.

Gerai, kad Mystic Fallsas buvo labai mažas miestelis ir visi reikalingi objektai ar pastatai buvo arti vienas kito. Realiai šiame miestelyje net nebuvo itin reikalinga mašina, juk viską galėjai laisviausiai pasiekti pėsčiomis. Nors žinoma, šioje situacijoje automobilis labai pagelbėjo dėl to, jog Stefanas norėjo atvykti kuo įmanoma greičiau. Įsukęs į gyvenamųjų namų rajoną, vaikinas sulėtino greitį ir vos vos spausdamas pedalą ėmė važiuoti. -Mums reikėtų išlipti, ar užteks sėdėti automobilyje?-pažvelgė į Daviną dar labiau pristabdydamas ir važiuodamas vos vos, mat jeigu jiems reikės lipti, šis tuojau pat pastatys automobilį ir jiedu galės pradėti nuo paties pirmojo namo.

Sėdėdama sėdynėje mergina stebėjo kabančią švytuoklę, norėdama pamatyti, kada šioji pradės lėtėti, o galbūt netgi visai sustos. Pasiekus kelią, niekas nesikeitė ir švytuoklė vis dar sukosi tokiu pačiu greičiu, kaip ir miške, tačiau privažiavus arčiau namų, ji visgi siūbavo kiek lėčiau ir tai dalinai nuramino raganą, kadangi ji pagaliau buvo tikra, kad jos burtas tikrai veikia.
- Manau užteks ir automobilio, sukimasis aiškiai sulėtės, kai būsime prie reikiamo namo, - linktelėjo galva trumpam dirstelėdama į vairuojantį vaikiną. - Tačiau... ten gali būti pavojinga. Kad ir ką besutiksime. Turi kokį nors planą? - pasiteiravo norėdama būti tikra, kad Salvatorė neketina nieko neapgalvojęs lįsti tiesiai mirčiai į nagus. Davina puikiai žinojo, kokios pavojingos gali būti raganos, ir jiems ten eiti nepasiruošus, galėjo būti tikrai neprotingas žingsnis.

Stefanas važiavo itin lėtai ir atsargiai, tačiau į švytuoklę nė nežvilgtelėjo. Buvo įsitikinęs, jog pati Davina jam praneš, kai šioji sustos, o pats tuo metu per priekinį stiklą dairėsi ar nepamatys ko nors keisto, ką galbūt eidamas susitikti su šia mergina tiesiog praleido pro akis.
-Supratau,-tepasakė Stefanas  vis dar akimis įdėmiai nagrinėdamas kiekvieną namelį pro kurį jiedu pravažiuodavo. Išgirdęs Davinos klausimą, Salvatore suspaudė lūpas ir nežymiai linktelėjo. -Apie tai dar negalvojau, tačiau pirmiausiai noriu išsiaiškinti kurioje vietoje slepiasi toji ragana, o tuomet sustabdęs mašiną tikėjausi ką nors sugalvoti ekspromtu. Turi kokių nors minčių?-trumpam pažvelgęs į Daviną paklausė šis, tačiau netrukus ir vėl žvilgtelėjo į kelią vis dar vos vos spausdamas greičio pedalą.

- Pakankamai sudėtinga turėti kokių nors pasiūlymų, kai nežinau su kuo turime reikalą, gal vos tik mums įėjus, toji ragana mus nužudys, juk visko būna, gal ji nemėgsta, kai kažkas jai trukdo, - gūžtelėjo pečiais kiek šyptelėdama. Visgi sakė tiesą, raganos mėgo privatumą, o nekviesti svečiai neretai joms būdavo lyg baisiausias košmaras. O ypač kai Stefanas norėjo išgauti atsakymus... Tikras žaidimas su ugnimi.
- Palauk. Stok, - susivokusi, kad švytuoklė beveik nebejuda, Davina automatiškai pasisuko į Stefaną. - Gerai. Manau, kad tai tas namas, - pirštu parodžiusi į namą, kuris matėsi pro jos automobilio langą, ragana prikišo švytuoklę prie stiklo ir nenustebo, kai šioji dar sulėtėjo. - Neabejotinai tas namas, - linktelėjo galva ir atsigręžė į vampyrą. - Matytas? - kilstelėjo antakį susivokusi, kad galbūt Salvatorė pažįsta asmenis, apsistojusius tame pastate, juk visgi jis gyveno šiame miestelyje, priešingai nei Davina.

