Share|
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 181
Misery30
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 181
Misery30
avatar
Svečias
Sponsored content

in/out

View previous topic View next topic Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: in/out Sat Jul 16, 2016 7:07 pm
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 181
Hug'ų : 3
Prisijungiau : 2016-07-14
...
Misery30
PostSubject: Re: in/out Sat Jul 16, 2016 7:56 pm
Po išsiskyrimo su Elena, kuris jam buvo tikrai skausmingas, Damon užsuko į kelias vieteles ir skaniai pasimaitino, o prieš tai dar ir pasismagino su keliomis ilgakojomis. Jis dar nebuvo nusprendęs, ra nori būti gerietis, nes jeigu bus gertiestis, turės kažkaip vėl būti su Elena. Tiksliau atvirkščiai: jeigu susitaikys su Elena, turės būtų geras vampyras. Ar galėtų? Po tiek laiko? Pripažinkime, kad Elenai dingus, jo gyvenimas labai pasikeitė ir tomis akimirkomis kai jis negalvojo apie Gilbert, viskas atrodė tikrai gerai. Na, kai kurie dalykai erzino. Tokie kaip Bonnė, kuri tapusi medžiotoja bandė jį nužudyti. Tikriausiai jis buvo nusipelnęs jos nemalonės, juk vis tik ją įskaudino. Ech, šiandien, jeigu ji jo nenužudys, Salvatorė pagerins santykius su ja, na arba pablogins. Gyvenimas be dramų negalėjo apseiti, todėl visas komplikuotas situacijas jis priemė kaip galimybę.
Kulniuodamas gatve pas Bonnę, Damon dairėsi aplinkui ir atrodė gana linksmas. Rankoje jis laikė maišelį, kuriame buvo kasininkės sudėti produktai blynams: miltai, pienas, kiaušiniai. Jis tikėjosi, kad druskos ir cukraus Sabrina turės. Tiesa, blynai buvo tik pretekstas ją aplankyti. Vis tik jie buvo tapę geriausiais draugais, o vėliau susiriejo. Vienu žodžiu daug kas nutiko. Nors Bonė ir nekentė blynų, Damon norėjo jai priminti gana gerus laikus kai jie buvo draugiški vienas kitam.
Priejęs Bennet'ų rezidenciją, Damon apsižiūrėjo, ar jo drabužiai ar oda neištepti krauju. Nereikėjo dar labiau pykdyti raganaitės. Įsitikinęs, kad viskas normaliai, nužingsniavo prie durų ir paskambinęs nutaisė daug žadančią šypsenėlę.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: in/out Sat Jul 16, 2016 8:34 pm
Iš tiesų Bonnie neveikė nieko doro, todėl kiek ir apsidžiaugė gavusi žinutę nuo Damono su klausimu ar ji sveika ir gyva ir kaip suprasti tą Elenos prisikėlimą, net ir blynų akimirksniu užsimanė, nors tenka pripažinti, kad būdama kartu su Damonu 1994 metuose nelabai juos mėgo. Galbūt ir rodė, jog baisiai pyksta ant Damono dėl visko, dėl to, jog išgelbėjęs Bonnie nuo ryšio su Rayna bei būdamas toje ginklinės saugykloje ir išgirdęs Elenos balsą, kuris buvo tik apgaulė, įstrigo ten, kartu nusitempdamas ir Enzo, kuris kaip geras jo draugas ėjo ten jo ieškoti. Tiesa, Bonnie taip pat bandė abiejų jų ieškoti, tačiau apsilankiusi toje saugykloje nieko neišvydo. Nerado nei Damono, nei Enzo. Ji pyko jog tokį netrumpą laiką ji vėl šalia neturėjo geriausio draugo ir mylimo vaiko, dviejų vyrų jos gyvenime, kurie taip atkakliai kovojo, kad ragana nemirtų nuo Enzo jai duotų tablečių, kurias Bennett gėrė, jog ginklinė negalėtų jos surasti. Tačiau net ir pykdama, negalėjo nesidžiaugti sulaukusi kažkokių žinių iš Damono. Nuo širdies tarytum nusirito akmuo žinant, jog vienas iš jai svarbiausių vaikinų yra gyvas, nors greičiausiai kur kas labiau džiaugtųsi gavusi bent kokią nors žinią nuo Enzo. Jau įsivaizduoja kaip šokinėtų čia iš laimės. Tačiau džiaugėsi ir tuo, jog bent jau jos geriausias draugas yra sveikas, nors to ir neparodė.
