.

Taip, Damonas tiesiog įšoko per langą, o ant peties jam vis dar buvo girta Elena. Na ir jis buvo girtas, tačiau tikrai ne tiek, kiek Elena. Kambaryje jis apsidairė, tada dar kartą užplojęs jai per dailų užpakaliuką, grakščiai pastatė ją ant kojų ir kiek prilaikė, kad ši kartais nenuvirstų.
- Neturėtai tiek gerti, - lyg ir nepatenkintas suburbėjo, o tuomet nusivilko savo švarką ir numetęs jį patraukė į vonios kambarį. Įjungęs šviesą pažvelgė į veidrodį. Na gerai, atrodė visai neblogai, tačiau ir pats buvo apgirtęs.
- Nori į dušą? - šūktelėjo Elenai. Vis tik ši irgi neaišku kiek laiko švenčia savo sugrįžimą.

Elena nė nespėjo sureaguot, kai Deimonas užsimetė ją per petį ir parsigabeno pas save. Tik atsidūrusi ant jo kambario grindų, mergina kiek prisimerkė ir apsidairė, o tuomet pagaliau suvokė, kur yra. Na girtos smegenėlės veikė kiek lėčiau, nei turėtų, todėl šiai prireikė laiko susigaudyt kas ir kaip. 
Mergina neatsakė nė į vienus Salvatorės žodžius, tiesiog stovėjo spoksodama į vieną tašką ir mąstė ką dabar turėtų daryti. Beprotiškai norėjo susitaikyt su Deimonu, o išgėrusi to troško tik dar labiau. Be to, alkoholis ją privertė elgtis daug drąsiau, todėl netrukus ši vampyrišku greičiu atsidūrė vonioje už Deimono ir staigiu judesiu atsuko vaikiną į save.
- Gyvenimas per trumpas.. - sumurmėjo ši purtydama galvą ir suėmusi Deimoną už skruostų prisitraukė prie savęs bei godžiai įsisiurbė jam į lūpas. Šiaip nebuvo aišku ar taip elgtųsi ir būdama blaiva, visgi turbūt dar bandytų skaityti jam pamokslus, tačiau išgėrusi elgėsi drąsiau ir nepaisė nieko, norėjo tik Deimono. O kadangi žinojo, kad kalbomis nieko neišspręs, nes jis vis tiek stums ją nuo savęs, pabandė imtis iniciatyvos pati.

Damonas planavo dabar priversti Eleną išsimaudyti, sugirdyti jai kiek vandens ir paguldžius į lovą pasekti pasaką. Planas atrodė nuostabus, nes jai miegant galėtų ją stebėti ir net neprisipažinti, kad tai darė. Beto jis norėjo pasimaitinti, o Elena jam gali pasiūlyti tik tamsiai raudonų pusfabrikačių iš šaldytuvo, nuo kurių Damoną pykino.
Pats prausdamasis rankas ir kartais pažvelgdamas į veidrodį lauką Elenos atsakymo. Ir žinoma nesitikėjo, kad bus užpultas iš nugaros. Jai jį bučiuojant Damon kovojo pats su savimi. Ir troško jos, ir neleido jai atleisti. Ir vis tik tai buvo Elena... Pagautas aistros atsakė į bučinį, tačiau jau po kelių sekundžių kiek atsitraukė. Juk vis tik tai jis ją pabučiavo prie ežero ir ji jį atstūmė.
- Turėtum išsimiegoti. Nemanau, kad dabar tikrai to nori, - vos gaudydamas kvapą suvebleno ir atsitraukęs nuo jos patraukė atgal į miegamąjį. Turėtų persirengti.
Priejęs spintą iš jos išsitraukė švarius džinsus ir marškinėlius. Tačiau nenorėjo nusirengti prieš ją, juk tai būtų provokacija.
- Turi pati žinoti, ko nori, - šūktelėjo Elenai rimtu tonu ir prisėdo ant lovos krašto, tuo pat metu nusispirdamas batus. Dabar jo galvoje sukosi mintys apie nuogą Eleną jo lovoje, tačiau turėjo liautis apie tai galvoti, juk ji girta. Tikriausiai ryte gailėsis, kad taip pasielgė. Juk kai buvo blaiva nebuvo tokia lipšni.

