Share|
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 2273
avatar
Hailee Cesya Kain
Sponsored content

Suoliukai

View previous topic View next topic Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Suoliukai Wed Jul 29, 2015 8:12 pm
...
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Sun Jan 10, 2016 11:13 pm
Stailsas nebuvo kaip normalus žmogus, kuris į miesto aikštę ateidavo su reikalas, ar paprasčiausiai pro ją praeidavo, norėdamas patekti į policiją ar ligoninę. Jaunesnysis Stilinskių vyriškis čia atsibeldė... pasėdėti ant suoliuko. Nežinia, ką jis čia tikėjosi pamatyti, tačiau pakankamai atsipalaidavęs ir susikišęs rankas į kelnių kišenes, vaikinas įsitaisė ant kieto suoliuko ir apsidairė aplink. Daug žmonių, nulis rizikos. Jeigu ir kas nors sumanytų jį pagrobti, vargiai tai padarytų tokioje atviroje vietoje. Dangumi vis plaukiantys pilki debesys grasino lietumi, tačiau vaikinas nelabai ir bijojo sušlapti savo plaukus. Lietus jam asocijavosi su išdavystėmis, neigiamomis emocijomis. Nebuvo galima jo kaltinti, šios savaitės tamsiaplaukiui buvo itin sunkios, ką jau kalbėti apie visas bemieges naktis, kurias jis praleido tiesiog sėdėdamas prie kompiuterio ir bandydamas sužinoti kažką naujo apie miestelyje vykstančią mėsmalę. Šiandien jam buvo laisvadienis, todėl ramiai iškvėpęs orą iš plaučių Stilinskis dairėsi, tikėdamasis pamatyti kažkokį pažįstamą veidą.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Sun Jan 10, 2016 11:28 pm
Mėgindama prisiminti, kas yra normalus gyvenimas, Martin gan kantriai laukė eilėje, prie čia pat buvusio kavos kioskelio. Jis buvo ne tik jos, bet ir daugelio kitų žmonių pamėgtas. Vis tik suvokė, kaip seniai čia buvo ir kaip viskas pasikeitė: šis miestas, žmonės ir ji pati. Buvo sunku rasti kažką pažįstamo. Stovėdama eilėje ji akimis žvalgėsi po aplinką tarsi tikėdamasi surasti kažką įdomaus. Akims užkliuvusi už pažįstamo silueto, kiek prisimerkė. Vis tik buvo kiek per toli, tad negalėjo tiksliai pasakyti ar ten tikrai Stailsas. Spėliones greitai nutraukė moters balsas, kuris net kelis kartus paklausė ko ji norėtų. Negalvodama leptelėjo apie dvigubą latte ir expresso. Padavusi kelis banknotus kioskelio darbuotojai, Lidija paėmė abu puodelius ir nužingsniavo žmogystos link. Priartėjusi mergina jau galėjo patvirtinti savo spėjimus, o atsidūrusi priešais jį, ištiesė puodelį su juoda kava Stailsui, kuris jos nei nepastebėjo.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Sun Jan 10, 2016 11:41 pm
Jaunuoliui pro akis visiškai praslydo braškinių plaukų savininkė, pasukusi kavos kioskelio link. Stilinskis jau buvo nusivylęs savimi, nes tikrai tikėjosi čia prasmingai laiką praleisti, su kažkuo pasišnekėti ir nusišnekėti, kaip senais gerais laikais, bet juk neprieisi prie senos močiutės ir nepradėsi jai pasakoti, kaip iš kačiukų šiais laikais kebabus daro. Švenčiausioji Mergelė Marija, visada globojanti Stailsą, išklausė jį ir šį kartą, nes kai prieš tamsiaplaukio akis atsidūrė popierinis puodelis juodos kavos, vaikinas pakėlė rudas akis į Martin'ų mergiotę, čia atsidūrusią lyg iš niekur.
