.

Įėjus tik gyliu ir ilgesingu žvilgsniu nužvelgia visą kavinę. Daug malonių ir ne tik malonių prisiminimų stojo merginai į akis pamačius šią vietą. Dalis jų dar iš tada kai buvo žmogus, nes to kolkas dar neištrina iš savo galvos, ir per šituos keleris metus nieko labiau nenorėjo nei to, kad viskas būtų senose vėžiose. Turbūt dėl to dabar ir buvo visiška priešingybė tam, kas buvo prieš tai. Nekentė savęs už tai kokia yra, tačiau iš vienos pusės ir mylėjo tai. Džiaugėsi turėdama tokią didelę galią, tačiau nekentė, kad dėl jos kaltės miršta nekalti žmonės, kadangi silpnumo akimirkomis mergina visiškai nemoka savęs valdyt. Ir turbūt niekuomet to neišmoks. Tačiau nubaidžius tokias mintis ji tiesiog patraukia link baro, kur užsisakius vieną kokteilį su romu dar kart apžiūri aplinką laukdama savo užsakymo, atrodo kad viskas kaip seniau čia nei truputį nepasikeitę, atrodo, kad net žmonės čia likę tie patys. Pasiemus užsakymą mergina nužingsniuoja prie biliardo stalo ir laukdama kol kas nors galbūt pasisiūlys pažaist kartu tiesiog geria kokteilį ir naršo savo išmaniąjame atsisėdus ant biliardo stalo kampo, sumetus koją ant kojos.

Gerai, šiaip Estera ne tik, kad ne itin lankėsi tokiose vietose, tačiau tuo labiau ir nebuvo taip apsirengusi. Visgi, ši suprato, kad jeigu nori neišsiduoti, privalo elgtis lyg iš tiesų būtų jauna, naivi blondinė, o ne tūkstančio metų senumo ragana prisikėlusi iš numirusių ir įlindusi į jauniklės kūną. Štai kodėl prieš ateidama čia moteris apsipirko prekybos centre, kur ir rado dabartinę savo aprangą. Iš tiesų tai pati tikrai nieko tokio nebūtų sugalvojusi ir verčiau būtų apsirengusi juodu, darbiniu kostiumėliu ar kokia ilga suknele, tačiau pamačiusi toje parduotuvėje panašiai kaip ji dabar apsirengusią jauną merginą, nusprendė pakopijuoti jos stilių ir neišsiskirti iš kitų tokio amžiaus kaip Esteros užgrobta mergina žmonių. 
Įžengusi į Mystic Grillį, moteris nusprendė, jog nori atsipalaiduot ir bent vieną vakarą ramiai pasėdėti, išgerti keletą taurelių, o tuomet keliauti namo ir numigti. Atsibudusi ryte žinoma ši toliau tęs planus kaip sužlugdyti savo šeimą, tačiau ir pati puikiai žinojo - daugiausiai jėgų reikės Niklausui. Jis ne tik, kad buvo stipriausias, bet ir protingiausias, todėl apgauti jį bus sunkiau.
Užsisakiusi prie baro kokteilį su degtine, moteris apsidairė. Netrukus jos žvilgsnis užkliuvo už kelis kart matytos merginos - Camille. Ši puikiai žinojo, jog jos sūnus jaučia tai merginai kažką stipraus, todėl nusprendė, jog tai puiki proga ką nors išpešti ar net pradėti kerštą. Atšaukusi visus planus šiandien pailsėti, moteris paėmė kokteilį ir prižingsniavusi prie biliardo stalo nužvelgė vampyrę apsimesdama, lyg jos nė nepažįstamos. Visgi naujasis kūnas jai leido maskuoti savo tapatybę.
- Nori sužaisti? - draugiškai pasiūlė kilstelėdama antakius ir siurbtelėjo per šiaudelį savo kokteilio.

