietė jos veidą ir auksu žvilgančias akis, ji buvo persigandusi o šitas derinys su galių nevaldymu nebuvo įtin geras. Džiana net nesudvejojo Natanieliui davus leidimą ir mikliai iššoko pro langą , pasiekdama žemę kojomis . Atsistojusi ši atsisuko į namo pusę ir žvelgė į langą , - Nagi Natanieli , greičiau !,- Sušuko pakankamai garsiai , ir tik akimirkai praėjus ji išgirdo kaip kambario duris pamažu ėmė vertis . Dabar ji buvo nejuokais išsigandusi ir susinervinusi nes Natanielis visdar buvo viduje , po galais reikėjo jį išmesti !pirmą ir būtų buvę mažiau bėdų , - Šok dėl dievo meilės !!!!, - suriko dar garsiau nenuleisdama akių nuo lango.

Džiana buvo ramus ir labai mažai besinervinantis asmuo , nebent tam turėjo velniškai gerą pagrindą. O ypač šiuo metu neskuvinti vakino buvo tiesiog neįmanoma , kai rodos giltinė alsavo tiesiai jiems į nugaras . Būtų buvę žymiai paprasčiau jai ji dabar būtų buvusi namuose , kur jos mylimoji teta Frėja užbūrusi namus jog jokia antgamtinė butybė be pakvietimo negali užeiti ,ir nesvarbu iš kokios dimensijos ji būtų . Matyt pačiam Natanieliui irgi būtų visai naudinga ateityje pasinaudoti tokiomis kaikurių raganų privilegijomis , - Pagaliau , - ištarusi galiausiai jam pasiekus žemę jau kėtino suktis ir eiti tolėliau po kol šis neišsitiesę ant purvo kaip baleriną paslydusi ant slidaus parketo , akimirkai apėmė juokas privertęs Džianą išsiviepti iki ausų , tačiau ši greitai susivokė jog laiko tam nėra ir dabar jie turėtų bėgti ir visiškai nesvarbu kur. Aišku apie aprangas ji nepagalvojo , bet ar galėjo? Mąstyti ką apsirengti kai į tavo duris tuoj pasibels viena galingiausių raganų nebuvo pirmoji mintis jos galvoje , o ir kitų nuomonė jai nebuvo svarbi. Galbūt jie galėtų pasislėpti jos namuose , matyt tai ir reikės daryti. Ši atsiduso , ir įsitikinusi jog vaikinui viskas gerai pasisuko eiti savo namų link , - Keliausime pas mane , ten ji negalės užeiti , - ištarė eidama per kiemą smarčiu žingsniu po kol nesitėškė veidu į žemę . Jos kojas mikliai apsivijo vilokliai , buvo nemalonu tačiau ši pakėlusi galvą nuo žemės ir pasisukusi į Natanielį sukand dantis suinkšdama . Po velnių , kas per velniava čia vyko ji niekaip negalėjo suprasti. Už kokių keturių šimtų metrų už Natanielio stovėjo juodas moters siluetas vis artėjantis prie jų , Džiana sukaupusi jėgas išsivadavo iš vijoklių gniaužtų ir mikliai atsirado priešasi vaikiną jį užstodama , - geriau nežiurėk ir bėk kol gali, - ištarusi tai pastūmė jį šalin. Pamiklindama jį bėgimui iš visų likusių jėgų . Nes taip stovėti ir mirti abiems nėra jokio tikslo , tik žinoma ji nepamatė kaip jo kojomis taipogi ėmė vytis medžių šakos.