:01:

Keliauja sau takeliu patenkinta, kad niekas netrugdo. Dairosi, gal ką įdomaus pamatys.

Lyg iš niekur išdygo Victoria. Atšiauriu žvilgsniu apsidairiusi užmatė merginą, bet pajuto, kad ši ne žmogus. Prašiepusi dantis nukulniavo link jos ir pastojo kelią. - Abejoju ar dar ilgai čia vaikštinėsi, šunie.

Pastebi, kad kažkokia šavalka jai kelią pastojo ir išgirsta, kad ją šunimi pavadino. Pajunta antipatiją jai ir prisimerkia.
- o kas tau darbo? - atšauna ir poker feisu įsispokso į ją.

- Drąsi, ką? - šyptelėjo ir apėjo aplink ją. - Abejoju ar ilgai tokia būsi, - sušnypštė ir pačiupo ją už gerklės.

Sutabaluoja kojom ore ir bando jai įspirti. Galėtų ir pilnatis šiandien būt, sukandžiotų šitą vištą. Nieko neišėjus, nusiramina ir kiek dusdama žiūri į ją.
- ko tau reikia?-iššvokščia.

Lengvai išsisukusi nuo jos spyrių, nutėškė ją ant grindų ir išsiviepė. - Geras klausimas, - linktelėjo. - Reikia, kad būtum mano... pavaldinė, - vyptelėjo.

- Tau galvoj gal sninga?-cypteli. nė už ką šitos kvaišos pavaldinė nebus.

- Nemanau, - papurtė galvą ir nusišypsojo. - Kitaip mirsi, - draugiškai mirktelėjo jai.

-tai žudyk,nes aš nebūsiu tavo pastumdelė,-suniurzga ir spokso į ją savo gražiom akikėm.

- Apsisprendei tikrai? - prunkštelėjo. - Nes demonai apsigalvojimų paskutinėm sekundėm netoleruoja, šunėke, - pavartė akis ir ėmė savo nagus apžiūrėt.

- O gal palaukiam pilnaties, ką? - pažiūrėjo į demonę pūpsiko akim. - būsim lygių jėgų

- Oh my, tu juokauji, jo? Vis tiek būsi su sutraiškytais kaulais, - palingavo galvike. - Gerai. Parašysiu tą dieną kai bus pilnatis, sweetie, - pakilnojo antakius ir dingo iš akiračio.

Lengviau atsidūsta ir išeina.