Apie Esterą ji žinojo mažai, o jei ką nors ir žinojo, tai tik tai, kad dabar toji moteris yra mirus, ir kad beprotiškai nekenčia Klauso. Aišku, pati Cami jam labai šiltų jausmų teigt taip pat negalėtų, nes dabar apskritai mažai ką jaučia. Yra per daug tuščia viduje, kad dėl ko nors suktų galvą, kad kam nors dėmesį rodytų ar kitaip kontaktuotų. Apskritai, realiai dabar pati galvojo kodėl nesėdi kokiam nors miške vienuj viena ir kodėl vis dėl to būtent čia atėjo. Juk tokios vietos dabar jai visai nebuvo būdingos. Jeigu jai ko nors čia ir reikia, tai tik lengvos ir nepastebimos aukos, kurią galėtų suvalgyt ir numest kur nors į šoną, mat jo vistiek niekur niekad nepasigęstų. O jei ir rastų, tai galvotų, kad taip negerai elgiasi eilinį kart – laukiniais žvėrys iš miškų. Aišku, daugelis Mystic Falls‘e turi suvokimą apie antgamtiškas būtybes ir kitokį čia vykstantį mėšlą, tačiau niekas per daug to nekelia į viešumą. Visi bando susidorot su visais grobuoniais, tačiau daugelis supranta, kad tai nėra lengva, mat visas miestelis ir yra, būtent tų būtybių, ir visa istorija siejasi tik su jais. Akimirkai sustojus naršyt savo telefone mergina pajaučia link jos kažką artėjant. Aiškiai jautė, kad tai ne žmogus, tačiau vis dar negalėjo suvokt kas būtent. Pajautus moterį visai arti savęs ji tik pakelia akis ir nužiūri mergina nuo galvos iki kojų, bandydama suvokt kas su ja negerai. Sulaukus pasiūlymo tiesiog pakelia užpakalį ir nulipa nuo stalo, ant kurio kampo buvo prisėdus, į galinę kelnių kišenę įsideda telefoną ir labai akylai įsistebeilijus į moteri po to tik mesteli žvilgsnį aplink save ir prukšteli. Ant stalo netoliese padeda savo gėrimą.
- Na, neturiu iš ko rinktis,-pasako ir truktelėjus pečiais iš lėto nužingsniuoja ir pasiima lazdą kuria žais, sutvarko stalą ir išdėlioja kamuoliukus, po to atsirėmus į tą pačią lazdą kurią pasiimė pažiūri į šviesiaplaukę lyg laukdama ir duodama suprast, kad ji turės pradėt.

Iš tiesų tai Estera didesnę laiko dalį buvo mirusi, nei gyva, todėl tokį žaidimą kaip biliardas žaidė pirmą kartą gyvenime. Gerai, jog ne pirmą kartą lankėsi tokiose vietose ir matė kaip žaidžia kiti, todėl suprasti esmę nebuvo sunku, tik tiek, kad dabar ši nebuvo įsitikinusi ar ją aplankys naujokės sėkmė, ar prisidarys daug gėdos neįmušdama nė vieno kamuoliuko, tačiau tai nebuvo labai svarbu. Juk ir atėjo čia ne šiaip norėdama pažaisti ir pasišnekučiuoti su vampyre šalia, o norėdama išpešti bent truputį informacijos ar galų gale ją pakankinti, kadangi tai būtų įskaudinę jos sūnelį, o pastaruoju metu moteris degė iš noro atkeršyti.
Sulaukusi sutikimo, ši nežymiai nusišypsojo ir padėjusi savo kokteilį ant krašto taip pat paėmė lazdą į ranką. Nusukusi žvilgsnį į šoną prie dar vieno biliardo stalo, kur dabar kaip tik žaidė dveji vaikinai, moteris stebėjo kaip vienas iš jų muša kamuoliuką ir giliai įkvėpusi nusitaikė bandydama padaryt tą patį. Deja, nė vienas kamuoliukas neįkrito, visi išsibarstė į savas puses, o Estera pasisuko į Camille.
- Spėju tavo eilė, - gūžtelėjo pečiais ir paėmusi kokteilį vėl per šiaudelį įsiurbė gėrimo stebėdama merginą šalia savęs. - Tai kuo tu vardu? - bandydama pradėti pokalbį paklausė blondinė ir kilstelėjo antakius. Net nelabai žinojo kaip derėtų pradėti tą netikrą susipažinimą, tačiau elgėsi ekspromtu.

