/

Nuolat ištroškęs ir nenustojantis ieškot kraujo šaltinių čia ir vėl atkeliavo Stefanas. Kadangi dabar jam nelabai kas rūpėjo, tai šis nė nesivargino ieškoti savo aukų bent jau atokesnėse vietose. Tiesiog eidamas pro šalį, ant pievutės šalia Vikerio tilto pastebėjo porą, kuri turbūt buvo pasidariusi pikniką gražioje vietoje, juk visgi šalia buvo upelis, tad tai buvo visai jauki vieta. Deja, Salvatorei nerūpėjo nei tai, kad jie pora, nei tai, kad gali būti net gi ir sutuoktiniai bei turėtų vaikų ir šeimą, jam terūpėjo jo begalinis kraujo troškimas. Tačiau jam artėjant link pievos, netrukus Stefanas pajuto veriantį skausmą galvoje. Susiėmęs už galvos, vaikinas suklupo ant žemės ir sukandęs dantis kentė skausmą tam, jog nepradėtų rėkti, tačiau šis niekaip nesiliovė. Atrodė, lyg kažkas stengiasi prasiskverbti į Stefano galvą, bet, žinoma, vaikinas nė nenumanė kas. Kai atrodė, jog skausmas jau pasiekė viršūnę ir Stefanas nebeišlaikęs norėjo rėkt, jam aptemo akyse ir šis krito ant žemės visiškai be sąmonės. Burtas buvo baigtas, nors vampyras ir nenumanė, kas čia įvyko.

Karolina žinoma kažkaip nelabai įsiklausė į tai ką sakė Estera ir aiškiai nesuvokė kur Stefanas išties yra , tad visai netyčia mergina atėjo prie vikerio tilto esančios pievutės.Tai beidama mergina mąstė ir mąstė ką dabar reiks sakyti Stefanui ir kaip reiks toliau su juom bendrauti.Galiausiai pasiekusi pievutę mergina kilstelėjo antakius pamačiusi kažkieno kūną ir priėjusi arčiau jo bei pamačiusi Stefaną merginą tiesiogine ta žodžio prasme neteko žado. Greit priklaupusi prie jo mergina kiek papurtė jį tikrai labai išsigandusi- Stefanai,?- purtydama pasiteiravo. Aišku labai bijojo , kad burtas nepavyko ir jis čia aišku tik apsimeta, kad ją panervintu.

Kurį laiką Stefanas gulėjo visiškai nejudėdamas. Jo smegeninėje dabar persirūšiavo visa informacija, kai kurios detalės, dėka Esteros, visiškai išsitrynė. Laimei, viskas baigėsi gerai ir vampyras atmerkė akis bei šoktelėjo giliai įkvėpdamas oro, mat prieš pat atsijungiant atrodė, jog jam jo be galo trūksta. Susiėmęs dar už šiek tiek skaudančios galvos, Salvatore apsidairė. Nesuprato nei ką čia daro, nei kodėl šalia jo buvo Karolina, o ne Leksė, su kuria jis išvyko į Naująjį Orleaną ieškoti Deimono. -Karolina?-kiek sutrikęs paklausė Stefanas, tačiau nors ir buvo laimingas, jog ją sutiko, vis tiek tuo pačiu metu buvo ir be galo pasimetęs šioje situacijoje. -Ką čia veiki? Ką po galais čia veikiu aš? Juk buvau Naujajame Orleane, su Lekse..-sumurmėjo šis vis dar susiėmęs už skaudančios galvos, tačiau nuo žemės nesikėlė. Pirmiausiai norėjo susivokti situacijoje.

Taip dabar Karolina suvokė, kad Estera netik Stefaną '' sutvarkė'', bet ištrynė dalį informacijos. Be abejo dabar ji būtų ant jo parėkusi ir papykusi , bet susimąstė, kad to nedarys ir apsimes, kad nieko nevuo . Juk niekada nieko ir nebuvo tiesa? Visgi mergina labai nusivylė, kad buvo tokia kvaila ir pasitikėjo tą raganą.. Kiek atsiduso galiausiai pamačiusi, kad Stefanas atsigavo , net lengviau ant širdies pasidarė. - Taip tapati ,-linktelėjo menkai šyptelėdama ir įsižiūrėdama į jo akutes. Taip regis viskas sugrįžo į savas vėžės na bent jau šioji taip manė.- Na aš irgi norėčiau tavęs to paties paklausti , ką tu čia veiki,? Pa..pala su Lekse,?-kilstelėjo antakius stengdamasi nusiraminti ir nepradėti rėkti ant jo , kad šis ją paliko ir panašiai .Valdėsi mergaitė tikrai valdėsi.