Sulaukusi Deimono atsakymo į bučinį, Elena pasijautė lyg devintam danguj. Tikrai pamanė, jog viskas išsisprendė ir pasibaigs būtent taip, kaip ši norėjo, bet netrukus sulaukė saldaus keršto, mat vaikinas paleido ją iš savo glėbio. Palenkusi galvą į šoną, Elena pažvelgė į Deimoną apgailestaujančiu žvilgsniu ir jau norėjo imti kalbėti, tačiau šis išėjo iš vonios ir sugrįžo į kambarį. Giliai įkvėpusi, mergina įžengė į jo miegamąjį ir atsirėmė į sieną stebėdama kaip vaikinas maunasi batus.
- Aš aiškiai parodžiau, ko noriu.. - tyliai sumurmėjo mergina, žiūrėdama į vampyrą pakankamai liūdnu žvilgsniu, nes dabar ir pati pajautė, ką reiškia būti atstumtai. Ne pats geriausias jausmas.
- Jeigu nueisiu miegot.. prižadi, kad kai pabusiu pakalbėsim apie visa tai? - mąstydama šiek tiek blaiviau, tačiau vis dar akivaizdžiai apsinešusi, Elena pabandė diktuoti savo sąlygas ir susitarti su Deimonu. Turėjo pagaliau išsiaiškinti visą situaciją galutinai, tačiau žinojo, kad jis neklausys jos ir netikės nė vienu žodžiu, kurį išgirs iš išgėrusios Elenos. Todėl būtų sutikusi net trumpam numigti, jei tik atsibudusi galės pagaliau aptarti viską su Salvatore.
Priėjusi prie lovos, mergina atsigulė ant jos nusispirdama nuo kojų batus, o tuomet užsimerkė. Tačiau kol kas negalėjo užmigti, galvoje sukosi įvairiausios mintys kaip jai dabar reikėtų pulti Deimonui į glėbį, deja, negalėjo.

Damonas nenorėjo, kad Elena miegotų. Jis norėjo griebti ją į glėbį ir gerai paturėti, tačiau dar likęs blaivus protas sakė, kad ji jau geriau tegu pamiega ir kalba su juo blaivi. Vis tik jam mažiausiai dabar reikia: ,,A, aš buvau girta. A, aš nieko neprisimenu".
Paspyręs savo batus kažkur po lova, jis atsisuko į jau ant lovos gulinčią Eleną. Ji, regis, tikrai šiandien buvo paklusni ir galbūt tikrai pamiegos. Nors neperšokęs griovio nesakyk ''op''. Elena irgi buvo su charakteriu, tad visko dar galėjai sulaukti.
Nieko jai neatsakęs ir tikėdamasis, kad jinai tikrai bus gera mergaitė ir užmigs, Damon atsistojo. Būtų ją užklostęs ir apkamšęs, tačiau buvo per daug karšta. Tikrai labai karšta.
Nusprendęs, kad galbūt jam pakilo temperatūra nuo aistros pliūpsnio, Damon šyptelėjo Elenai, nes juk ši buvo užsimerkusi ir grįžo į vonios kambarį. Nusirengęs palindo po šalto vandens srove. Galbūt ir pats visiškai išsiblaivys kol Elena miegos.

Elena užmigo daug greičiau, nei pati galėjo tikėtis. Tikriausiai buvo pavargusi nuo visko, juk dar taip neseniai sugrįžo į gyvenimą, o dar tiek alkoholio.. Tačiau mergina miegojo gal tik apie valandą, na, šiek tiek daugiau ir pagaliau pramerkė akis. Iškart susigaudžiusi situacijoje bei daugmaž prisiminusi viską, kas vyko, Gilbert lėtai atsisėdo ir susiėmė už galvos. Skaudėjo. Nedaug, tačiau skausmas jautėsi ir tai ją kiek erzino.
- Deimonai? - nebūdama tikra, kur šiuo metu yra vaikinas, Elena paklausė kiek garsiau, jog būtų įsitikinusi, kad šis išgirs. Lėtai atsistojusi nuo lovos, mergina priėjo prie veidrodžio buvusio kambaryje ir persibraukė ranka per plaukus, o tuomet nužvelgė savo atvaizdą. Šiuo metu atrodė ne pačiai geriausiai, tačiau reikėjo tenkintis tuo, kadangi su Deimonu mergina norėjo pasikalbėti būtent dabar. 
- Jeigu manai, jog neprisimenu, kad dabar turėsim pasikalbėt, labai klysti.. - vaikinui taip ir nepasirodant sušuko Gilbert, o tuomet atsiduso ir ėmė vaikštinėti po šimtą kartų matytą kambarį, žiūrinėdama tuos pačius daiktus.