Kaip tik tuomet, kai Damonas pasirodė jos kieme mergina gulėjo ant sofos susisukusi į šiltą pledą ir vis spaudinėjo skirtingus televizijos kanalus. Nė nebežinojo ką turėtu veikti. Jos gyvenimas dabar sukosi tik apie tai, jog galbūt bet kurią akimirką prie durų gali prisistatyti Enzo, visas sveikas ir pasiruošęs taip pat mylėti ir rūpintis Bonnie kaip tai darė prieš tai. Ir vos tik sulaukusi durų skambučio Bonbon staigiai pašoko nuo sofos bei išjungusi televizorių greitu žingsniu nužingsniavo prie durų. Tačiau vos tik jas pravėrė entuziazmas akimirksniu išgaravo, o iš plačios šypsenos liko tik pakeltas lūpos kamputis.
- Damonai, - tarytum nė nebūtų tikėjusis čia jo išvysti ištarė jo vardą, nors iš tiesų viduje strikinėjo kaip maža mergaitė. Na gerai, ji tikrai džiaugėsi, kad bent vienas iš jų sveikas ir stovi dabar priešais ją, o ir šiaip Bonnie tikėjosi, kad jei jau pasirodė Damonas, galbūt ir Enzo greitu metu išlys į dienos šviesą. - Užeik, - pasitraukusi nuo vaizdo bei taip leisdama vampyrui įeiti vidun pasakė veide šmėstelėjus menkai šypsenėlei.
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 181
Hug'ų : 3
Prisijungiau : 2016-07-14
...
Misery30
PostSubject: Re: in/out Sat Jul 16, 2016 9:27 pm
Ginklines laikus Salvatorė prisiminė labai miglotai. Akivaizdu, kad tada jo mintis ir kūną valdė kažkas kitas. Tas pats nutiko ir Enzo. Galbūt jis vis dar klaidžioja apsėstas kokios nors neaiškios būtybės. kaip Damonui pavyko išsivaduoti jis nežinojo. Vieną dieną tiesiog prabudo miške ir viskas atrodė kaip blogas sapnas. Lyg būtų nusitašęs iki žemės graibymo ir nieko neprisiminęs. Na, po tų įvykių jis pasidarė blogiuku, tiksliau grįžo į blogiuko kelią, kuris jam labai patiko, ypač kai šalia nebuvo Elenos.
Damon žinojo, kad raganaitė Sabrina namie, juk aiškiai girdėjo televizorių ir besikeičiančius kanalus, kurie skleidė skirtingus garsus. Ar Bonė žiūri Kempiniuką? Jo šypsena praplatėjo. Tas jaunimas... Regis niekad nesuaugs, net jei jau gana seniai pasiekė pilnametystės ribą.
Bonei pagaliau pakilus nuo sofos ir atšliopsint link durų, Damon pajuto entuziazmą, kurį skleidė mergina. Ar ji mano, kad atėjo Lorenzo? Damoną gana erzino tai, kad jis niekam nebuvo pirmas. Bonė mieliau būtų su Enzo, Elena prisikėlusi pirma nubėgo pas Stepuką... Kažkaip ne taip kaip jis norėjo viskas klostėsi. Gal ir jis pats buvo kaltas, juk kitiems buvo sunku susiorentuoti kokios nuotaikos jis dabar yra. Na, dabar jis buvo blogiukas, erzinantis, įkyrus ir gana šaltakraujiškas, tačiau dar turėjo nebaigtų reikalų su Bone. Vis tik jis taip pat ant jos pyko dėl to, kad ši net kelis kartus bandė jį nužudyti.
Atsidarius durims, Damon nužvelgė tą mažą būtybę. Ji atrodė nelabai gerai nusiteikusi. Galbūt ilgai sedėjo namuose?
- Ar dar nesibaigė ''Labanakt, vaikučiai?'' - taip lyg pasisveikindamas šyptelėjo ir sulaukęs leidimo įeiti žengė žingsnį pereidamas slenkstį. Jo nereikėjo oficialiai pakviesti, čia jis jau yra buvęs, tačiau gera pradžia puse darbo: raganaitė netrenkė jam ir neišvarė lauk. Galbūt nemelavo, kad lauks jo.