Sulaukęs tokio Karolinos atsakymo, Stefanas nežymiai prisimerkė nesuprasdamas kokiais būdais nei Karolina nei jis pats gali nežinot ką čia darė. Tačiau per daug nesigilino į situaciją, nes visgi, juk Karolina negalėtų jam meluoti, ar ne? Nusprendęs viską išsiaiškinti vėliau, vaikinas atsiduso ir susimąstė. -Na taip, ji.. prisikėlė iš numirusių ir atėjo į mano namus, o tuo metu ruošiausi vykt ieškoti Deimono, tad pasiūliau jai vykti kartu. Pamenu, jog atsiradome apleistame sandėly, tačiau ten mano brolio nebuvo ir tada.. viskas. Nesuprantu kaip atsidūriau čia..-sutrikęs kalbėjo vaikinas, tačiau suprato, jog iš Karolinos jokių atsakymų nesulauks, nes ši pati nieko nežino. Pamažu atsistojęs, Stefanas padėjo atsistoti ir Karolinai, nes sėdėti viduryje kelio nebuvo geriausias sumanymas. -Kaip tu čia atsidūrei?-vėl pasitikslino labai sutrikęs dėl šios situacijos.

-Na taip žinoma nereikia nieko norėti juk ji tavo geriausia draugė ..visada tau padės bėdoje,- su aiškiai girdima pavydo gaidele mergina tarstelėjo, o tada kiek susimąstė gal visgi be reikalo ji čia tiek pavydi?Visgi Leksė juk tik jo geriausia draugė, nors kas ten ją žino. Išgirdusi jo klausimą mergina kiek atsiduso, -Na aš kvėpavau grynu oru ir taip atsidūriau čia, tada pamačiau tave, pripažinsiu vos negavau šoko ir viskas ,-gužtelėjo petukais ir menkai šyptelėjo. Ir pačiai Karolinai šita situacija buvo labai keista ir kiek painoka. Atsistojusi kiek pasivalė subiniuką ir vėl kiek susiraukė nuo galvos skausmo , bet tada greit susivaldė , mat tikrai nenorėjo, kad Stefanas ką nors suprastų ir vėl neprasidėtų dramos.

-Taip..-linktelėjo Stefanas netrukus prisiminęs, kaip kelionės pradžioje Leksė prisipažino jam meilėje. Tačiau nusprendė tai nutylėti, juk pagaliau ir vėl pamatė Karoliną, todėl tikrai nenorėjo sukelti dramų ir, kad šioji susiradusi Leksę ją užmuštų, kuri neaišku kur išvis buvo. -Na, kad jau susitikome, galbūt derėtų nueiti kavos?-nežymiai šyptelėjo, tikėdamasis, jog mergina priims jo pasiūlymą, visgi nors ir koks Stefanas buvo sutrikęs, jis labai senai matė Karoliną ir be galo norėjo vėl pabūti su savo mylima mergina. Jeigu jiedu apskritai vis dar skaitėsi pora. Kadangi jis nebuvo tikras net ir dėl to, vaikinas tikėjosi tai išsiaiškinti prie puodelio kavos.

-Taip visų gelbėtoja Leksi ,- vėl nusivaipiusi su eilinį kart balse girdima pavydo gaidele mergina tarstelėjo-Žinai nesistebėčiau jei ji tave vieną dieną įsimylėtų ,- kiek pavartė akutes, o tada išgirdusi jo klausimą Karolina nusišypsojo .-Žinoma, eime ,-palinksėjus galvele mergina pritarė jo minčiai ir apsidairė .Viskas darėsi labai keista , bet kartu ir be galo malonu .Mergina dabar pamąstė kur jiems derėtų nueiti , į namus pas save eiti nelabai norėjo, nes ten turbūt būtų buvusi ir josios dukrelė, o dabar ji pyktis ir ginčytis su ja mažiausiai norėjo ,-Tai galbūt į grillį einam arba šiaip kokią kavinukę ar ne ,?-šyptelėjus tarė kažkodėl visai užmiršusi visas problemas ir bėdas buvusias prieš tai.

Stefanas tiesiog nuignoravo Karolinos žodžius, net jeigu ir girdėjo aiškų pavydą jos balse, tačiau ir pats nenorėjo dabar veltis į jokias dramas, kol neišsiaiškino kokiais būdais jis iš Naujojo Orleano teleportavosi čia. -Einam, kas bus arčiausiai ten ir užsuksim,-nusijuokė vaikinas pasiūlydamas paprasčiausią sprendimą, o tuomet dar kartą žvilgtelėjo į savo blondinę bei nužingsniavo ieškoti kokios nors kavinukės.

Vaikščiodamas Mystic Fallso gatvėmis ir barais Stefanas žudė vieną po kito ir jam, tai patiko.Visgi išjungti žmogiškumą išties buvo gera mintis ir jam tai patiko.Žinoma po to, kai jį atgaus tikrai bus nekažką, bet šis apie tai dabar negalvojo, o tiesiog mėgavosi viskuom ką jam teikė gyvenimas.Eidamas takeliu link pievos vaikias ir vėl užmatė "užkandžius" ir nieko nelaukęs vampyrišku greičiu privarė prie jų, taip jam kraujo negana ir negana, jis tiesiog dabar toks besotis pasidarė.Nieko nesakęs tiesiog kibo vienam žmogučiui į kaklą, taip ir vėl godžiai gerdamas kraują, pajutęs, kad tas žmogus jau merdėja, dar jį dabaigė, o paskui numetęs kūną pastūmė jį kiek tolėliau kažkur link miškelio ir nusivalęs lūpas sau toliau patenkintas vaikštinėjo ir ieškojo skenčių aukų.O taip dabar jis čia visus kogero iš žudys, bet jam tai nė motais.

