Share|
avatar
Hailee Cesya Kain
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Prikeverzojau : 430
Misery05
avatar
Svečias
Sponsored content

Kavos kioskas

View previous topic View next topic Go down
AuthorMessage
avatar
Prikeverzojau : 2273
Hug'ų : 108
Prisijungiau : 2012-01-05
Man jau : 19
Am I inlove with you? Or am i inlove with the feeling?
Hailee Cesya Kain
PostSubject: Kavos kioskas Sun Jan 10, 2016 6:07 pm
..
Back to top Go down
http://misery.forumlt.com
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Tue Jan 12, 2016 11:36 pm
Jaksonas buvo susitaręs susitikti su dread daktare. Jam buvo tik smalsu,tačiau kolkas tapti eksperimentiniu triušiu neketino. Vaikinas nebuvo spėjęs dorai susitvarkyti su savo vilkiškuoju aš,tad ką jau kalbėti apie antrą padarą jo viduje.
Vaikinas atėjo į miesto aikštę. Nusipirkęs kavos iš kiosko atsirėmė į medį ir laukė daktarės.Jackson net neįsivaizdavo,kaip ji atrodė. Vienintelis dalykas kūrį žinojo,kad tai bus mergina ir ji pati jį susiras.
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 12:01 am
Daktarai niekuomet niekuo nesistebėdavo, nebūdavo šokiruoti, tačiau reikia pripažinti, jog medžioklė jiems kartais pabosdavo ir norėdavosi sutikti tą, kuris iš tiesų norėtų prie jų prisijungti, bei situacijai pakitus, nebėgti tarytum mažam šunyčiui, kaip kad tai padarė Theo. Jis turėjo padėti sukurti tobulą hibridą, tačiau iki šiol nepasirūpino nei tikrojo alfos mirtimi, nei išrinktojo radimu. Naivu, bet baimės daktarai tikėjosi, jog šis vaikinas turės didesnį potencialą, tad pasiuntė Lottie su juo pakalbėti. Judėdama miesto gatve ji atrodė tarytum vaiduoklis, kuris tai dingsta, tai vėl atsiranda, tačiau iš tiesų jos niekas nematė. Visiškai niekas. Dabar ji vilkėjo kostiumą, buvo užsidėjusi kaukę ir būtų įvariusi širdies smūgį bet kam. Galiausiai, išvydusi Jacksoną, stovintį prie medžio, ji pasuko jo link ir vos tik priartėjusi stipriai suėmė riešą. Tik tą akimirką jis ją pamatė. Ne kaip Lotę, o kaip daktarę - keliančią siaubą.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 1:14 am
Vaikinas ramiai gėrė kava laukdamas daktarės kuri tikėjosi bus patraukli moteris ar mergina. Gerdamas kava jis planavo pasigardžiuoti šokoladiniu batonėliu kuris buvo kišinėja. Kai netikėtai pajuto,jog kažkas suspaudė jo ranką.Atsisusukęs jis vos nepaspringo kava
ir greitai išlaisvino ranką.
-Tu ką man infarktą ivaryti nori? Ar tiesiai i kapus nuvaryt?
piktai kiek pakeltu balso tonu pasakė vaikinas
-išvis gal tau varžtelių trūksta?Kad su roboto kauke ateini i vieša vietą tokijt paros metu ir atrodai,kaip pabėgęs iš Helauvyno.
Pasakė,gan grubiai ir su ironija
-Išvis manau be reikalo čia atėjau. Nes tikrai neprasidėsiu su konservu skardine
pasakė pašaipiai suirzęs Jacksnas. Vaikinas jautė,kad vilkas jo viduje nori išlysti pasigalasti nagu
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 1:44 am
Daug maž tokios reakcijos Lottie ir tikėjosi, mat šis vaikinas, visai neseniai pasirodęs mieste, o tiksliau į jį grįžęs, nė nenutuokė su kuo turi reikalų. Visiškai ramiai atitraukusi ranką nuo jo rankos, mergina pasuko galvą į šoną, neva nustebusi, tačiau išgąstis, suspindėjęs vaikino akyse, leido jai prisiminti, kad ne kiekvienas sugeba į tai žiūrėti taip laisvai.
