Stefano tempiama kone į kitą miesto galą, ragana vis dirsčiojo pro petį, norėdama įsitikinti, kad jų tikrai neseka koks nors netikėtai atsibudęs policininkas. Visgi jie tikrai rizikavo taip pabėgdami iš policijos nuovados ir jeigu būtų dar sykį sučiupti, taip lengvai ištrūkti ir savo gyvenimo sutvarkyti nebegalėtų. Vos tik atsidūrusi prie Mystic Grill'io įėjimo, Davina palinkčiojo galva, leisdama viską sutvarkyti Stefanui. Juk jis čia buvo dienos didvyris su savo užkalbėjimo galiomis. Stoviniuodama lauke, mergina pažvelgė į savo automobilį, kuris čia stovėjo nuo vakar vakaro ir papurtė galvą, mintyse pažadėdama sau niekada nebekelti kojos į šitą miestelį. Salvatorei netrukus pasirodžius kartu su apsauginiu, mergina pakėlė akis į juos, ir lengviau atsikvėpė, vampyrui pareiškus, kad viskas baigta.
- Tu teisus, nenorėčiau pasipainioti kuriam nors policininkui po kojomis, - šyptelėjo ir mažumėlę sutriko, kai taip netikėtai buvo apkabinta. Tokio jausmų proveržio iš Stefano pusės ji nesitikėjo, tačiau taip pat apglėbė vaikiną, dar ir per nugarą jam švelniai patapšnodama. - Pasistenk daugiau nieko neprisidirbti, o jeigu vėl atsidurtum areštinėje, išnaudok savo pagalbos skambutį ir paskambink man, manau sugebėčiau sumokėti už tave užstatą ar panašiai, - nusijuokė ir paleido vaikiną, iš kišenės išsitraukdama automobilio raktelius. - Sėkmės, Stefanai, - mirktelėjo jam ir apsisukusi ant kulno, pakankamai greitu žingsniu nukeliavo link mašinos, kurią tuoj pat užvedė ir išvažiavo iš aikštelės, patraukdama tiesiai link kelio, vedančio iš miesto.