Žvelgiant į vaikino akis, Caro trumpam net užsimiršo. Jos mintys susipynė, lūpos vos prasivėrė norėdamos ištarti pirmuosius žodžius, tačiau joks garsas neišėjo. Jo akyse ji matė tą meilės, gėrio užuomazgą, kurią jis atrodo labai lengvai slėpė savyje, po tuo išjungimo mygtuko efektu. - apie tai, kad noriu jog grįžtum,- galiausiai sugebėjusi, vampyrė sušnabždėjo delnuose įkalindama Josh skruostus ir vienu judesiu jo nugarą priremdama prie medžio, taip iš jo atimant galimybe atsitraukti,- noriu, kad vėl nuspaustum tą velnio mygtuką, ir būtum toks, koks esi,- saldus it medus Caroline balsas sklido iš jos lūpų, šnabzdesio forma pasklisdamas erdvėje,- noriu, kad būtum toks vyras, kurį pamilau ir kuriam atidaviau savo širdį,- jos mėlynos akys vis giliau ir giliau skverbėsi į vapyro akis, rasdamos savo kelią į jo sielos gelmes, kur net jausmų išjungimo mygtukas nepasiekė savo čiuptuvais. Ji tikėjo, kad anksčiau ar vėliau sugebės jį susigražinti, o tam pasiekti, ji pasiryžusi viskam.

((Tavo postai labai geri, net širdis dainuoja skaitant :*))
Stefanas toliau stebėjo Karoliną ir josios veidą.Jos žodžiai jį tiesiog  pervėrė kiaurai ir jis pajuto  kažkokį skausmą tiek širdį, tiek galvoje.Netrukus vyras besiklausydamas jos žodžių galiausiai pasidavė ,nes jam nebuvo kur dingti ir užsimerkė, bei netrukus vėl atsimerkė.Kad ir kaip nenorėjo, jis taip galiausiai susigrąžino savo emocijas ir žmogiškumą.
-Karolina..aš..,-nutilo,o tada suprato ką katik padarė ir giliai atsiduso.Negi jis susigrąžino viską ir dabar vėl turės kankintis?
-Aš nužudžiau tiek žmonių, nežinau ką man bereiks daryti,-papurtė galvele, taip buvo kvaila mintis viskam pasiduoti, tai dabar ištie jautėsi palūžęs, bet Karolinos žodžiai jį tiesiog pervėrė kiaurai ir jam  nebebuvo kur dėtis.Tačiau dabar jis tikrai nežinojo kaip reiks gyventi su viskuom kas grįžo net ir su kaupu.
-Po velniais!-surėkė ir kiek patraukę Karoliną nuo savęs, kad netyčia neužgautų spyrė į medį ir susiėmė už galvos.

(o jėėėtus, negėdink bet ačiūūū tavo irgi geri )
Viskas įvyko taip greitai. Stefano akys trumpam užsimerkė... jo žmogiškumas sugrįžo... lūpas apleido klausimai... žodžiai... ir staiga smūgis į medį, kurio kamienu nubėgo įskylimas. Įprotis matyti Stefaną susitvardžiusį, visada buvo gyvas, todėl dabar pamačiusi, kaip šis taip greitai pratrūko, nejučia kruptelėjo. Nors tiesą sakant, Caroline jį suprato. Neseniai pati turėjo pereitį šį klampinantį šleikštulį, kuris, it nuodinga gyvatė užnuodija tavo siela, vos atgavus žmogiškumą ir prisiminus visus tuos nekaltus žmones, mirusius nuo tavo rankos.- Stefanai,- drebanti merginos ranka švelniai prigludo prie jo peties, jį nestipriai spustelint,- aš tau padėsiu visą tai iškęsti, mes abu tai pergyvensim,- liūliuojantis, šiltas merginos balsas sklido pro jos lūpas, jose išsikreipiant mielam, kiek virpančiam šypsniui. - žinau, kaip jautiesi, pati, viena... - trumpam užstrigusi mergina susiraukė nusukdama akis ir nutildama keliom sekūndėm. Visgi, kai ji susigrąžino savo žmogiškumą, niekas jai nepadėjo, nieko nebuvo šalia, tačiau kažkaip ji iš to išsikapstė, net ir be Josh pašonėje.- viską perėjau, ir tikiu, kad tu sugebėsi,- giliau kvėptelėjusi mergina šyptelėjo, prilinkdama prie vampyro ir savo kaktą priglausdama prie jo peties.