Regis Damon tikrai gana ilgai stovėjo po šalto vandens srove. Tai jį atgaivino ir išblaivė. Išgirdęs Elenos balsą, Damon atsiduso. Regis reikės dabar su ja pasikalbėti. Juk atsinešė ją čia. Pats kaltas. Na, kažkodėl bare palikti jos girtos visai nesinorėjo.
Užsukęs vandenį jis išlipo iš dušo kabinos ir nesišluostęs apsirišo liemenį rankluoščiu. Išėjęs iš vonios kambario persibraukė ranka per šlapius susivėlusius plaukus ir pažvelgė į Eleną.
- Gerai išsimiegojai? - menkai šyptelėjęs paklausė, - Gerai, pasikalbėkime, - nenorom pripažino, kad reikia pasikalbėti ir laukė, kol Elena prakalbs pirma.
Neiškentęs tylos, jis ėmėsi iniciatyvos.
- Elena, man buvo pasakyta, kad kai Bonnė mirs, tu prisikelsi. Aš pats saugojau Bonnę, nes tu būtai to norėjusi, todėl žinojau, kad greitai tavęs nepamatysiu. Tai mane žlugdė. Gerai, susmukau. Bet visai nesigailiu. Nežudžiau nekaltų mamyčių ar vaikų. Visos mano aukos buvo narkomanai, valkatos, vagys... - jis atsiduso, - Jeigu negali manęs tokio priimti, žinok, kad man bus sunku pasikeisti. Pati turėtai nustoti rūpintis visais pasaulio žmonėmis ir pagalvoti apie save. Būtai linksmesnė išgėrusi tikro kraujo, - pralinksmėjęs jis puse lūpų šyptelėjo ir mirktelėjęs jai nusimetė rankšluostį ir ėmė rengtis ant lovos paliktus drabužius. Na, Elena jį jau matė nuogą, tad jokios problemos čia nematė. Vis tik jie dar neišsiskyrė.

Išvydusi Deimoną, Elena iškart pasisuko į vaikiną ir nė nekreipdama dėmesio, jog jis buvo pusnuogis, susinėrė rankas po krūtine bei tvirtu žingsniu priėjo prie jo norėdama pasikalbėt. Kažkodėl klausant jo mergina pajuto gailestį ir liūdesį. Elena puikiai suprato, kaip sunku Deimonui buvo viską ištverti, juk ir pati jam kadaise patekus į kalėjimo pasaulį kartu su Bone, mane, kad šis mirė ir puikiai žinojo kaip skauda tai ištverti. Šiuo metu netgi sugebėjo prisiminti kaip tuo metu pati vieną-kitą žmogų užpuolė ir jeigu jos nebūtų sustabdžiusi Karolina, tikriausiai būtų netgi nužudžiusi vieną merginą. Bet visgi, nenužudė.
- Linksmesnė? - sutrikusi pasitikslino Elena, o tuomet atsiduso ir papurtė galvą. - Deimonai, tu puikiai žinai, jog aš ne tokia. Jeigu ką nors nužudyčiau, mane užgraužtų sąžinė.. - sumurmėjo ši gal kiek nukrypdama nuo temos, o tuomet nulydėjo besirengiantį vaikiną akimis. Nežymiai kilstelėjus lūpų kampučius, Elena tik pavartė akis, tačiau nusprendė nepasiduot visoms nešvankioms mintims kurios dabar ją užklupo.
- Prisimeni, kai pažadėjai man, jog visa tai truks amžinai? Tačiau dabar pats stumi mane nuo savęs.. - sumurmėjo mergina jau kiek nusiminusi dėl visko, kas vyksta, o tuomet nudelbė akis į žemę. Tikriausiai ji būtų užmiršusi kaip Deimonas nužudė tuos žmones, tačiau tai, kaip jis stūmė Eleną nuo savęs merginą skaudino.

Gerai, akivaizdu, kad Elena neketina pasiduoti. Na gerai... Atsidusęs užsimovė džinsus, tačiau liko be maikės. Atsisukęs į ją menkai šyptelėjo.
- Prisimenu visus mūsų pažadus vienas kitam. Prisimenu ir tai, jog sakei, kad mylėsi mane toks, koks esu. Tad gal pamiršk, ką tau išdavė Stefanas ir eime pavakarieniauti dviese? - kilstelėjęs antakiuką paėmė jos ranką ir prisitraukė ją prie savęs. Apglėbęs ją, ranka paglostė jos nugarą. Dabar jis buvo labai užsispyręs ir norėjo, kad ji būtų tokia kaip jis: maitintųsi žmonių krauju. Juk tai būtų puiku. Būtų smagu vėl būti kartu visomis prasmėmis. Ji tuomet suprastų jį.
- Nagi Elena. Tau nereikės galvoti apie žmones. Tiesiog negalvok, ką jie jaučia. Juk nori būti su manimi ir mane suprasti, - jis tai pasakė taip viliojančiai. Pasilenkęs pabučiavo ją į lūpas, kartu krimstelėdamas jos lūpą. Jis troško jos, tačiau neketino jos liesti iki tol, kol ji rūpinsis visais, tik ne juo.

