Mergina puikiai jautė tai, ką jautė Esther, todėl ją tai beprotiškai erzino, taip pat ją stipriai erzino mintis, kad gali pasipriešint, tačiau viešai tokios jėgos rodyt negali. Aplinkiniams tai sukeltų per daug didelę paniką, o ir ji, demaskuota būt dar nenori, kadangi dar nori šiek tiek, ką ten šiek tiek, daug pagyvent, nes juk dar tūkstančiai nenuveiktų darbų jos čia laukia. Kai galiausiai jau galėjo atsistot ant kojų mergina būtent tai ir padaro ir piktu žvilgsniu stebėdama kiekvieną raganos judėsį ar veiksmą tiesiog atsisėda kažkur toliau ant kedės, toliau, bet ne per toliausiai nuo jos, kad galėtų užsiimt savo kvailom kalbom apie viską ir nieką su ja, ir kad aplinkui esantys žmonės to negirdėtų, nes tikriausiai tai atrodytų kaip visiškų bukapročių kalbos. Jau vien tas faktas, kad ji ne iš šio, nei iš to krito ant žemės neturėjo atrodyt kaip normalus elgesys.
- Tau reiktų atsargiau rink veiksmus. Juk galiu tave sužeist,-pasako lyg ją pamėgdžiodama ir visiškai nedraugiškai nusišypso. Realiai jei galėtų turbūt dabar nusuktų jai sprandą ir surytų visą kraują iš jos kūno, tačiau tai buvo gan sunku jos atžvilgiu dabar. Išgirdus grąsinimus tik nusijuokia ir pavarto akis.
- Klausyk, kad ir ko iš manęs nori, nieko neišpeši todėl arba paleisk mane iš šitos landynės, mat neturiu noro toliau čia su tavim keverzotis, jei kažkam ir nori atkeršyt, galiu pasakyt tik tiek, kad mane čia uždarius ir kankindama nieko nepasieksi, todėl tavo eilė rinkis,-pasako ir nustato jau labai, labai nuobodžiaujančio žmogaus veidą, nes tiesą sakant šita ragana su neaiškiais planais jai jau buvo kiek pabodus.

Sulaukusi vampyrės šiokio tokio grasinimo, moteris tik pavartė akis. Nė už ką nebūtų leidusi sužeisti save dar bent vienam iš šitų monstrų. Prasidėdama su Arizona buvo neapgalvojusi visų savo žingsnių, išnaudojo per daug jėgų ir tapo silpna, tačiau dabar nežadėjo daryti tos pačios klaidos, todėl, kad ir ką sakė Camille, moteris visą laiką stengėsi išlikti budri bei būti pasiruošus, jeigu ši mergina sugalvos ją pulti. Kita vertus, merginos charakteris jai visai patiko. Camille atrodė gana įdomi asmenybė dabar, kai buvo virtusi vampyre, tačiau Estera nusprendė nenusileisti. Juk Klausas ją vis tiek veikiausiai myli. Todėl norėjo pajausti dar bent kiek malonumo kankindama jam svarbią būtybę. Nieko netarusi moteris vėl ištiesė ranką link Camille ir piktdžiugiškai išsišiepus eilinį kartą ėmė plėšyti kraujagysles jos galvoje, tačiau netrukus liovėsi.
- Tu teisi. Klausas neateis, - atsiduso ši, tačiau dar nenustojo kelti galvos skausmo ir išsitraukusi mobilųjį kita ranka nufotografavo kenčiančią Camille. Ką gali žinot, gal derybose su sūnumi to prireiks.
Nustojusi kelti skausmą, Estera giliai įkvėpė ir pažvelgė į laikrodį ant savo riešo. Valanda jau buvo praėjusi, vadinasi, ji pagaliau gali išeiti, nes burtas dingo.
- Sudie, Camille. Prižadu, jog dar išvysi mane, - užtikrintai ištarė moteris, o tuomet apsisukusi nužingsniavo link išėjimo.

Iš tiesų ji galėjo dar ilgai ir nuobodžiai su ja ginčytis, tačiau jautė ir matė, kaip ragana bent minimaliai atsileido, todėl jau spėjo atsipalaiduot prieš gaudama dar vieną smūgį iš jos, kai vėl parkritus ant žemės dabar jau pradėjo spiegt iš skausmo jaučiamo galvoje, kadangi dabar ji veikiausiai bus pasistengus daug labiau nei pirmą kart, pakėlus akis ir pamačius, kad yra fotografuojama tiesiog dar labiau susiraukia, o skausmui pasibaigus tiesiog visiškai be jėgų krenta ant žemės. Na, nekiekvieną dien tokį "malonų" susitikimą apturi, ir apskritai, mažai patirties turėjus su raganom. Stebėdama kiekvieną jos žingsnį toliau pamato kaip moteris išeina, todėl galiausiai atgavus jėgas ji pasikelia nuo žemės ir pasitaisius plaukus, bei apsivalius rūbus tiesiog nužvelgia ar nieks per daug į tai neatkreipė dėmesio, vienas kitas žmogus žiūrėjo, ir veikiausiai nesuprato kas darosi, todėl tiesiog nuleidus akis ir išeina iš kavinės.