- Aš labai tikiuosi, kad tau niekas neliepė manęs prižiūrėti... Nors du puodeliai kavos skatina mane įtarinėti tave labiau... - nutęsė pažvelgdamas į kitą kavos puodelį, kurį Lydia taip pat turėjo su savimi. - Man psichika nepakriko. Kol kas. Atgal į Eichen Hous'ą grįžti man dar nėra prasmės, nebent mieste vėl atsirastų tūkstantmetis psichas, apsimetantis manimi, - gūžtelėjo pečiais ir paėmęs juodos kavos puodelį, godžiai atsigėrė karšto gėrimo, išsibudindamas ir nedidelio snaudulio, kuris jį buvo apėmęs jau ne pirmą dieną.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Mon Jan 11, 2016 12:08 am
Taip, turbūt pastaruoju metu ši mergina nebuvo labai pastebimas. Galbūt todėl, jog nebespindėjo taip ryškiai kaip anksčiau, nebebuvo tokia energinga ir nenustygstanti vienoje vietoje. Dabar Lidija kiek priminė zombį, kuris tiks slankiojo nerasdamas vietos. Ši mergina ne tik sau vietos, bet ir ramybės negalėjo surasti, tad tai veide paliko nuovargio pėdsaką. Akys jau nespindėjo, oda buvo kiek papilkėjusi, o po akimis kabėjo (ačiū Dievui) maži maišeliai. Nors nepaisant visko ji stengėsi tai kaip įmanoma labiau paslėpti. Makiažas tai maskavo, o kaip visada nepriekaištinga apranga ir šukuosena, nukreipė dėmesį.
- Ne tik liepė, bet ir sumokėjo,- kiek kreivai nusišypsojo. Ši mergina auklės darbo niekuomet nedirbo, nenuostabu, ji su vaikais nemokėjo itin gerai sutarti,- Neeee...Šitas man,- galiausiai šyptelėjo, patraukdama lattės puodelį iš Stailso akiračio. Tegul nesinaudoja jos gerumu,- O kodėl ne? Mūsų pamėgta vieta,- kilstelėjo antakį galiausiai apsisukdama ir prisėsdama šalia. Pastaruoju metu ta psichiatrinė buvo gan dažna Lidijos lankoma ir neturinti gražios istorijos. Ir kas galėjo pagalvoti, jog ši, buvusi mokyklos diva, kada nors galėtų turėti įrašą ten. Padėjusi savo mylimą rankinę šalia, gurkštelėjo kavos. Kaip visada ji buvo itin skani.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Mon Jan 11, 2016 12:23 am
Buvo keista vėl matyti Lydią, su ja įprastai bendrauti. Pastaruoju metu Stailsas su niekuo labai atvirai nebendravo, netgi su savo geriausiu draugu, jeigu Skotą dar buvo galima taip pavadinti. Stilinskis jautėsi visų išduotas. Jis suprato, kad būtent to ir siekė Theo. To nesveiko vaikino planas išdegė gan neblogai - Stailsas nebebuvo tas ramus, sarkazmo pilnas vaikinas, negalintis savęs apsiginti. Dabar jis buvo apimtas agresijos. Nusivylęs savimi. Piktas. Gerai, kad šiandien jis save valdė. Vis dėlto, nenorėjo sužeisti Lydios, ar jos aprėkti. Raudonplaukė turėjo ir savo problemų, jai mažų mažiausiai reikėjo papildomų Stilinskio rūpesčių.
- Nesistebėčiau, jeigu taip būtų pasidarbavęs Skotas ar jo mama. Nors galiu įtarti ir kitus. Ne vienas mano "draugas" tikriausiai mano, kad man visiškai pavažiavo stogas, - nusišypsojo, nes tai jam skambėjo lyg pokštas. - Savaime suprantama. Bykon Hillso bepročiai, garsiausioje miestelio psichiatrinėje. Tobula. Kažin, mano charakteristikoje tai paminėta..? - susimąstė gurkštelėdamas kavos, kuri šiek tiek nudegino jam liežuvį, tačiau Stilinskis nekreipė į tai dėmesio. Buvo pernelyg apatiškas.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Mon Jan 11, 2016 9:25 pm
Nenuostabu. Ši buvo visai neseniai grįžusi namo iš įstaigos, kuri jau galėjo vadintis antrais jos namais. Aišku, jos mamai reikėjo pasistengti, kad Lidija galėtų grįžti. Dabar turėtų būti stebima kiekviename savo žingsnyje, bet vis tik pavyko įtikinti mamą, kad viskas gerai ir ištrūkti į miestą. Ramiai gatvėmis vaikščioti niekas negalėjo, bet dauguma net nenutuokė apie visus tuos košmarus, kuriuos turi išgyventi Lidija ir jos draugai. Geras jausmas buvo nieko nežinoti ir nesusidurti su visa šita mėsmalę akis į akį. Taip, raudonplaukė labai pasiilgo senojo gyvenimo.