Deimonui ją prisitraukus, Elena nežymiai suvirpėjo. Pakėlusi akis į vaikiną, ši įdėmiai jo klausėsi ir netgi pati ėmė jausti, kaip viskas slysta iš po kojų. Ji beprotiškai norėjo būti su Deimonu. Labiau už viską. Kaip bebūtų keista, Elena išties ėmė galvoti apie pasikeitimą, tačiau.. nebuvo tikra, ar sugebės tai pakelti. Ji ne tokia. Ji gera. Kas, jeigu ji praras viską netyčia nužudžiusi bent vieną žmogų? 
- Juk žinai, kad negaliu to padaryt.. - sumurmėjo mergina pakreipdama galvą į šoną ir stebėdama Salvatorę. 
Pajutusi jo lūpas, Elena nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į bučinį, tačiau puikiai suprato, kad Deimonas nenorės jos tokios, todėl netrukus atsitraukė ir papurtė galvą. Ne. Ji negalėjo gerti nekaltų žmonių kraujo ar tuo labiau jų žudyti. Tai ne Elena.
- Nesielk taip su manim, Deimonai.. Tu negali to prašyti.. - sumurmėjo mergina nudelbdama akis į žemę, tačiau netrukus vėl pakeldama jas į Salvatorę. Ši netgi pamiršo visas jo žudynes vien dėl beprotiško noro vėl būti kartu, tačiau tai, kaip situacija pamažu ėmė krypti... Elena nujautė, jog viskas pasibaigs blogai.

Damon įsisiurbė į jos lūpas, pažaidė su jos liežuviu, tuomet krimstelėjęs jos lūpą perėjo prie kaklo, tuomet krimstelėjo ausį. Taip, jis ją viliojo.
- Nagi Elena. Pasijausi labai gerai paragavusi tikro kraujo. Mes galėsime labai linksmai pagyventi, - tiesiai jai į ausį sušnibždėjo ir toliau bučiavo jos kaklą. Taip, tai buvo nesąžininga, tačiau Damonas norėjo jos, bet negalėjo jos turėti jeigu jinai nuolat jį teis dėl visokių kvailų žmogelių. Juk jų santykiai yra patys svarbiausi, galima viską dėl jų paaukoti.
- Aš neleisiu tau galvoti apie tai. Tiesiog tam nebus laiko, - šyptelėjęs kilstelėjo antakiuką ir atsitraukė nuo jos. Galbūt laikas apsirengti ir jai viską parodyti. Paragavusi negalės nustoti. Ji norės dar ir dar kraujo, o po to dar ir dar Damono. Planas, bent jau jam, atrodė idealus. Jeigu dabar Elena atsisakys, jis tiesiog paliks ją čia ir eis ieškotis pramogų, nes dabar Elena buvo per daug jausminga ir sentimentali. Jis buvo blogietis, niekas, net Elena, negalėjo to pakeisti. Tiesiog nėra taip lengva vėl grįžti prie šalto kraujo iš maišelių. Tai šlykštu. Na, bent jau Damonui tai atrodė šlykštu.
Pasiemęs maikę, greitai ją apsivilko ir kurį laiką stebėjo Eleną. Na, dabar ji turi pasirinkimą: jis arba tie visi žmogeliai. Atsisėdęs ant lovos, vėl paėmė jos ranką ir pargriovęs ją ant lovos, vampyrišku greičiu užgulė. Jis turėjo ją įkalbėti. Tiesiog privalėjo.
- Nagi, Elena, juk mes galime būti puiki pora. Noriu, kad palaikytume vienas kitą, - dabar jis žiūrėjo į ją kačiuko akytėm. Na gerai, vėliau Damon gailėsis to. Elena turi sutikti.