((Netokie geri kaip taviškiai ))
Stefanas šiuo metu jautėsi baisiai, juk tiek nekaltų žmonių mirė nuo jo rankas.Ech dabar jam tikrai bus nelengva.Štai kodėl jis nenorėjo įsileisti žmogiškumo, nes paskui ir vėl turės kentėti ir kankintis, kol galiausiai viskas praeis.Klausydamasis Karolinos žodžiu Stefanas kiek atsiduso, visgi jis ir dėl jos jautėsi kaltas, juk ji irgi dėl jo panašų dalyką turėjo išgyventi.
-Nežinau, tai tiesiog klaiku..nužudžiau tiek žmonių,elgiausi bjauriai, tiek daug nekaltų žmonių..-vis dar negalėdamas tuom patikėti vaikinas susmuko prie medžio.Šįkart jam nepadėjo nei Karolinos padrąsinimi žodžiai, nes jautėsi baisiai, tarsi kas pusę sielos būtų pavogęs.Sedėdamas prie medžio Stefanas paėmė kažkokį akmenuką ir metė jį ant takelio
-Nežinau kaip aš tai išgyvensiu, bet reikės pasistengti,-galiausiai sukaupęs visas jėgas Stefanas galiausiai ištarė ir pažvelgė į Karoliną.Ech ir kodėl ji jam tokia gera?

(nieeeko, pati irgi ne nuo pat pirmo posto taip pradėjau rašyti )
Skausmas Stefano veide, varstė merginos širdį. Ji nemanė, kad jis gali taip palūžti, bet ji nesigailėjo to, kad privertė susigrąžinti jo žmogiškumą, to ir jai ir aplinkiniams reikėjo labiausiai. Įkvėpusi kiek giliau, vampyrė pritupė priešais Josh, rankomis pasiremdama į savo kelius ir pažvelgdama į Salvator'ės veidą.- visi išgyveno, o tu būsi neišimtis,- rimtas balso tonas prasprūdo pro jos lūpas. Ji neleis jam depresuoti visą laiką, tai kas buvo padaryta, negali būti ištaisyta, todėl dabar, jis turi gyventi toliau. Turi pasirūpinti gyvais žmonėmis, vampyrais ar net kokiais vilkolakiais, visais kurie jam yra artimi. Jis turi gyventi toliau,- eime kur nors, neverta čia daugiau būti, o ir tau depresuoti tikrai ne vieta,- kiek sušvelnėję veido bruožai pasitiko vyruko akis, linksmiau šyptelint ir jos rankos pirštams susipinant su jo pirštais.

Išgirdęs Karolinos žodžius vaikinas kiek giliau atsiduso ir galiausiai atsistojo  taip pakštelėdamas  Karolinai į skruostuką.Kita vertus jam buvo gerą  sugrįšti ir būti normaliu bei mylinčių asmeniu, galbūt tai kadanors  susitvarkys ir jis atsigaus?Na jei stengsis, tai tikrai taip ir bus.
-Na gerai eime manyčiau namo, man  reikia išgerti,- tarstelėjęs šis kiek apsidairė, bet paskui sustojo kaip įgeltas, nes užuodė kraujo kvapą ir netoliese pamatė  jau pradedantį irti krūviną merginos kūną.
-O dieve gal geriau  greičiau einam iš čia, -paragino Karoliną, o tada pats pradėjo kuo greičiau nešti kudašiu iš čia, nes jau darėsi silpną nuo to ką  visai neseniai pridirbo.Ech dabar jis gerietis ir jam visa tai kėlė  daug emocijų ir jausmų susipynusių  vienas su kitu.

Mielas šypsnis perbėgo merginos lūpomis, kai Stefano lūpos paliko šiltą bučinio žymę ant jos skruosto odos. - taurelė jau ir man praverstu,- kiek valiūkiškai šyptelėjusi, Caro sukrizeno pakildama ant savo kojų ir jau pasisukdama eiti link namų, tačiau pajutusi, kad šis nebejuda, pažvelgė į Josh, kilsteldama klausiamai antakiuką, kol jos uoslės nepasiekė sudžiuvusio kraujo kvapas. Aiškiai supratusi kas nutiko, vampyrė suėmė Salvatorės ranką ir stipriau ją sugniaužusi linktelėjo,- eime eime,- mirktelėjusi šyptelėjo su Stefan pajudėdama iš parko. Tikrai, nereikia, kad šis ir vėl pradėtu siautėti it nuo grandinės nutrūkęs šuva.

(gal tu juos nuvesk iki namų )

Nieko daugiau nebesakęs nešė kudašiu iš čia kartu su Karolina.