- Atleisk, kad turiu tave nuvilti, Stailsai, bet tavo aukle šiandien nebūsiu,- po kiek laiko trukusios tylos galiausiai prabilo. Tuomet gurkštelėjo kavos, ėmė spoksoti į kiek toliau laksčiusius vaikus, kurie žaidė ir juokėsi. Atrodė laimingi. Laimė. Senai jaustas jausmas.- Bepročiai... Ir kas galėjo pamanyti?..- lėtai ištarė šį kiek retorišką klausimą. Lūpų kampučiai kiek šoktelėjo aukštyn, palikdami ironijos pėdsaką veide.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Tue Jan 12, 2016 5:29 pm
Keista, kad dabar Stilinskis neatrodė toks apimtas depresijos kaip paprastai. Šitas laisvadienis nuo visų rūpesčių, slegiančių jo pečius, buvo visai sėkmingas, nepaisant to, kad jis su Lydia jau buvo pradėjęs šnekėti apie beprotystę. Buvo keista, kad jie iš tiesų nebuvo pametę sveiko proto, juk ne kiekvienas taip paprastai susitaikytų su mintimi, jog gyvena tarp įvairių antgamtinių būtybių.
- Aš labiau apsidžiaugiau, o ne nusivyliau. Nekenčiu, kai kiti pernelyg kišasi į mano gyvenimą nesuprasdami, kad kartais tiesiog geriau pabūti vienam, - atsiduso, tačiau nenorėdamas dar labiau gadinti merginai nuotaikos ir nukreipti temą, vos vos šyptelėjo.
- Nori tikėk, nori net, bet jau seniai žinojau, kad kas nors mane prives prie beprotystės. Keista, kad taip ilgai ištempiau sveikame prote. Gaila, tik kad ir tave kartu nusitempiau, - pakraipė galvą pažvelgdamas į raudonplaukę. Stailsas niekada nelinkėjo jai nieko blogo, tiesiog išgelbėti merginą nuo jos pačios banšiškos prigimties, jis nemokėjo.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Wed Jan 13, 2016 9:35 pm
To apie visus pasakyti tikrai nebuvo galima. Galbūt Lidija buvo viena silpnesniųjų, o galbūt visa tai tikrai buvo nepakeliama. Bet kiti juk su tuo susidorojo. Kiti išvengė beprotystės ir pasiliko sveiko proto ribose. Kartais tai priversdavo raudonplaukę susimąstytį, kodėl su banšiška prigimti turėjo susidurti būtent ji, juk būtent šis veiksnys, atvedė ją į šį tašką. Bet tuomet suvokdavo ir tai, jog galbūt ir nenorėtų vis to keisti, kad ir kaip sunku būtų.
- Tai dabar ta akimirka kai nori būti vienas? Gal man išeiti,- pasuko galvą į Stilinksio pusę ir jį nužvelgė. Gal iš tiesų jis nenori su kažkuo bendrauti ir dabar Lidija tik erzina. Juk mergina čia atsirado nekviesta, o be tikslo eidama pro šalį. Puikiai supras jei bus paprašyta išeiti, net pasiruošė tam stipriau suspausdama rankinės rankenas,- Na, visada maniau, kad tu keistas,- kiek gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo. Juk šis vaikinas tikrai ne visada pasirodydavo normalus,- Bet tikrai nemaniau, kad beprotis,- pridūrė. Neguodė, pasakė tiesą. Galbūt dažnai pasirodydavo, kad ji mano, visai ką kitą, bet dabar pripažino teisybę.- Ne tu mane ten nusitempei. Mano sugebėjimų atradimas tą padarė. Žinai, tai vis tik nėra nei šaunu nei malonu,- kiek kiečiau suspaudė lūpas ir kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Wed Jan 13, 2016 10:18 pm
Stilinskis dažnai susimąstydavo, kad jo gyvenimas, palyginus su kitų jo draugų, yra pakankamai neblogas, todėl labai skųstis vaikinas niekada ir nesiveržė. Jam nebuvo įkandęs joks vilkolakis, jis vidury nakties nerasdavo lavonų, jis netgi negalėjo pasigirti, kad dalinai valdo elektrą ar kažką panašaus. Jis tebuvo Stailsas. Silpniausia gaujos dalis. Žmogus. Trapi būtybė. Ir nors anksčiau tai jį be galo erzindavo, ypač kai jo geriausias draugas būdavo fiziškai geresnės formos ir darydavo neįmanomus dalykus, tačiau dabar tamsiaplaukis net džiaugėsi, kad vienintelis antgamtiškas dalykas, kuris buvo jam nutikęs, tai tik Nogitsunės apsėdimas. Ačiū Dievui, pastarojo jis buvo atsikratęs, mat eiti iš proto dar kartą Stailsas ne itin troško.