- Atnešiau produktų. Malonioji kasininkė net viską supakavo. Ak, toje parduotuvėje visi darbuotojai tokie paslaugūs, - žengdamas svetainės link eilinį kartą paistė niekus. Buvo akivaizdu, kad toje parduotuvėlėje jis ir pasismagino. Šiaip ar taip, juk klientas visada teisus.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: in/out Sat Jul 16, 2016 9:58 pm
O Bonnie taip ir nežinojo, kas tada nutiko Damonui, kuris išgelbėjęs Enzo nuo mirties ir Bonnie nuo ryšio su pakvaišusia medžiotoja dingo toje saugykloje. Vėliau tas pats nutiko ir pačiam Enzo. O kas abiems jiems ten nutiko nei Bonnie, nei kas nors kitas nežinojo. Tai žinojo tik pats Damonas ir Enzo. Būtent tai ir ketino išsiaiškinti Bonnie. Ji norėjo žinoti, kas tuomet ten jiems nutiko.
Nebuvo galima šaipytis iš žmogaus, kuris žiūri kempiniuką, tai buvo vienas iš mėgstamiausių merginos animacinių serialų, o ir šiaip visai linksma buvo pasijuokt iš Patriko bukumo, net ir pačiam Damonui tikrai praverstų pažiūrėti tą vaikams skirtą serialą, pasimokyt iš Patriko ir Kempiniuko draugystės, suprastų, kad negalima draugų skaudint. Bet kat ir kaip bebūtų Bonnie nežiūrėjo kempiniuko. Deja. Labai gaila.
Na bet ko šiuo atveju buvo galima tikėtis. Enzo tikrai pastaruosius keletą metų buvo kur kas mėgstamesnis vampyras nei Damonas. Nes ne jis ją įskaudino, ne jis ją paliko tuomet, kai jai jo labiausiai reikėjo ir ne be jo jai reikėjo kentėt vienai. Viskas sukosi apie Damoną, ne apie Enzo. Iki tol Bonnie tikrai brangino draugystę su Damonu, vertino tai ką turi, džiaugėsi jog turi kas ją palaiko, ją saugo tuomet, kai ji pati to negali padaryti. Tačiau galų galiausiai, kaip ir jau buvo įprasta, Damonas įrodė koks savanaudis jis yra ir kad tokie vampyrai kaip jis nesikeičia per amžius. Jis prarado teisę į priekaištavimą net mintyse, jog ji mieliau leistų laiką su Lorezno nei su juo. Nes po velnių, jei ne jis kažin ar ji nebūtų išprotėjusi sėdėdama tame psichinės sveikatos centre, kažin kaip viskas būtų pasibaigę. Ir jai nuoširdžiai nerūpėjo, jog Damonas pyko ant jos dėl to, jog ji bandė jį nužudyti. Jis buvo to vertas. Nusipelnė, užsitarnavo tai ką gavo. Neapykantą, norą jį nužudyti. Dėl to galėjo kaltinti tik savąjį savanaudiškumą.
- Nežinau, paklausk savęs, juk tai tavo mėgstamiausias animacinis serialas, - kreivai šyptelėjusi bei trūktelėjusi pečiais pasakė. Na žinoma, kad Damonui nereikėjo leidimo, jog galėtų įžengti pro duris, bet Bonnie jį suteikė leisdama vampyrui suprasti, kad jis nebus iš čia išvarytas, tiksliau ji neužtrenks jam durų prieš nosį kaip kad jau kažkada buvo padariusi.
- Turbūt todėl, nes tu juos užžavėjai arba tiesiog prasimaitinai puse ten dirbančių merginu, - pavarčiusi akis pasakė, nes nesinorėjo tikėti, kad Damonas nepasinaudojo nei viena ten dirbančia mergina kaip maistu. Čia jau būtų naujiena.
Back to top Go down
AuthorMessage
Sponsored content
PostSubject: Re: in/out
Back to top Go down

in/out

View previous topic View next topic Back to top
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Daugiabutis :: Bethany Noel Mota :: Gyvenamasis kvartalas :: Bennett's-