-Na, tuomet spėju paliksiu tave automobilyje, tikrai nenoriu, kad per mane nukentėtum ar tuo labiau numirtum. Nevertas esu tokių aukų,-sumurmėjo vaikinas per daug nesureikšmindamas to, jog vos įėjęs gali būt nukeptas labai galingos raganos. Tiesiog šis beproto norėjo išgauti jam reikalingus atsakymus, todėl, matyt, nusprendė surizikuoti. Davinai liepus stoti, Stefanas spustelėjo stabdžių pedalą ir automobilis iškart sustojo. Vos pažvelgęs pro langą, vaikinas sustingo. Kurį laiką nė nejudėdamas, Stefanas tiesiog spoksojo į vieną tašką, kai netrukus skubiai papurtė galvą. -Ne, ne, negali būti..-sumurmėjo vampyras, o tuomet tuojau pat išlipo iš automobilio bei atsirėmęs į jį susiėmė už galvos. -Taip ir maniau, kad ji kažkaip prie to prisidėjusi, juk nujaučiau, kad kažkas ne taip..-murmėjo sau panosėje vampyras akivaizdžiai susinervinęs, kol galiausiai užvertęs galvą į viršų tiesiog užsimerkė mąstydamas ką turėtų daryti. Galbūt ta ragana dabar sėdėjo viduje ir tiesiog šnekučiavosi su jo mergina?

- Klausyk, tavo vieninteliai šansai išgyventi pakvaišusios raganos antpuolį yra su manimi, - kiek susiraukė, tikrai nenorėdama prasėdėti automobilyje ir kankintis, nežinant, kaip vaikinui ten sekasi. Ji tikrai ketino eiti drauge ir vos tik automobilis sustojo, ragana jau žiojosi kažką sakyti, kai pasimetęs Stefanas ėmė murmėti "ne" ir išlipo iš mašinos. Tai buvo mažų mažiausiai keista, tad padėjusi švytuoklę ant sėdynės, mergina ir pati išlipo iš automobilio, sutrikusiu žvilgsniu perliedama Salvatorę.
- Stefanai? - atsargiai prabilo stebėdama jo susierzinimą. - Kas čia gyvena? - paklausė jau ir taip suvokdama, kad asmenį, gyvenusį name, kurį Davina nurodė, vampyras pažinojo. Ir, regis, itin gerai. Claire nelabai žinojo, ką šitokioje situacijoje turėtų daryti, mat Stefanas atrodė išties susinervinęs, o ragana nesuprato, kas pastumėjo jį į tokį jausmų proveržį. Atsigręžusi į namą, mergina jį peržvelgė, mėgindama atspėti, kas yra viduje, tačiau išorė ne ką ir atskleidė apie tave name gyvenusius žmones, todėl ragana ir vėl atsisuko į Stefaną, tikėdamasi gauti bent jau minimalų jo paaiškinimą.

Kurį laiką Stefanas tiesiog stovėjo užsimerkęs ir ignoruodamas visus Davinos klausimus mąstė visus galimus scenarijus kaip jo mergina gali būti susijusi su ta ragana, kuri ištrynė Stefano atmintį ir kodėl po galais visa tai vyko. Žinoma, vampyras nė nenumanė ar jam tiesiog įsiveržt į namą ir reikalaut paaiškinimo, ar apsimest, jog jis vis dar nieko nežino, po galais, šis tikrai nenumanė kokia situacija yra viduje ir kas jo ten laukia. -Čia gyvena Karolina Forbes. Mano mergina,-sumurmėjo Stefanas ir galiausiai pramerkęs akis pažvelgė į Daviną. -Tiesiog eisiu į namą ir pričiupsiu jas drauge. Eini kartu?-kilstelėjo antakį vaikinas ir pasisuko eiti link Karolinos namo net neturėdamas aiškaus plano, tačiau nesivargindamas jo galvoti. Buvo per daug neatsakytų klausimų, per daug keistų įvykių ir nors jis iš pat pradžių jautė, jog Karolina jam kažko nesako, net ir dabar nenumanė kaip ji su visu tuo susijusi.