- Aš nesakau, kad trokštu būti vienas. Visada mėgstu kompaniją, ypač tokią, kuri man pristato kavos, - demonstratyviai kilstelėjo puodelį ir tuo pačiu gurkštelėjo jau pravėsusios kavos. - Tik... pastaruoju metu man geriau būti vienam. Prastai tvarkausi su savimi, - tai buvo visiška tiesa. Atsitiktiniai agresijos priepuoliai vaikiną kankino jau ne vieną dieną, kartais jis susimąstydavo, ar nekelia pavojaus kitiems. Blogiausia dalis buvo ta, kad jam patikdavo jaustis galingu. Adrenalinas, užplūdęs jo venas, priversdavo pasijausti pranašesniu už kitus. Jis jausdavo galią savo rankose, ir tam pasipriešinti būdavo itin sunku.
- Likimas mums visiems krečia pokštus. Negaliu pasakyti, kad žinau ką tu išgyveni, bet stengiuosi bent įsivaizduoti, - truktelėjo pečiais ir užjaučiamai dirstelėjo į Lydią. Jiedu niekada taip atvirai nešnekėjo apie banšiškas merginos galias, ir buvo kiek keista dabar į tai gilintis, ypač kai Stailsas vis dar nebuvo tikras, kaip raudonplaukės galios iš tikrųjų veikia.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Wed Jan 13, 2016 11:02 pm
Galbūt paprastas žmogus, neturėjo šešto jausmo ir nebuvo fiziškai itin stiprus, neturėjo ilčių ir nagų, uodegų, žvynų, geluonių ar dar kokių neaiškių galūnių, bet tai nedarė žmogaus menkesniu. Galbūt tai buvo minusas, netobulumo ženklas, bet argi kas nors yra tobulas? Net mirtis nėra tobula, nors ji turėtu išgelbėti nuo gyvenimiškų kančių. Vis tik gal žmogus buvo stipriausia būtybė, nes nebuvo paveikta dar didesnės galios troškimo. Žmogus, dar nebuvo virtęs pabaisa, kokioms yra virtę ar bepradedantys virsti kai kurie iš mūsų. Teiginiai prieštaraujantys vienas kitam, bet kažkuris iš jų buvo teisingas, tik kažin ar lemta sužinoti kuris.
- Tuo tuo tikras, kad geriau?- kilstelėjo antakį. Ligoninė ją vieną palikdavo nebent pripumpuota vaistų ir skraidančią ant vienaragių kažkur stebuklų šalį. Taip, tada Lidija nesuprasdavo nei kur ji yra, nei iš kur atsirado tie vienaragiai, kurie kakojo vaivorykštėm. Na bent jau išsiaiškino iš kur jos atsiranda nesiremdama fizika. Paleidusi rankinę Martin visu kūnu kiek pasisuko į Stailsą, alkūne atsirėmė į suoliuko atlošą, o tada delnu parėmė galvą. Laikydama puodelį su vos šilta kava ši tik sukiojo jį tarp pirštų,- Kadangi Skotas nesivargina pakamantinėti savo geriausio draugo, apie jo problemas, tą padarysiu aš. Klok.- įsmeigė žvilgsnį šiam į akis. Tai nenuskambėjo kaip prašymas. Veikiau priminė paliepimą, bet ne piktą. Tai net priminė senąją Lidiją. Galbūt mergina ne tiek daug ir pasikeitė, tik keli varžteliai atsisuko. Nors savų problemų jai tikrai netrūko, bet nuo jų bandė pabėgti, tai būtų visai puiki proga, nors neišvengiamai apkrautų svetimomis.- Geriau nemėgink. nelaužyk smegenų ten kur tikrai nereikia, nes vis tiek to nepakeisi. Ir nežiūrėk į mane tuo žvilgsniu. Visi tą ir tedaro,- visą tai nuskambėjo gan šaltai. Martin tikrai nusibodo aukos vaidmuo. Galbūt nebuvo lengva su tuo susidoroti, išgyventi, kai visi tik naudojosi ja, mėgindami išpešti kuo daugiau paslapčių, bet čia juk Lidija. Mergina nepriimanti pralaimėjimo. O dabar labiau už viską nenorėjo pralaimėti ir gauti dar vieną aukos medalį.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Wed Jan 13, 2016 11:23 pm
