.

Atžingsniavęs į svetainę, Adamas padėjo ant grindų savo riedlentę ir nusiėmė ausines, kurios buvo apsiviję jo kaklą. Atsisukęs dar įsitikino, ar Camille eina iš paskos, o tuomet nužingsniavęs prie sofos jau ruošėsi ant jos sėstis, kai netrukus suvokė, kad turi kažką pasiūlyti atėjusiam svečiui, juk visgi stengėsi elgtis kuo įmanoma mandagiau, kitaip kažin ar mergina čia ilgai pabus ir kažin ar jis ką nors išsiaiškins bei patvirtins arba paneigs savo įtarimus. 
- Kavos, arbatos? Pasiūlyčiau ir ko nors stipresnio, tačiau tuo atveju gersi viena, - iškart perspėjo sustodamas viduryje svetainės ir pažvelgdamas į merginą. Na, pilnatis turėjo būti jau už kelių valandų, o tai reiškė, kad kažin ar alkoholis šiuo metu būtų buvęs Martino draugu. Visgi, jam ir taip reikėjo stengtis kuo mažiau naudot to velnio gėrimo, nes dėl savo vilkolakio genų darėsi irzlus ir piktas, tuo labiau vartodamas alkoholį dar ir kam nors į snukelį neretai pasiūlydavo, o dabar tikriausiai jam nereikėjo tapti tokiu agresyviu. Tačiau jei tik Camille norės išgerti viena, jam juk negaila, todėl ir laukė kol ši pasakys ko nori. Galbūt apskritai nieko?

Kiek besistebėdama, kad visa kelią jie tylėjo mergina taip pat nieko nepratarė. Iš tiesų tai visa kelią bandė suvokt, koks šūdas dabar vyksta, nes po viso kas įvyko, jai per daug keista, kad jis taip gražiai su ja elgiasi. Galbūt ir įžvengė kažkokį naudos ieškojimą iš to, ką jis dabar daro, tačiau į tai per daug nesigilino ir pati puikiai suprato, kad apsigint tikrai turėtų kaip. Galiausiai užėjus į vidų mergina apžiūri kambarį į kurį užėjo ir nužingsniuoja atsisėst ant sofos. Susimeta koją ant kojos ir padeda rankinę į šoną, išgirdus pasiūlymą suraukia nosiuką.
- Jeigu neturi raudono, pusiau saldaus vyno, tuomet paprašysiu kavos,-pasako ir šypteli puse lūpų. Turėjo atsimint jos silpnybę šiam gėrimui, nes visais laikais nebuvo nieko geresnio už raudoną vyną, tai turbūt vienintelis senas, dar žmogiškas jos įprotis, kurio nesugeba atsisakyt.