Na, akivaizdu, kad Elena priėjo pasirinkimų kryžkelę. Dabar jos galvoje buvo tikra sumaištis, nes ji arba turėjo pasirinkti tikrąją save, o tai reiškė, kad praras Deimoną, arba išsižadėti visko dėl savo gyvenimo meilės. Nors ankščiau sekėsi suderinti abu dalykus, buvo akivaizdu, kad kol ji miegojo grožio miegą viskas pasikeitė. Žiauriausia buvo tai, kad klausant Deimono, mergina išties ėmė svarstyti variantą pasilikti su juo ir išsižadėti tikrosios savęs, tačiau nujautė, jog visa tai nesibaigs geruoju. Kas, jeigu ją užgrauš kaltė ir ji negalės su tuo susitaikyti? O jeigu atvirkščiai, jai tai taip patiks, jog ji taps tokia Elena, kokia kadaise buvo išjungusi emocijas? O jei apskritai ji išties galiausiai išjungs jausmus nepakeldama visos susikaupusios kaltės? Deimonas labai rizikavo. Ir Elena pati ėmė mąstyti, jog gal vertėtų priimti tą riziką.
- Deimonai.. - sumurmėjo ji kiek pavertusi galvą į šoną, tačiau negalėdama blaiviai mąstyti dėl vaikino vilionių ir bučinių. Juk nuo pat grįžimo ir pati jo troško, todėl pamažu ėmė pasiduoti įkalbinėjimams.
- Gerai, taip, aš sutinku.. - galiausiai atsakė Elena pasirinkusi geriau turėti Deimoną šalia savęs, negu būti tokia pat gera, kokia ankščiau. Gal tai nebuvo protingiausias sprendimas jos gyvenime, tačiau deja, ji apsisprendė.
Įsisiurbusi vaikinui į lūpas, mergina įvėlė rankutes į jo plaukus ir kurį laiką bučiavo Salvatorę, tačiau netrukus atsitraukė ir švelniai jį stumtelėjusi pašoko nuo lovos.
- Pradėsim linksmybes? - pažvelgusi į Deimoną paklausė ši, nors ir nesijautė labai to norinti, bet juk privalėjo pamėginti, juk sutiko.

Elenos sutikimas Damoną nustebino. Vis tik jis manė, kad ji niekada nesutiks, kad visada bus švelnioji Elena. Paprastomis aplinkybėmis labai garbintų šią Eleną, tačiau juk jis buvo blogiukas, net jei ir stengėsi tai slėpti - kažkada tiesą vis tiek išaiškėdavo. Ir merginos jam reikėjo tokios pačios, kuri puikiai jį suprastų. Galbūt. Nors ankščiau jam labai patiko švelnioji Elena.
- Tikrai to nori? - kiek apsvaigęs nuo jos bučinio, šyptelėjo ir pats pakilo iš lovos. Elena atrodė užsidegus. Arba vaidino. Abu atvėjai galimi.
- Nuo ko norėtai pradėti? Gal turi priešų sąrašą? - šyptelėjęs kilstelėjo antakiuką. Na gerai, dabar jis norėjo su ja pasiviolioti lovoje ir gerai praleidus laidą eiti vakarienės, tačiau jis ir taip jau daug prašė iš jos. Dabar tegu ji reiškia norus.
- Bare kraujas nelabai skanus. Per daug kraujyje alkoholio, - pamokė ją ir kelis kartus palingavo galvelę, na, juk jis labai protingas berniukas. Ir patyręs. Po pastarojo karto, kai pašėlo bare, neišsiblaivė dar dieną. Tiesiog visų kraujyje buvo alkoholio. Daug.

Sulaukusi pirmojo Deimono klausimo, Elena tik suspaudė lūpas ir linktelėjo. Nenorėjo meluoti garsiai, tačiau tikrai nenorėjo pasikeisti, visgi, tikriausiai Deimonas buvo tas, kuris šiuo metu jai atrodė vertas netgi tokios jos žingsnio. Tikėkimės, Gilbert to neteks gailėtis. Tuo labiau pačiam Deimonui.
- Tiesą pasakius ne, - besišypsodama ištarė Elena gūžtelėdama pečiais. Turėjo priešų, tačiau tikrai ne tokių, su kuriais galėtų galynėtis. Mikaelsonų šeimynėlė, Katerina, arba apskritai jau mirę padarai.. kurie, Elena labai tikėjosi, neprisikėlė ir tikrai niekada neprisikels. Daugiau problemų ji nebenorėjo. 
- Man tiks bet kur, kur pasiūlysi tu.. - priėjusi prie Salvatorės ištarė tamsiaplaukė ir apsivijusi rankutėmis Deimono kaklą pasilenkė link vaikino bei pakštelėjo jam į lūpas, tuomet vos vos atsitraukė ir prikando lūpą. 
- Bet nenorėčiau per daug viešumo. Bent jau ne pradžiai.. - atsiduso ši vėl pakeldama akutes į Deimoną. Ne itin norėjo to, kas jos laukė, bet visgi nusprendė pasiaukoti. Gal viskas pasibaigs geruoju? Nors Gilbert tuo ir abejojo.