Sekdama pradėjusių šalti kūnų taku, Car pasiekė pievą. Nereikėjo turėti aukšto IQ, kad suprastum kas iš čia gyvenančių praretino žmogelių gretas, o tas žinojimas, kieno tai darbas, žudė šią merginą iš vidaus. Nors ir prieš kelias savaites pati buvusi negailestinga žudimo mašina ir tikra kalė, negalėjo pateisinti Stefano elgesio, todėl, ji kaip tikroji motina Teresė užsibrėžė sau tikslą. Tikslą, sustabdyti vieną iš Salvatorių broliukų nuo visiško žmonijos išnaikinimo, bei žinoma susigražinti vyrą, kuriam priklausė jos širdis. Stovėdama pievoje, vampyrė atidžiai nužvelgė aplinką ir pastebėjusi ramiai sau vaikštinėjantį Stefaną, giliau įkvėpė, po kiek laiko ir patraukdama link jo. Įsitempusi žandikaulio linija, rimtas, griežtas žvilgsnis tiesiog gręžė Josh nugaroje skylę, ir vos jai priartėjus pakankamai arti pasigirdo dainingas, bet aiškiai nepatenkintas tonas,- Stefanai.

Stefanui patiko ta mintis, kad čia greit neliks nė vieno gyvo žmogaus, nes tikrai visus greitu metu išžudys negailestingai, o paskui viską susigrąžinęs tikrai save suės iš vidaus, bet bus kaip bus, svarbu jam dabar smagu.Galiausiai taip beidamas takučiu vaikinas pajuto, kad už jo kažkas eina iš pradžių žinoma pamanė, kad tai koks nors žmogelis, tai išsišiepęs atsisuko, bet pamatęs Karolina kiek pavatė akuted ir atsiduso.Kodėl jam visada taip nesiseka?Prieš kelias dienas Elena, o dabar Karolina.Ne jam tikrai reiktų pabėgti iš čia, tik bėda jis to kolkas nenori, reikia gi čia pirma prarętinti žmonių populiacija.
-O labas,-išsišiepęs lyg niekur nieko tarė, o tada atsirėmė į medį ir nužiūrėjo blondinę.Taip jis ją mylėjo net labai, bet dabar viskas jame buvo taip užgošta, kad tų jausmų jis negalėjo parodyti.Jam dabar rūpėjo visai kas kita.

Trumpam užmerkusi akis ir kiek sugriežusi dantimis, mergina pakraipė galvą. Kaip ji nekentė to tokio apsimetinėjimo, kad nieko nenutiko, ir jo šaltakraujiškumo. Juk pamilo šį vampyrą ne dėl jo galimybės prasieiti pro miestelį, it kokiam vijurkui paskui save paliekant tik lavonų, it kokių akmenukų, kelią, o dėl geros širdies ir mokėjimo ją mylėti bei saugoti suteikiant visko ko šiosios širdis geidžia. Lėtai atmerkusi akis, vampyrė sunėrė rankas po krūtine permesdama visą svorį ant vienos kojos ir tiriamu žvilgsniu nužvelgdama Stefan'ą. - akivaizdu, ne mane sutikti norėjai,- pašaipus šypsnis perėjo merginos lūpos, kol sarkastišku prieskoniu pagardinti žodžiai apleido jos lūpas.- tačiau, čia jau ne mano bėda,- trumpai tarusi žengtelėjo arčiau vampyro, atsistodama vos per milimetrą nuo jo,- Stefanai, noriu su tavimi pakalbėti,- giliau įkvėpusi trumpam suspaudė lūpas.

Stefanas toliau stebėjo mergina visas iššiepęs ir  vargo sau nematė, pakol neišgirdo jos žodžių  apie norą pasikalbėti, kiek prisimerkė, kai ši buvo nuo jo vos per milimetra, bet netrukus ir vėl jo veiduką papuošė  velniška šypsena.
-Apie ką?,-kilstelėjo antakius  stebėdamas blondinės veiduką.Kaip jis dabar norėjo ją apkabinti ir pasakyti kaip myli, bet deja negalėjo tiesiog tas blogis ir šaltakraujiškumas jam to padaryti neleido, nors jis to labai norėjo. Toliau stebėdamas blondinę Stefanas vos vos kilstelėjo abu lūpų  kampučius.Visgi  galbūt taip paskutinioji jo kaip blogiuko diena ir ji netrukus jį kaip nors privers viską susigrąžinti, na žinant  Karoliną, tai labai galimas faktas.Nors Stefanas nebuvo tikras, bet galėjo spėti iš josios tono ir visko.Jis dabar tikrai to nenorėjo, nes paskui bus nekas- jis save sugrauš iš vidaus ir tikrai kilpa sau ant kaklo užsiriš, tikriausiai.