Akylai stebėjo kiekvieną merginos veiksmą ir judėsį, kiekvieną žvilgsnį ir atodūsį, nes kuo toliau, tuo labiau ji jai atrodė įtartina. Cami neabejojo savo jėgomis, tačiau suprato, kad šitoje žemėje yra begalė stipresnių, bei brandesnių padarų nei ji pati, todėl kars nuo karto prisisaugodavo, tačiau per daug dėl to nesirūpino. Bet ši moteris, turbūt viena iš daugelio, kuri vien savo išvaizda jai kelia įtarimą, ir galbūt net šiokią tokią baimę, kad ir minimalią. Žiūrėdama kaip šioji pramuša kamuoliukus mergina pakreipia galva stebėdama smūgį, tačiau pamačius kad jis bevaisis vypteli lūpų kampučiu. Nuėjus vėl atsigeria savo gėrimo, kad atidžiau apžiūrėtų blondinę iš visų pusių. Galiausiai baigus ir nuvijus mintis, kad galbūt tai tik kvaili jos įsitikinimai mergina nueina prie stalo ir visai nesistendama sumušinėja kelis kamuoliukus, mat jie buvo būtent jai palankioje ir patogioje pozicijoje, tačiau sekančio įmušti nepavyksta, todėl vėl atsisuka į šviesiaplaukę. Gavus klausimą kilsteli vieną antakį.
- O ar yra svarbus vardas žmogaus, kuri matai turbūt pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenimą?-žiūrėdama tiesiai jai į akis atsargiai paklausia. Apskritai, Cami nebuvo iš tų, kurie mėgtų naujas pažintis, ji jau geriau tyliai be žodžių

Stebėdama kaip mergina sumuša kelis savo kamuoliukus, Estera toliau pamažu gurkšnojo savo gėrimą. Moteris kaip tik mąstė ką tiksliai reikėtų daryti su šia būtybe buvusia netoli jos. Galbūt tiesiog nužudyti ją? Tačiau tai neatrodė itin logiška idėja, juk kerštas Klausui turėtų būt labiau apgalvotas ir lėtas, be to, Estera nenorėjo, kad jai ir vėl baigtųsi taip, kaip baigėsi su Arizona. Juk norėdama atkeršyti savo buvusiam vyrui specialiai pavertė jo sužadėtinę vampyre, tačiau iki galo visko neapgalvojo ir likusi be jėgų buvo nužudyta. Laimei, buvo uždėjusi užkeikimą, jog kas kart mirus ji pati persikeltų į kitą kūną, tačiau daugiau to nebenorėjo, nes tai vargino, be to, reikėjo bent kelių savaičių atgauti jėgoms.
- Na aš tik stengiausi būti mandagi, tačiau rodos, viena iš mūsų nėra tokia, - pavarčiusi akis ištarė Mikaelsonų moteris iškart pajutusi šiai būtybei stiprią antipatiją. Gerai, Camille buvo protinga, kad neprasidėjo su bet kuo ir elgėsi įtariai bei atsargiai, tačiau pačią Esterą suerzino tai, jog ji manė, kad bus paprasčiau ir ši galės išgauti iš merginos šiek tiek informacijos. Tačiau rodos, viskas baigsis tik kankinimais.
Paėmusi savo lazdą ir padėjusi gėrimą, moteris ir vėl pabandė mušti kamuoliuką. Deja, šis eilinį kartą neįkrito.
- Velnias, - sumurmėjo sau panosėj, nes turbūt atrodė kaip visiška kvailelė ir gal net buvo akivaizdu, jog šį žaidimą blondinė bando lošti pirmą kartą. Tačiau Estera per daug nesijaudino dėl to, ką pagalvos Camille. Juk ir neatėjo čia bandydama įrodyti kaip puikiai moka žaisti.