Lydiai taip staiga persimainius į senąją braškinių plaukų savininkę, vaikinas nesusilaikė nepakėlęs savo lūpų kampučių aukštyn. Seni geri laikai. Viskas būdavo taip lengva. Sunkiausias Stilinskio išbandymas buvo atkreipti Lydios dėmesį į save. Jiedu su Skotu buvo paprasti mokiniai eilinėje vidurinėje. Stailsas - beviltiškai įsimylėjęs tą, kurios negalėjo turėti. Jis buvo visiškai banalus paauglys, užsidaręs savame pasaulyje bei kartas nuo karto išlįsdamas į nuotykių ieškojimą. Nuo to laiko viskas taip pasikeitė... Stilinskis subrendo. Nors iš dalies jis vis dar buvo toks pats neatsakingas ir savo gyvybės nevertinantis paauglys, jo pasaulėžiūra visiškai persimainė. Į jo kraują įaugo atsakomybės ir globėjiškumo jausmas. Draugų problemas jis prisiimdavo kaip savo. Anksčiau niekas nebūtų pagalvojęs, kad Stailsas išaugs būtent į tokį žmogų. Nors iš šono jis ir atrodydavo kaip bene idealus asmuo, viduje jis buvo tik išsigandęs, kompleksuotas Stailsas. Tiesiog laikui bėgant jis išmoko tai slėpti.
- Saugiau, - linktelėjo galva ir dar sykį gurkštelėjo kavos, tikėdamasis išvengti kamantinėjimo, tačiau bergždžiai. Lydia šiandien atidarė savo psichologės pokalbių valandėles, tik Stilinskis nebuvo tikras, ar tikrai nori kažkam išsipasakoti. Net jeigu jis ir nemanė, kad Martin galėtų jį smerkti, Stailsas netryško noru atsiverti ir pasakoti, kaip jį nei iš šio, nei iš to apninka įsiūčio priepuoliai, kurių jis negali kontroliuoti. Void Stiles. Būtent tai jis ir primindavo.
- Tau taip pat nebūtina vargintis. Mano problemos nuobodžios. Mirsi jų beklausydama, - papurtė galvą patraukdamas popierinį puodelį sau nuo lūpų. - Tačiau aš neabejoju, kad tu turi kažką papasakoti..? Galbūt apie savo problemas? Aš irgi moku išklausyti, - viltingai dirstelėjo į Lydią tikėdamasis, kad pavyks taip lengvai nukreipti temą nuo savęs.
- Atleisk. Žinau, kad gailėtis tavęs nėra pats geriausias pasirinkimas, tik... dabar suvokiau, kad tau turbūt buvo sunkiausia prisitaikyti prie visko. Turiu omeny, visi tie rasti kūnai ir panašiai... - nutęsė ir papurtė galvą, nuleisdamas akis į žemę. Prisiminęs, kaip vidury nakties važiuodavo į kitą miesto galvą, mat Lydia jam paskambindavo, pranešdama apie dar vieną lavoną, Stailsas tik susiraukė. Dabar tai atrodė tikrai šiurpu.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Suoliukai Sun Jan 17, 2016 12:05 am
Ji nebebuvo tokia kaip anksčiau, nors vis dar laikėsi įsikandusi tos naivios merginos. Pasaulis buvo trapus, ji irgi, tad nenuostabu, jog stengėsi išsaugoti mažą, senosios savęs dalelę, kurią kartais vis dar parodydavo tebeturinti. Tą dalelę, kuri buvo žmogus, dalelę, kuri nebuvo išėjusi iš proto, dalelę, kuri tikėjo... Tikėjimo dabar nebebuvo. Dievu Lidija niekada netikėjo, bet tikėjo, kad viskas bus gerai, kad gyvenimas pasitaisys... Dabar buvo tik žinojimas ir mėginimai pažintį mirtį. Lidija nebetikėjo, ji žinojo, jog diena vargiai išaus. Ta senoji Martin dalelė buvo tokia maža, kad vargu ar galėjo suteikti vilties...