Vos tik išgirdusi, kas gyvena tame pastate, Davina pakėlė antakius aukštyn, suprasdama, kodėl Salvatorė taip susinervino. Jeigu jo paties mergina buvo prisidėjusi prie jo prisiminimų panaikinimo, nebuvo jokių priežasčių džiaugtis. Išdavystė buvo skaudus dalykas ir Claire tai puikiai suvokė, todėl lėtai linktelėjusi galva, nudelbė žvilgsnį žemyn. Šiaip Davina nelinkėjo Stefanui gauti tokio paaiškinimo kaip "aš norėjau tave apsaugoti", kadangi šie žodžiai nieko neįtikindavo, o tik sukeldavo dar daugiau klausimų, tačiau ragana įtarė, jog kažką tokio vaikinas ir išgirs, pareikalavęs atsakymų iš tame name gyvenančios Forbes.
- Žinoma, - jeigu padėtis pasisuktų nenumatyta linkme, juk Davinai reikėjo būti šalia, kal galėtų viską sutvarkyti. Nors santykių dramos jos per daug ir nejaudino, visgi pasiryžo palaikyti Stefanui kompaniją ir prižiūrėti jį, kad vampyras pats nenuneštų savo mylimajai galvos. Priėjusi prie Salvatorės, Davina sustojo už jo, laukdama, kol vaikinas išsiverš į priekį.

Sulaukęs Davinos pritarimo, Stefanas giliai įkvėpė, sukaupė visą drąsą ir nužingsniavo prie Karolinos namų durų mintyse dėliodamas ką turėtų jai pasakyti ir kaip apskritai pradėti tokį keistą bei nenuspėjamą pokalbį.

Nelaukdama nė sekundės ir atsilikdama per porą žingsnių, Davina patraukė paskui Stefaną, nuolatos į jį žvilgčiodama, kadangi puikiai matė, koks jis buvo įsitempęs, o sustabdyti jį nuo nereikalingų veiksmų, buvo tarsi merginos pareiga.

Sugrįžęs prie automobilio Stefanas skubiai prižingsniavo prie vairuotojo vietos ir pradaręs dureles įsėdo į vidų. Kadangi rakteliai vis dar buvo viduje, vaikinas užvedė variklį ir padėjo koją ant pedalo, tačiau šio kol kas nespaudė, mat privalėjo palaukti kol įsės jo šio vakaro kompanionė. -Dabar mąstau kur geriausia būtų nuvykti..-garsiai ištarė Salvatore ir susimąstė ar geresnis variantas būtų Mystic Grillis, ar naktinis klubas, ar dar kokia nors vieta Mystic Fallse. Tačiau turbūt skirtumo kur išgerti didelio ir nebuvo, juk vis tiek situacija tokia pati - jis prisigėręs verks Davinai ant peties, o ši, nusprendusi, kad Stefanui nevisi namie pateps slidę. Na, bent jau panašią situaciją įsivaizdavo vampyras.

Pasiskubinusi ir pati atkeliauti prie automobilio, kad Salvatorė nespėtų pasenti jos belaukdamas, ragana atidarė dureles ir įsėdo į jau užvestą mašiną, uždarydama dureles.
- Sakyčiau, kad važiuojam į tavo mėgstamiausią vietą. Labai tikiuosi, kad vėl neatsidursime miške, nes garantuoju tau, kad tavo nepriekaištinga šukuosena manęs visiškai negundo, - papūtė lūpas, tačiau netrukus nusijuokė, kadangi nenorėjo, jog Stefanas tai priimtų kaip rimtą dalyką. - Juk čia tu esi Mystic Fallso žinovas. Nustebink mane, - gūžtelėjo pečiais, atkakliai pažvelgdama į vaikiną, sėdintį už vairo.

-Hm..-susimąstęs Stefanas išleido maždaug tokį garsą, tačiau ilgai negalvojo. Na, nebuvo ką per daug ir galvoti, juk miestelis mažas, variantų nedaug. -Puiku, turiu mintį. Tik nesitikėk nieko wow,-nusijuokė vampyras, o tuomet spustelėjo pedalą ir tiesiog išvažiavo iš šios vietos net nebenorėdamas daugiau grįžti.