Galiausiai nuo per daug minčių mergina gurkšnodama savo gėrimą pradeda vaikščiot ratais aplink biliardo stalą ir mąsto, kas negerai su moterim, kuri dabar stovi prie to paties stalo. Jautėsi taip, lyg ją pažinotų, tačiau tuo pačiu buvo ir labai suglūmus, ir nepasitikėjo savo jėgomis. Tačiau tai buvo vienas iš pirmesnių kartų, kaip ji taip gautėsi, nes per savo didelį ego mergina buvo įsitikinus, kad ant šitos žemės paviršiaus nėra nieko stipresnio už ją. Ir kad nesvarbu ką, bet ji gali įveikt. Aišku iki tol, kol į jos širdį nesubesta kuolas. Išgirdus jos repliką apie jos mandaguma mergina taip pat pavarto akis ir žiūrėdama į jį kilsteli vieną antakį.
- Mandagumo ir manierų pas mane turbūt daugiau nei pas betkurį žmogų šiame pastate, tačiau viduje vis dar veikia savisaugos instinktas,-pasako ir šypteli visiškai nenuoširdžia šypsena, it duodama moteriškei suprast, kad ir pati Cami nėra tokia kvaila, ir supranta, kad su ja blondine šalia jos kažkas negerai. Matydama jos žaidimą taip pat savo galvoje konstatavo, kad biliardo mergina žaist visiškai nemoka, todėl tai tik buvo principas pasiūlyt ir kažką iš jos išpešt, dabaigus savo gėrimą mostelį barmenui, kad plaktų dar vieną, ir bandydama įmušt šį kart ir pati nepataiko, turbūt iš per daug didelio išsiblaškimo, po to pakelia akis perduodama eilę Esterai, ir tiesiog mesteli repliką.
- Netgi neabejoju, kad pati puikiai žinai mano vardą,-tik jau nebe tokiu ramiu ir gražiu tonu, ir dar šaltesne veido išraiška.

Gerai, mergina išties nebuvo tokia kvaila, kaip Estera tikėjosi, tačiau tai moterį kiek pykdė. Tikrai manė, jog viskas bus paprasčiau ir galbūt išgaunant informaciją nė nereikės naudoti jėgos, tačiau dabar suprato, jog viskas netrukus apsivers aukštyn kojomis. Aišku ir pati nebuvo nenugalima, buvo stipri ragana, užsiimanti juodąja magija, bet visgi, nebuvo nemirtinga. Nors mokėjo daug triukų, turėjo nemažai jėgų ir galių šaltinių, moteris vis tiek buvo mirtingoji, kuriai bet kada galėjo būti nusuktas sprandas, jei ši bus nepasiruošusi ar išsekusi, todėl ir pati nuolat įtariai stebėdavo visus esančius už jos ir taip darė ne tik Mystic Grillyje, bet ir bet kur gatvėje ar kitose vietose. Ypatingai dabar, kai Arizona vis dar norėjo atkeršyti už Maiklą ir nors negalėjo tiksliai nustatyti kuri iš daugelio merginų yra tik sena ragana persikėlusi į jauniklės kūną, Estera vis tiek turėjo būti budri ir pasiruošusi. Štai kodėl Camillei mušant kamuoliukus ir susitelkus į žaidimą, Mikaelson užsisukusi ir ištiesusi ranką ėmė murmėti nestiprų ir daug jėgų nereikalaujantį burtažodį, kuris valandai įkalino jas abi šioje patalpoje neleisdamas išeiti jokioms antgamtinėms būtybėms. Aišku laiko limitas nebuvo didelis, tačiau dabar ši bent jau galėjo būti saugi dėl to, jog vampyrė nepabėgs, o pati Mikaelson atšaukusi burtą galėjo bet kada tai padaryti.
- Tu teisi, perpratai mane, - besišypsodama velniška šypsena ištarė Estera ir paėmusi lazdą pabandė mušti kamuoliuką. Rodos, įvyko stebuklas, nes ši pagaliau pataikė. Atsilenkusi į normalią padėtį, moteris nužvelgė netoliese buvusią merginą ir nežymiai išsišiepė.
- Mano vardas Estera Mikaelson, bet turbūt jau esi apie mane girdėjusi? - kilstelėjo antakius stebėdama merginos reakciją kuri turbūt turėjo būti neįkainojama kaip ir visų kitų išgirdusių šią naujieną.

