.......

Tarkim, kad Elena gulėjo čia visa šlapia ir negyva. Nerodė jokių gyvybės ženklų.

kad jau elz čia, tai ir stepas čionais. savo sad feisiuku spoksojo į "lavoną".

įlėkė į palatą ir akys iš karto susikoncentravo į nejudančią Eleną.
- Idiote tu, ką padarei? - riktelėjo Stefanui ir akimirksniu prirėmė jį prie sienos.

Galiausiai įkvėpė oro į plaučius ir atsisėdo atmerkdama akis. Pradėjo tankiai kvėpuoti ir apsidairiusi išvydo besipešančius brolius. - Stefanai? Deimonai? Kas nutiko? - papurtė galvą nelabai prisimindama.

- aš nieko negalėjau padaryti,-suurzgė ant damon. pamatęs kad elė jau atsigavo nustūme broli nuo saves ir priejo prie merginos.
- tu su metu nuvažiavai nuo tilto ir... - neužbaigė sakinio. nusuko akis į šalį.

- Ir per tą kvailį mirei, - prisimerkęs tarė ir prieėjo prie Elenos. - O dabar tau reikia pasimaitinti, - nieku gyvu nežadėjo leisti Elenai neužbaigti persivertimo.

- Metas? Kur Metas? Kaip jis? - pradėjo panikuoti ir dairytis. - Pasimaitinti? Tai tu nori pasakyti, kad aš... - Elenos smegenys nelabai suvirškino tą informaciją, kad ji vampyrė.

- kol kas ne, - numykė. - nes dar nepasimaitinai.

- Todėl ir turi pasimaitinti, - suniurzgėjo ryškiai nepatenkintas.

- Einu surasti tau kokį žmogų, - atsiduso ir isėjo.
(turiu ait).

- Eik eik, - pavartė akis. - Kaip tu? - kreipėsi į Elę.

- Aš... nekaip, - papurtė galvą. - Aš negaliu būti vampyrė... ne, - sudejavo.

- Elena, juk žinai, kad neturi pasirinkimo. Kitaip mirsi! - prisimerkė.

- Jau geriau mirti pačiai nei žudyti kitus, - atsiduso.