Atsekusi is paskos motinos Lizzie apsizvalge. Virtuve atrode tikrai irengta moderniai. Priejusi prie stalo mergina numete savo tase ant jo ir klestelejo ant kedes. Jau buvo susitaikiusi jog gaus velniu nuo motinos, taciau stengesi to isvengti.
- Ir kaip gi tau sekasi ? - Bande nukreipti tema visai kita linkme. Pasiziurejo i motina kuri matesi jog yra tikrai susinervinusi. Bet juk Lizzie nieko blogo dar nepadare, todel nesuprato tokio jos elgesio su ja. - O tas zavus vaikinas gyvena pas tave ? - Susidomejusi uzklause vis dar ziuredama i motina.

Nusprendęs, jog visgi reikėtų sudalyvauti šiame pokalbyje ar bent jau ramiai pasėdėti ir paklausyti Stefanas atžingsniavo į virtuvę. Nužvelgęs besikalbančias merginas šis nežymiai nusišypsojo, nes tai, jog jos nerėkė buvo pakankamai geras ženklas. Priėjęs prie virdulio vaikinas užvirė vandenį, o paėmęs puodelį pasidarė kavos. Priėjęs prie stalo šis atsisėdo ant vienos iš kėdžių ir tiesiog spoksojo į merginas klausydamas ką jos šneka. Nenorėjo per daug kištis, nebent to prireiks.

Kažkaip pastarosios dienos Karolinai buvo itint sunkios, galbūt  todėl mergina ir buvo tokia susinervinusi ir visai išmušta iš vėžių.Gerdama savo burboną kiek susiraukė, nes jis jai nebuvo labai skanus ..nesuprato šioji kuo jis Deimonui taip patiko? Kiek  atsidususi padėjo stiklinę ant  baro ir kiek apsidairė .Išgirdusi  dukters žingsnius ir balsą Karolina  lengvai pavartė akutes, nusprendusi patylėti ir daugiau su ja nesiginčyti.- Na visai  gerai, o tau saulele,?- kilstelėjo antakius visgi mylėjo savo dukras ir  abi  panašiai vadino- saulelėmis. - Na jis čia negyvena, bet yra mano vaikinas, tad būk mandagi ir draugiška su juom ,- palinksėjus galvele menkai šyptelėjo ir kiek susimąstė.

Lizzie kiek ramiau atsiduso kai Caroline nusprende daugiau jos neklausineti ir nesipykti. Nors Lizzie zinojo ir puikiai suprato Caroline rupinimasi ja, bet ji juk jau nebebuvo ta maza mergaite. Puikiai galejo pati savimi pasirupinti. Priejusi prie baro isipyle i stikline viskio ir gurkstelejo ir paciai Lizzie reikejo nusiraminti. Pastarosios dienos buvo kiek itemptos, bet motinai nenorejo apie tai pasakoti ypac matydama kaip ji pergyvena. Gurkstelejusi viskio Lizzie pazvelge i Stefan - Sakai vaikinas... - Placiai nusisypsojo ir grizo i savo vieta. Padejusi stikline ant stalo susikele koja ant kojos. - Mama gal galeciau likti pas tave kelioms dienoms ? Na kol susirasiu kur gyventi. - Taip nekaltai paklause ir nusisysojo, pridejo stikline prie lupu ir dar karta gurkstelejo viskio.

Stebėdamas kaip Lizė nužingsniuoja bei įsipila viskio, Stefanas kiek primerkė akis ir nusuko žvilgsnį į Karoliną iškart bandydamas ją raminti. Puikiai pažinojo savo merginą ir jau numanė, kaip šioji supyks pamačiusi, kad jos paauglė dukra įsipylusi gurkšnoja viskį. Na, turbūt net ir pats Stefanas būdamas tėvu sureaguotų panašiai, juk ji net nebuvo pilnametė. Tačiau tikėdamasis, jog vampyro mestas žvilgsnis į blondinę ją bent kiek nuramins ir privers nerėkauti, Stefanas atsiduso. Vis dar nieko nesakė, nes nenorėjo kištis, bet buvo pasiruošęs nuraminti Karoliną jei prireiks.

-Na taip, vaikinas kas dar neaišku ,? - kilstelėjo antakius kiek prisimerkus. Taip Karolina dabar buvo labai impulsyvi, tad jai buvo labai sunku valdytis. Pamačiusi kaip šioji geria viskį kiek susiraukė ir greit atėmė iš jos tą taurę ,visgi jai tikrai nepatiko, kad ji taip mamos akivaizdoje elgiasi. -Viskio tau negalima juk tu dar nepilnametė, gal pamiršai ir šiaip esi mano namuose ,- prisimerkusi tarė ir padėjo savo burbono taurę bei nustūmė ją kuo toliau taip ,kad šioji net nukrito nuo baro sukeldama dužesio garsą.- Žinoma gali jei prižadėsi man jokių nesąmonių nekrėsti,- linktelėjus galvele tarė ,o tada pažvelgė į Stefaną visa prisimerkus. Na taip turbūt ir gerai, kad šis nesikišo, nes velniai žino ką tada Karolina būtų padariusi, galbūt ir jį aprėkusi?

Caroline atemus jos viski Lizzie susirauke, ir jai reikejo atsipalaiduoti. Be to juk ne pirma ir tikrai ne paskutini karta vartojo alkoholi. Bet Lizzie tikrai neketino del to priekaistauti, suprato jog nelabai verta.
- Gerai, tavo namai - tavo taisykles. Sakyk, ko dar negalima daryti tavo namuose ? - Su juntamu balse sarkazmu paklause ir dirbtinai nusisysojo. Akies krasteliu stebejo Stefan, jau mane kad jis isikis ir apramins Caroline, bet jam tik tylejus Lizzie atsiduso. Puikiai suprato jog jis motinos puseje o ne jos. - Taigi, atejau cia su prasymu.... - Sumurmejo panosej ir nudelbe akis i apacia.