Visais gyvenimo atvėjais ji yra labai atsargi, todėl nieko keisto, kad tokia atsargi mergina buvo ir šį kart. Žinant gerą merginos klausą ji išgirsta, kaip blondinė kažkokia neaiškia kalba pradeda kažką burbėt, ir būtent tuo momentu supranta, su kuo turi reikalą, ir kodėl to iki šiol suprast negalėjo. Su raganom patirties ji turėjo mažai, nežinojo ką ir kada jos gali padaryt, tuo labiau nežinojo kaip jos tai daro. Pajautus aplinkui nemalonią aurą ji suprato, kad buvo paskeisti kažkokie kerai, tik kolkas dar nesuprato kam, atrodo lyg ir jokios konfliktinės situacijos, dėl kurios turėtų būt sunaikinta šios raganos ir nesukėlė, tačiau jai turbūt atrodo kitaip. Gavus antrajį savo kokteilį toliau iš lėto jį gurkšnojo ir laukė, kol vėl gi prieis jos eilė mušinėti kamuoliukus. Esterai pagaliau įmušus ji nežymiai suploja ir tyliai sau nusijuokia, mat iki šiol buvo gan juokinga stebėt tokį moters žaidimą, iš kurio ji puikiai suprato, kad ji čia, galbūt ir žaist, bet tikrai ne biliardo atėjo. Toliau stebėdama kiekvieną jos veiksmą galiausiai išgirdo ką ji pasakė, ir tiesiog kilstelėjo vieną antakį.
- Klauso giminaitė, kuri jau turbūt milijoną kartu mirė ir yra sena kaip žemė?-pasako ir prukšteli sau, nesuprasdama su kokio išties stiprumo ragana turi reikalą. Neabejotina, kad greit tai sužinos, ir pati jautė, kad gali stipriai nukentėt, tačiau dabar jai tai mažiausiai rūpėjo.
- Jei tikiesi per mane surast jį, tuomet galiu drąsiai teigt, kad ne čia pataikei,-pasako ir trukteli pečiais it duodama suprast, kad jie nieko bendro nebeturi, todėl toliau sriubčioja savo kokteilį, laukdama raganos atsako.

Camille žodžiai nė kiek neįžeidė Esteros, tuo labiau net nesuerzino, nes ji buvo pripratusi kaip žmonės, o tiksliau vampyrai taip elgiasi. Be to, juk ši mergina bendravo su jos sūnumi Klausu, kuris buvo panašaus charakterio ir mėgstantis apsimesti pasaulio bamba, tad moters nestebino tai, jog ir šią merginą bendravimas su jos sūnumi pavertė tokia, kokia ši buvo dabar.
Nuignoravusi merginos žodžius, moteris pasilenkė ir vėl nusitaikė mušti kamuoliuką. Šį kartą jis buvo labai arti skylutės, todėl užduotis buvo lengva - Estera pataikė. Nors tai buvo lengvas įmušimas, Mikaelson vis tiek jautėsi gerai, nes pagaliau ėmė įsijausti į žaidimą ir neatrodė kaip visiška juokdarė, net jei iš kitos pusės tai jai ir nebuvo pernelyg svarbu. 
- Galima ir taip sakyti, - vėl sugrįžusi į normalią kūno padėtį, moteris gūžtelėjo pečiais visiškai be jokių emocijų veide. Apėjusi stalą iš kitos pusės, Mikaelson vėl nusitaikė, tačiau šį kartą įmušė tik baltą ir daugiau nieko. Atsidususi, ši padėjo lazdą ant biliardo stalo ir pasirėmusi į jį pasisuko į vampyrę.
- Kodėl gi? Kiek žinau, tu patinki mano sūnui. O gal patikai.. - garsiai mąstydama ištarė Mikaelson ir nužvelgė Camille, kuri atrodė tikrai pasikeitusi nuo to karto, kai dar buvo žmogus. Gerai jau, visi tapę vampyrais pasikeičia, tačiau Esterai vis tiek buvo įdomu kaip labai pasikeitė šita mergina.