- Ne, Stailsai. Šiandien kalbėsi tu,- ramiu balso tonu atsakė. Jai niekada netruko užsispyrimo. Vienaip ar kitaip, ji buvo pripratusi gauti tai ko nori, o dar ji nenorėjo kalbėti apie save. Lidija bent šiek tiek norėjo pamiršti save ir savo problemas, kurių pastaruoju metu buvo velniškai daug.
Mirtis. Jos palydoves Lidija įsivaizduotų kaip blyškios odos juodaplaukės, kurių plaukai krinta tobulomis garbanomis arba tiesiomis sruogomis. Jos blyškios odos, lieknos ir aukštos, ilgomis kojomis, ir tuščiomis akiduobėmis. Mirtis neturi sielos. Jos palydovės banšės irgi... Akys negali parodyti jų vidaus ir sielos, tad vietoj jų tik šiurpio juodos skylės... Lidija tikrai neatitiktų tokio apibūdinimo, bet prigimtis būtent tokia. Ji dar vaikas, kuriam sugriovė gyvenimą ir, kuris turėjo anksti užaugti ir tapti stipresniu, nei paprastas mirtingasis... Bet Lidija. Ji to nesugebėjo. Bent jau dabar. Tik laikas parodys ar ji sugebės susitvarkyti su šia beprotyste.
- Kūnai nebuvo baisiausia dalis. Jie gąsdino, bet... Baisiausiai buvo, ne, tiksliau yra... Ne, nenoriu apie tai kalbėti,- tapusi vėl nuskriaustąją, Lidija papurtė galvą. Aptarinėti ji to nenorėjo ir nenorės net po 50 metų.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 18
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Re: Suoliukai Sun Jan 17, 2016 12:57 am
Kalbėti apie save? Vaikinas žinojo, kad turi du pasirinkimus: meluoti apie tai, kas šiuo metu su juo vyksta, arba galų gale kažkam atsiverti ir papasakoti apie savo vidinius demonus, gyvenančius jame jau keletą savaičių. Tiesą pasakius, Stailsas nenorėjo nei to, nei to. Jis troško nukreipti temą nuo savęs, nebūti pagrindine pokalbio  tema. Pragyventi šį laikotarpį jis turėjo vienas, be aplinkinių įsikišimo. Jeigu kas nors sužinotų apie tą tamsą, apnikusią jį, neabejotinai pasikeistų ir žmonių nuomonė apie jį. Stailsas to vengė, tik ar ilgai jis galėjo tverti savo paties susikurtame pragare? Abejotina. Kažkada visos užslopintos emocijos turėjo išsiveržti į paviršių, ir, žinant būtent kokius jausmus Stilinskis buvo užslėpęs savyje, gero rezultato iš to laukti nebuvo galima.
- Nemanau, kad tai labai gera mintis, Lydia. Nesu tikras, ar noriu kažkam papasakoti apie savo vidinius konfliktus, - atsargiai pažvelgė į merginą ir vos matomai papurtė galvą, leisdamas Martin  suprasti, kad jis nėra visiškai pasiruošęs iškloti tiesos. - Užteks žinoti, kad dabar mano gyvenimas dabar teka ne itin malonia vaga, - pridūrė jausdamas pareigą bent šiek tiek apšviesti raudonplaukę ir sumažinti nežinomybės burbulą, kuris buvo apgaubęs vaikiną. Tas uždarumas buvo savotiška Stailso reakcija į kaltę, kuri kiekvieną dieną slėgė jo krūtinę lyg sunkus akmuo. Kaltė. Išdavystės. Mirtis. Visa tai supo jo aplinką, o tuo pačiu ir jį patį. Ne patys maloniausi dalykai, tačiau tai buvo Beacon Hills'as. Tikrasis miestelio veidas. Tikrieji pavojai. Tikrosios problemos. Visa tai, ką vaikinas buvo išgyvenęs praeityje, atrodė lyg įžanga į tikrąjį pasaulį. Į tikrąjį gyvenimą. Buvo gaila, kad tai nėra pasaka, kurioje viskas turi laimingą pabaigą. Realybėje po lietaus ne visada nušvisdavo saulė. O Stailso gyvenime saulė apskritai nešvietė, ypač šiuo metu.
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
Sponsored content
PostSubject: Re: Suoliukai
Back to top Go down

Suoliukai

View previous topic View next topic Back to top
Page 1 of 1

Similar topics

-
» SUOLIUKAI:

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: WITCH THINGS :: Kino teatras :: Miesto aikštė-