...

Lexė beklaidžioma gamtos kampeliais galiausiai atklydo prie tilto esančios upės .Mergina buvo tokia išsekusi, kad tikrai nebepastovėjo ant kojų , bet stengėsi valdytis ir nenugriūti ..eilinį kartą .Sukaupusi visas jėgas ilgai netrukus išgirdo kažkur netoli einančios porelės žingsnius ir kiek primerkė akutes bei visa laiminga atsirado tiesiai už tosios porelės , taip taip Leksė gerutė mergaitė niekada nepuola žmonių be reikalo ,bet jai tai nerūpėjo tiesiog ji dabar buvo be galo alkana ir išsekusi , tad nieko nelaukusi kibo į kaklą pirma vienam iš porelės asmeniui ,o ilgai netrukus ir kitam .O tada galiausiai pasisotinus ir visiškai nepribaigus jų mergina užkalbėjo ir liepė dingti iš čia kol ši neapsigalvojo. Galiausiai visa išsekusi ir vis tiek be jėgų mergina užlipusi ant tilto atsisėdo ant jo turėklų ir nunarinus galvą spoksojo į upelio vandenį prieš tai pašalinus visus kraujo likučius tiek nuo drabužių, tiek ir nuo savo lūpų. Dabar buvo labai pikta , įžeista, o su tokia Lekse geriau bėdų neturėti.

Ilgai mergina čia sėdėjo apie valanda ar dvi, o galvoje buvo išties didelė painiava .Dabar ji pyko ant viso pasaulio, pyko ant savęs, kad sugriovė viską kas jai tikrai buvo brangu , draugystę su Stefanu, visada žinojo, kad niekada nebus atsakyta tuo pačiu. Nors ji vylėsi ir labai to norėjo. Taip besedėdama mergina išgirdo vibruojant telefoną ir vos neišsivertė į vandenį kiek pavarčius akutes mergina išsitraukė jį ir pamačiusi Stefano žinutę atrašė, o netrukus gavusi ir antrą vėl pavartė akutes ir tėškė telefoną į vandenį nusprendusi, kad jo jai dabar tikrai nereiks. Atsidusus mergina nušoko nuo tilto turėklų ir pažvelgus į vandenyje plaukiojantį savo iphoną išpėdino iš čia.