Pamatęs situaciją, kuri pakrypo ta linkme, kuria Stefanas ir tikėjosi, vaikinas atsiduso ir nudelbė akis į žemę. Galbūt ir norėjo įsikišti, tačiau tai nebuvo jo reikalas ir tai nebuvo jo šeima, todėl jis patylėjo. Juk tik Alarikas ir Karolina žinojo kaip auklėti savo dukras, tad Salvatore nesikišo. Bent jau kol kas. -Sakyk, aš taip pat pasiruošęs padėti,-išgirdęs apie prašymą tarė Stefanas ir nežymiai nusišypsojo, juk visgi jis buvo susijęs su Karolina labai artimai, tad ir jos dukra turėjo pamažu tapti jo drauge.

Karolinai  niekada nepatiko, kai jos akivaizdoje josios dukra geria , na juk Rikas taip nesielgė ir išvis iš ko ji tą paveldėjo?Visgi ir  Džo tikroji Lizos mama šitaip nesielgė, tad jai buvo sunku suprasti. Mergina kiek atsiduso išgirdusi  Lizos žodžius, -  Gerai sutarti su manim, savo seserimi  ir Stefanu ..turi, -lintelėjo ,o tada pažvelgė  į  Stefaną ir galiausiai vėl į Lizą, - Kokį prašymą,?- kisltelėjo antakius  stebėdama  dukrą ir bandydamą įšsiaiškinti ko jai prireikė

Pakelusi akis i Caroline Lizzie kietai suciaupe lupas, gerai pagalvojusi nusprende nieko mamai nepasakoti. Tai dare tik del tos ramybes, mate jog Caroline buvo ne kokios nuotaikos. Gal kada veliau tai pasakys.
- Man reikia Niklaus Mikaelson telefono numerio. - Istarusi nusisypsojo motinai ir dirstelejo i Stefan. Dabar jai tikrai reikejo tokio zmogaus kuriam galetu viska issipasakoti. Atsistojusi Lizzie is tases paeme telefona ir lauke kol motina pasakys jo telefono numeri. - Manau Stefan sutarsim tikrai sauniai, ar ne ? - Ibedusi zvilgsni i vaikina istare ir nusisysojo. Jai reikejo mazos paslaugeles, todel tikejosi jog butent jis jai pades.

Nors Stefanas ir buvo nusprendęs nesikišti, toks Karolinos dukros noras jį šiek tiek šokiravo. -Pala.. kam tau reikia Klauso numerio?-sutrikęs paklausė Stefanas ir nežymiai kilstelėjo antakius, tuomet vėl pažvelgė į Karoliną numanydamas, jog laukia dar vienas ginčas. Ech, ir kodėl jie negalėjo visi gražiai sutart. -Taip, manau sutarsim,-nusijuokė vampyras ir kelis kart palinksėjo. Na, pyktis su Lize jis neketino, nebent, žinoma, ši pridirbs ką nors labai blogo, o tuomet Stefanas privalės ginti Karoliną.

Karolina išgirdusi Lizės prašymą, o kartu ir Klauso vardą ne šiaip vardą, bet visą pilną  jo  vardą ir pavardę mergina išties liko be žado , kurį laiką sedėjo lyg suakmenėjusi, o tada  atsipeikėjusi pažvelgė  į  Lizę, -Nesuprantu iš kur tu jį pažįsti ir ko  tau  po velniais iš jo reikia,??!-kilstelėjo antakius vos ne klydama iš to pasiučio. Tas niekšas tiek pridirbęs jai ir jos draugams , kad ji dabar tikrai supyko.

-Karolina, nusiramink..-atsiduso Stefanas, žinoma ir pačiam buvo įdomu kodėl jos dukra nori Klauso numerio, tačiau Forbes kaip visada elgėsi per daug energingai ir impulsyviai. Gavęs Davinos žinutę, su kuria visą šį laiką susirašinėjo, Stefanas perskaitė ją ir nužvelgė virtuvėje buvusias merginas. -Klausyk, Karolina, aš turiu šiek tiek išeit.. jūs išspręskit šeimyninius reikalus ir tuomet susitiksim, gerai?-atsistojęs nuo kėdės, Stefanas nusišypso, priėjo prie Karolinos ir pakštelėjo jai į skruostą, tuomet pasisuko į Lizę. -Labai buvo malonu susipažinti. Jeigu ko reikės, visada gali kreiptis,-draugiškai tarė Stefanas ir apsisukęs išėjo aiškintis kas su juo negerai.

Palydejusi akimis iseinanti Stefan Lizzie tik linktelejo ir pasiziurejo i motina. Dabar tikrai nenorejo su ja pyktis.
- Mama prasau nusiramink. Nebijok as net jo akyse nemaciau, bet man reikia jo telefono numerio. - Bande nuraminti ja. Juk nieko blogo kad ji susitiks su Niklaus, be to jai jis nieko blogo nera padares. Todel nesuprato motinos tokios reakcijos. - Jeigu tu negali man duoti jo numerio tada as galiu pati ji susirasti arba paprasyti kitu pagalbos. - Jau kiek garsiau istare.

Niekaio nesuprasdama ko jos mylimiausiai dukrelei reikia iš to niekadėjo Niklauso mergina kiek atsiduso ir jau žiojosi kažka sakyti, bet išgirdo keistą baladojimą į duris kiek kilstelėjus antakius mergina nušoko nuo kėdės ir pažvelgė į Lizę-Apie tai mes dar pakalbėsim,-linktelėjo ir nupėdino durų link.