Karšto vandens srovė tekėjo blyškiu, apnuogintu merginos kūnu, padėdama smarkiai plakančiai širdžiai nurimti, o protui atsigauti ir suvokti, kad visi siaubai baigėsi - dabar viskas gerai, jis šalia, niekas daugiau jo neatims. Na, bent jau kol kas. Paskutines kelias savaites Shannara negalėjo sudėti bluosto iki kol nuovargis nenusitempdavo jos į tamsą. Klausas buvo dingęs. Kurį laiką ji galvojo, kad vyras ją apleido, kad ji jam nebeįdomi, kad po tiek laiko galiausiai suvokęs, jog ji per prasta, tiesiog paliko nežinioje, tačiau vakar jam pasirodžius tarpduryje, stipriai suspaudus glėbyje ir pasakius kas nutiko, ji kaltino save, kad nebuvo šalia kuomet jam labiausiai reikėjo pagalbos. Tačiau tai nebuvo hibridės pasirinkimas. Mylimasis jai uždraudė keliauti į Naująjį Orleną ir laikė saugiu atstumu nuo viso šį miestą sukančio blogio. Tačiau jis grįžo. Grįžo ir neapsikentęs juos ilgą laiką skyrusio atstumo, galiausiai pasiėmė kartu. Užsukusi taip maloniai kūną glamonėjusią vandens srovę, Elessedil išlipo iš dušo ir priėjusi prie veidrodžio nubraukė garą. Jos ilgi šviesūs plaukai krito ant liaunų pečių, o žalios akys spindėjo iš laimės. Nors ir žinojo, kad ramybės čia neturės, ji negalėjo numaldyti džiaugsmo, kurį teikė būvimas šalia. Pagaliau ji nebebus paslaptis. Braukdama švelnia rankšluosčio medžiaga per drėgną kūną, ji momentais prisimindavo kaip šiąnakt tvirtos Klauso rankos ją glamonėjo, kaip bučiavo kiekvieną odos lopinėlį. Tas pasitenkinimas vėl užplūdo, o pilvė susisuko drugelių lizdas, tačiau Shan susiėmė ir pakabinusi rankšluostį apsigaubė baltu chalatu. Dar vienas žvilgsnis į atspindį veidrodyje ir ji jau, basomis kojomis, ėjo per koridoriu, kol užgirdo pažįstamą balsą, kuris nuvedė ją svetainės link. Sustojusi tarpduryje šviesiaplaukė nužvelgė Mikaelson nuo galvos iki kojų, nežymiai šyptelėdama, o tuomet pasisuko į tamsiaplaukę, su kuria pastarasis ginčijosi. Ji atrodė išties žaviai, jaunatviškai, tačiau tuo pačiu metu itin subrendusi ir kovinga - hibridė.

Tas keistas jausmas, kai ieškodamas vietos po saule, randi ne tik namus, tačiau ir sielos dalelę, kuri regis buvo išplėšta iš krūtinės, kuomet žalios akutės pirmą kartą prasimerkė ir pasitiko žiaurų pasaulį. Shannara nė neabejojo, kad atkeliavo į Naująjį Orleną, kad susitiktų su Klausu, kad jį pamiltų ir kad jis pajustų meilę jai, išlaisvinančią nuo pykčio ir klastos pančių. Visai jauna netekusi tėvų, užaugusi su visai ja nesirūpinančia senele, šviesiaplaukė niekuomet nepajuto meilės. Mikaelson jai parodė, kas yra geras gyvenimas, kas yra rūpestis ir net jeigu tai nebuvo meilė - Shana netroško nieko kito, kaip tik jo artumo.
-Aš ne princesė, o ir čia ne gatvė.-merginos veidą papuošė žaisminga šypsenėlė. Jeigu čia nebūtų tamsiaplaukės, juostos, juosiančios jos liemenį, kampelis butų timptelėtas ir šilkinis chalatas atsidurtų ant žemės, tačiau dabar Abbey stovėjo nuleidusi suimtas rankas priešais ir žaisdama su šypsena veide.
-O įprastai vaikštinėtum apsirengęs šitaip?-be jokios baimės balse pasiteiravo ir nesibogodama nužvelgė vyro drabužius, kurie dėl kažkokios priežasties buvo šlapi. Juk tai ji buvo duše, o ne jis.