-Tu vienintelis mane matai.-nuskambėjo šaižus, tarytum roboto balsas, o tuomet jos kūnas sujudėjo taip greitai, kad nebuvo galima suvokti kas ką tik nutiko, paskleisdama keistą, kone elektros garsą. Tik vėl būdama ramioje stadijoje, Lottie galiausiai nusiėmė nuo galvos kaukę, paleisdama rausvus plaukus kristi ant pečių. Dabar ji žiūrėjo į vaikiną tomis žaliomis, jam puikiai pažįstamomis, tačiau tuo pačiu metu svetimomis, akimis.- Nereikia taip nerimauti Džeksonai. Mes nenorim tau nieko blogo.-jos balsas jau nebeskambėjo tarytum per mikrofoną į vamzdį paleistas ne itin suvokiamas garsas, tačiau jis vis dar buvo šaltas ir bejausmis.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 2:18 am
Jaksonas nelabai klausėsi ka kalbėjo skardinė kaukė. Vaikinas buvo nusprendęs nešdintis ir susirasti Stailsa ar Skota.
-Tai dabar darai mane bepročiu kuris kalbasi su savimi? Kvaila konservu deze
vaikinas nerodė jokios pagarbos ar baimes. Jam darėsi giliai dzin. Ir atsukęs nugarą pradėjo eiti savais keliais.Kai daktare paleido ta bjaurų garsą kuris erzino jo vilkišką klausą.
Vaikinas atsisuko norėdamas ją aprėkti,tačiau išvydęs Lidija negalėjo patikėti savo akimis. Jis buvo priblokštas iš nuostabas
-Lidija? Ką čia veiki?
Šeip ne taip sugebėjo pasakyti Jacksonas. Ji buvo tapati mergina kuria jis mylėjo, nors kartu atrodė ir kitokia.O kiti merginos žodžiai jį sutrikdė.
-Ką tu čia nusišneki? Ir kam tas klauno kostiumas? Juk tu ne jie. Tu banca.Ir po šimts aš įsiutęs. Bet nerimo manyje nėra.
pareiškė jis
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 3:45 am
Vaikino ne pagarba privertė Lottę pyktelėti, tačiau neilgai trūkus ji susivokė - net jeigu vaikinas to ir nepasako - jis bijo. Velniškai bijo. Juk ne kasdien tenka susidurti su padaru, kuris yra pusiau žmogus, pusiau kažkas, ko pasaulis dar nėra matęs ir ne gana to, jis turi tokias galias, kurių ne visi sugebėtų supaisyti. Jacksonui pasisekė, kad su juo susitikti nusprendė šioji mergina, nes kitaip jau seniai jis prieš savo valią būtų paguldytas ant operacinio stalo.
-Niekas ir tavęs nemato.-kuo ramiausiai pasakė, kuomet jau buvo be kaukės ir žvelgė į jį Lydijos akimis. To ir buvo galima tikėtis - jis, net ir žinodamas su kuo eina susitikti, vis tiek patikėjo Lottę esant mergina, kurią jis kadaise mylėjo ir galbūt vis dar myli.- Aš ne Lydia.-nesistengdama slėpti savo asmenybės raudonplaukė nusijuokė palengva, vieną po kitos nusimovė abi pirštines - taip ji galėjo kur kas lengviau suvaldyti kostiumo provokuojamus virpesius.- Tai aš Bančė, lygiai taip pat, kaip ir ji, tačiau čia atėjau vien dėl to, kad pats kvietei, Jaksonai. Tu? Įsiutęs? Kodėl?-pasiklausė pakreipdama galvą ir vėl pajusdama nevalingą energijos iškrovą, pereinančią kūnų. 
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 12:07 pm
Jacksonas nebijojo,ar bent jau taip sau teigia sau mintyse. Vistiek anot jo už nokitsune ar tuos padarus su žvėrių kaukėmis apie kuriuos girdėjo blogiau būti vargu ar gali.Tad turbūt labaiu drebintu kinkas prieš juos nei prieš žmogų su skardine kauke.