- Žinai, spėju, mano sūnui tu vis tiek brangi, tad ką nors tau padarydama tikrai priviliočiau jį į spąstus.. - besišypsodama ištarė Mikaelson ir apsidairė. Žmonių Grillyje buvo nemažai, bet kita vertus, jai ne itin rūpėjo.

Vampyrai, kaip vampyrai, tačiau jos bjaurumui ribų nebuvo. Iš tiesų nei kiek neperdėtum, jei pasakytum, kad ši kriugerė buvo viena iš grubiausių padarų ant šitos žemės paviršiaus, ir viskas buvo turbūt dėl to, kad kaip ji pati ir manė – neturėjo ką prarast. Jei būdama žmogum, ji buvo švelniausia, dabar beliko pati bjauriausia. Toliau stebėdama kaip ji žaidžia galiausiai pradeda šiek tiek nervintis, tad padėjus į šoną savo kokteilį sekmingais mušimais sumušinėja visus savo kamuoliukus, ir galiausiai įmuša ir paskutinį, juodajį, tuomet padeda lazdą į šoną ir nervingai atsisuka į blondinę, kuri aiškiai matėsi draugiškai visiškai nebuvo nusikeitus. Kiekvieną kart jai paminint Klausą mergina raudydavosi, nes būtent dabar buvo toks momentas kaip iš tiesų ji visiškai nenorėjo ir galbūt net vengė girdėt jo vardą, ar bet ką, kas primintų jį, todėl raganą matyt taip pat nebuvo malonumas. Jeigu būtų jos valia, visus Mikaelson ji pašalintų nuo žemės paviršiaus, tik žinoma, su Est būtų šiek tiek sunkiau, nes turbūt ne vienas ir ne du tai stengėsi padaryt, kiek suprato ir Klauso pasakojimų.
- Sūnui? Jis man tave kaip savo močiutę pristatė,-nusijuokia, mat dar nežinojo, kad ji jo motina. Pažinojo ją tik kaip tolimą giminaitę, kaip ir buvo girdėjus iš jo. – Galbūt ir patikau iki kol nebuvau kriugerė,-pasako ir mirkteli jai viena akimi, jos kalboje buvo girdėti ironija.
- O galbūt netgi ne tik patikau, jis tikriausiai mane mylėjo,-patenkinta savim pasiima gėrimą kurį toliau gurkšnoja su pasitenkinimu. – Nors kam tas būtasis laikas, turbūt trokšta manęs iki dabar, tik bėda ta, kad nebeesu tokia naivi,- pasiemus viena ranka pradeda sukti plaukų sruogą sau tarp pirštų.
Išgirdus turbūt netgi šiokius tokius grąsinimus iš Esteros, mergina tiesiog nusijuokia.
- Nagi, juk nesiruoši manęs žudyt čia ir dabar prie visų šitų žmonių?-paklausia ir stipriai išriečia vieną antakį, su elementaria, vis dar iš jos kalbos nedingstančia ironija. – O jei viskas tik dėl Klauso, tau nė žodžio tavo keista kalba išlement nereiktų, brangioji, aš pati labai stipriai norėdama galėčiau jį čia pakviest. Tačiau nematau tam tikslo,-pasako ir pavarto akis žiūrėdama į ją, it duodama suprast, kad turbūt net Klausui čia atlėkus ji kažkaip jį pašalintų iš čia, kad ji jo negautų. Ir ne todėl, kad jis jai rūpi, o todėl, kad šita ragana turėjo per daug pasitikėjimo savimi, kad ją gana stipriai erzino.