Išgirdęs,kad jo nemato,kiek nustebo,ir gurkštelėjo kavos
- Sakai nemato?
nepatikliai paklausė ar apsižvalgė ar į jį niekas nežiūri,kaip į beprotį. Merginai pasakius,kad ji ne Lidija,truputi sutriko,bet stengėsi to neparodyti. Jacksonas žvelgdamas į Lotte matė merginą kuriai priklausė jo širdis. Kuri buvo jo stiprybė ir silpnybė.
Nors merginai pasakius,kad yra Banča,kiek susimąstė ir nužvelgė ją nuo galvos iki kojų
- Žinai tu tikrai ne Lidija,ji taip nesirengtų.
konstatavo faktą vaikinas ir išklausęs merginos,bei paklaustas,kodėl įsiutęs tarė
-Kviečiau ?Gal taip, gal ne.Tačiau jau dabar manau padariau didžiausią kvailystę,kad čia atėjau.
konstatavo faktą Jackson
-Klausi kodėl įsiutęs? negi rimtai nežinai ? Ar dediesi visiškai kvaila? Aš vilkolakis. Tad nueik į biblioteką ir paskaityk apie juos suprasi,kad esame tikrai nestabilūs emociškai ir greitai susierziname. O susierzinimo priežastis tikėjaus normalaus pokalbio,su normalia mergina,prie normalaus puodelio kavos,. O ne klounų parado. Ir savo buvusios merginos veidelio.
pareiškė Jacksonas nusijuokdamas ir bandydama suprasti,a Lidijos kopija išties nieko nežino,neišmano apie vilkolakius ir yra kvaila ar tik tokia apsimeta
Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 3:23 pm
Buvo naivu manyti, kad Nogitsunė ir Bersekeriai bent per nago juodimą prilygsta tam, su kuo dabar kalbėjosi Jaksonas. Taip, jie lygiai taip pat buvo nemirtingi, tačiau kaulų rinkiniai tebuvo fiziškai galingos jaruarų marionetės, o nogitsunė - paprasčiausias lapinas, lygiai toks pat, kaip ir bet kuris kitas, tiesiog linkęs į blogį, kai tuo metu daktarai buvo jų miksas. Nors gebėdavo atrodyti žmogiški ir netgi malonūs, kai to prisekdavo, retai kada nusiimdavo kaukes. Išskyrus Lottie. Jai patikdavo klaidinti žmones, sukti jos apie pirštą, jaukti mintis ir taip varyti į dar didesnę šizofreniją, nei jie jau iki tol buvo, manydami, kad kraustosi iš proto, negalėdami atsiminti kur dingo dalis valandų, nes jų atmintis buvo visiškai ištrinta. Tai grėsė ir šiam vaikinui. Su kiekviena minute raudonplaukei vis įkyriau į galvą lindo mintis, kad jis visiškai netinkamas ir kad per greitai prarastų jų pasitikėjimą dėl savo nekontroliuojamo elgesio. Laimei Šarlė buvo pakanti ir į jo išsišokimus stengėsi nekreipti per didelio dėmesio.