Į merginos įžeidinėjimus, o tiksliau bandymus įžeisti Estera vis dar reagavo ramiai. Galbūt toks pasipūtimas jau buvo pradėjęs kiek erzinti, tačiau moteris stengėsi neprarasti savitvardos, kitaip viską sugadintų. Nenorėjo iškart nužudyt Camille, tai turėjo būti žinutė Klausui, jog Estera padarys viską, jog šis pasirinktų būti mirtinguoju, arba galiausiai būtų nužudytas. O tai reiškė, jog ji pasiryžusi netgi atimti jo mylimiems padarams gyvybes. Tačiau kadangi ši mergina turėjo būti sandėrio dalis, kol kas ji turėjo būti gyva. O tokios provokacijos, jai tikrai nepadės tokiai išlikti, jeigu ši vis labiau erzins Esterą. Tačiau moteris dar tvardėsi, bandė save įtikinti, jog tai tik kvailos ir nesuprantančios ką daro jaunos vampyrės plepalai ir bandymas kažką įrodyti. Juk per tiek metų ši puikiai pažinojo visus šiuos padarus, štai kodėl taip nekentė to, ką pati sukūrė.
- Mano sūnaus kiek keistas skonis, tačiau realiai man nė nesvarbu, - abejingai pagūžčiojo pečiais moteris, nes jai ne itin rūpėjo šios merginos charakteris ar kokiais būdais Klausas sugebėjo ją įsimylėt. Tai nebuvo jos reikalas, be to, gal jam patiko tokios pat merginos, kaip jis pats? Ką gali žinoti. Nors ir buvo akivaizdu, jog kažin ar šie vis dar kartu, girdint kaip vampyrė šneka apie jos sūnelį, tačiau vis tiek. Ji buvo jaukas ir tikriausiai labai tinkamas.
- Matai, Camille.. Man iš tiesų nė nesvarbu ar aplink yra žmonių ar ne, kadangi tiek metų pralaukusi negaliu kreipti dėmesio į tokias smulkmenas, - paaiškino merginai situaciją stebėdama kaip ši užbaigia žaidimą. Gal ir gerai, nes moteriai tai sekėsi sunkiai ir ji tik darėsi sau gėdą. Be to, žaidimas nė nebuvo labai įdomus, tai tebuvo pretekstas prieiti prie vampyrės.
- Tačiau neketinu tavęs žudyti.. gal labiau pakankinti, - nusišypsojo moteris, o tuomet suraukė antakius ir ištiesusi ranką link vampyrės ėmė plėšyti jos galvoje kraujagysles keldama stiprų galvos skausmą. Norėjo bent parodyti šiai, su kuo ji prasideda ir jog Esteros ketinimai rimti. Todėl dar kiek padariusi tai, moteris sustojo. - Dabar supranti? - kilstelėjo antakius nežymiai besišypsodama ir atidžiai ją stebėjo pasiruošusi pulti jei tik reikės.

Kurį laik dar visiškai nekreipė dėmesio į raganą, bandė ignoruot jos egzistenciją ir jos balsa žiūrėdama tai į lubas, tai į žmones grillyje, darė viską, kad tik palaikytų kuo mažesnį kontaktą su šviesiaplauke. Iš tiesų mergina visai nenutuokė kodėl ji ją pasirinko kaip jauką prisiviliot Klausą, nes realiai dabar jie nė ryšių nepalaikė, todėl mergina netgi stipriai suabejojo ar nelaimės atveju jis bėgtų jai padėt. Juk visi žinom vampyro užsispyrimą, charakterį ir principus, o pastarųjų jis nelaužytų, nes taip parodytų, kad vis dar kažką prijaučia Kami, nors tai ir gana ilgai slepia. Ne tik jis, pati Kamilė labai puikiai slepia savo jausmus. Tik skirtumas tarp jų yra toks, kad dabar ji slepia betkokius jausmus, kurie parodytų, kad joje dar bent dalelė žmogiškumo ir jautrumo yra. Dabar mergina tiesiog nori jaustis kaip visagalė, todėl viską, kas susieję su tuo kas ją emociškai paveikt gali labai stipriai slepia. Išgirdus pastabas apie blogą jos buvusio skonį tik suraukia nosį ir nuo galvos iki kojų nužiūri moterį, kuri ją katik įžeidė, jei nežinotų, kas tokia ji yra mergina dabar tikriausiai jau būtų sprandą nusukus, ir savaime aišku, tiesiogine prasme, nes niekam neleido saves žemint. Tačiau šita ragana buvo kitas atvejis, ją nužudžius po kurio laiko ji prisikels ir nužudys tave, todėl tiesiog paraukius nosiuką mergina nesureiškmina jos tuščių žodžių. Jai pradėjus merginai kelt fizinį skauda ji tiesiog susiemus už galvos parpuola ant kelių ir susiima už galvos, kadangi skausmas buvo nepakeliamas, kai ragana galiausiai sekundei nutraukia burtą ji tiesiog pakelia akis į ją ir sukandus dantis žiūri į ją. Savaime aišku, kad dabar galėtų ją pult, tačiau nenorėdama išsiskirt iš minios tiesiog atsistoja ir atsisėda ant kedės toliau.
- Gali džiaugtis bent tuo, kad dabar ne viduramžiai ir vien dėl to, kad viešai savo jėgas rodai nebūsi ant laužo sudeginta, kale,-pasako sukandus dantis žiūrėdama į ją, tačiau jos pult Kamilė nesiruošia, nes jai tai būtų tas pats, kas savižudybė, nes jai pradėjus pult merginą tai jau neatrodytų kaip tipiškos moterų peštynės, todėl šį kart prisibuvo ramiai, leido pasilinksmint raganai, bent jau kolkas.

Esterai buvo nerealiai gera jausti valdžios skonį. Tačiau ji žinojo, jog negali persistengt, nes nėra nemirtinga ir gali skaudžiai atsiimt jeigu neapgalvos bent vienos smulkmenos. Juk tas pats buvo ir su Arizona - moteris mėgavosi kankindama tą vargšę merginą, tačiau galiausiai nužudydama Maiklą prarado visas jėgas ir tapusi vampyre Arizona ją nužudė perkeldama į ši naująjį kūną. Nors Esterai nebuvo problema numirti, kol kas nors nepanaikins jos užkeikimo pakeisti kūnus, tačiau ši ne itin to norėjo, nes tai sustabdytų visus jos planus. Naujame kūne užtruko atgauti jėgas, vėl priprasti prie aplinkos ir imtis naujų priemonių sustabdyti savo vaikams, todėl geriausia būtų buvę likti gyvai ir prisišaukus Klausą nudėti jį čia pat. Kita vertus, moteris jau ėmė tuo abejoti. Camille iš tiesų atrodė kiek kitokia nei buvo ankščiau, o tai, kaip ji atsiliepė apie jos sūnelį ne itin parodė, jog jie vienas kitą mylėtų, todėl Mikaelsonų moteris sudvejojo. Juk per tą laiką kol buvo mirusi, o vėliau tvarkė reikalus su Stefanu Salvatore, Arizona, Maiklu ir be reikalo gaišino savo brangų laiką, viskas galėjo labai pasikeisti. Ypač žinant, kokios šiais laikais poros yra netvirtos ir kaip greit pamiršta savo tikrąją meilę.
- Tau reikėtų atsargiau rinkti žodžius. Juk gali mane įžeisti, - nežymiai kilstelėjus lūpų kampučius ištarė moteris, kai netrukus jos mintys buvo išblaškytos Camille kreipiniu. Nors Estera puikiai suprato, kad bus ir toliau įžeidinėjama bei erzinama, kol kas nusprendė neprarast kantrybės. Nors tai po truputį ėmė erzint.
- Galiu vieno piršto spragtelėjimu nusukt tau galvą arba išplėšt širdį. Atsargiau, - grasindama ištarė Mikaelsonų moteris jau kiek rimčiau žiūrėdama į netoliese buvusią vampyrę. Gerai, blondinė kiek perdėjo taip sakydama. Iš tiesų galėtų nusukti jai galvą vos spragtelėdama, tačiau širdies išplėšimui ar sustabdymui reikėjo daug daugiau laiko ir daugiau jėgų bei galingesnio burto, nei spragtelėjimas pirštais. Ir nors Camille nužudyti būtų ne taip sunku, kaip tūkstančio metų Maiklą, kurį moteris sugebėjo nusiųsti į pragarą, Estera nebuvo linkusi naudoti savo jėgos šaltinio žudydama dar ką nors, neskaitant savo šeimos.