-Net jeigu dabar pat perverčiau tavo širdį, žmonės nepastebėtų ir tavo kūnas gulėtų čia pūdamas, kol galiausiai pasirodytų hellhound'as.-pasakė visiška šaltai, taip norėdama užtildyti pasipūtusį vaikėzą, kurio galios siekis jį su kiekviena diena, penkiamyliais žingsniais, artino prie neišvengiamos mirties. Jis nežinojo su kuo prasideda ir nė nenujautė, kad kelio atgal nėra.- Ta Lydia, kurią tu pažinojai - galbūt. Deja dabar tu nieko apie ją nežinai.-pasakė tvirtai, užtikrintai, mat ji matė savo pro dukrą, kuomet ji buvo su Jaksonu, matė tą išpuikusią lėlytę, kuri tik kartais atveria savo širdį, pripažindama, kad nėra bejausmė. Dabar ji visai kitokia. Banšės sugebėjimai atsuko jai kelis varžteliui. Nieko keisto - kiekviena banšė išprotėja ir paskui visiškai pasikeičia.- Didžiausią kvailystę padarei tada, kai nusprendei grįžti, Jaksonai. Dabar jau per vėlu. Vienintelis būdas išlikti gyvam - pamiršti Skotą ir jo gaują. Jie jau lavonai.-drąsiai kalbėdama pasakė, nežymiai šyptelėdama, mat jiems jau pavyko. Tą minutę, kai sukūrė tobuliausią pasaulyje hibridą. Tebuvo tik laiko klausimas, kada suteiks kvėpavimą dar vienam tokiam padarui. Šiam pradėjus kalbėti apie vilkolakių negebėjimą valdytis ir greitą susierzinimą, o po to pridūrus kavos puodelį ir jaukų pokalbį, Charlottė nesusilaikiusi nusijuokė.- Tu išties manei, kad susitiksi su eilinių žmonių daktaru ar druidu? Tuomet reikėjo pas tokį ir eiti. Mes esame baimės daktarai - jaukūs pasisėdėjimai prie kavos puodelio ne mums. Tu išties netinkamas. Esi sutvertas nesėkmei.-pasakė žengdama arčiau jo ir ištiesusi ranką pridėjo jam prie smilkinio, jau ketindama išvalyti mintis, tačiau tą akimirką pajuto kažką neįprasto. Na, neįprasto kitiems, tačiau kada kasdieniško jai - ryšys su Lydia. Jis buvo toks stiprus, kad dabar, vietoje to, kad ištrintų mintis, mergina pasistiebė iš įsisiurbė į vaikino lūpas. Aistringai. Švelniai ir grubiai vienu metu, tarytum nebūtų Šarlė.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 9:57 pm
Charlotė atrodo pasitikinti savimi,gal net per daug. Ypač,kai prakalbo apie mirtį. Vaikino visiškai tas nežavėjo priešingai nuteikė,net nemaloniai. mirti jis tikrai nenorėjo ir nesiruošė.
-Gerai,bet nemanau,kad tokia graži mergina,kaip tu jei ir nužudytų padarytų kūną nematomą ir leistų visiems,ant jo lipti ir niekinti jį.
pasakė Ramiai Jaksonas,kiek nuleisdamas garą. Jo susierzinimas ir pyktis kažkur dingo. Jaksonas atrodė ramus ir pasitikintis savimi.
Merginai prakalbus apie Lidija jis susimąstė ir suraukė kaktą
-Atrodo visos rūšys turi trūkumų. Tik vienos didesnių kitos mažesnių.
pasvarstė garsiai,o paminėjus Skotą surimtėjo. Vieną nekęsti,bet žudyti niekada
-Atleisk mano rankos suteptos,per daug nekaltų kraujo. Negalėčiau nužudyti draugų. Grįžau čia,kad Derekas ar Skotas išmokytų susitvarkyti su pykčiu,kad per pilnatį netektų lindėti rūsyje prisirakinusiam prie grandinių.
ramiai kalbėjo Jaksonas merginai,gal ,kiek per atvirai,bet sakė tiesą.
Merginai prakalbus apie daktarą Druidą vaikinas nusišypsojo savo balta šypsena
- Na ne,bet jei norti sudaryti verslo sandėrį, pirma taisyklė yra neišgadink kliento. Todėl,kad ir baimės daktarai manau vadovaujasi šia taisykle ir žaidžia gražiai,nebaugindami.
Merginai ėmus kalbėti apie nesėkmes tarė
- na Nesėkmę patyriau tapdamas vilkolakiu,tad antrą kartą nebenoriu to paties.
atkirto,jai.Kai mergina netikėtai priėjo prie jo arčiau ir uždėjo ranką atn smilkinio jaksonas padėjo kavą ant lentynėlės prie kiosko,tarsi pasiruošdamas gintis. Tačiau merginai įsisiurbus į lūpas,nei pats nepajuto,kaip ją apkabino ir atsakė į jos bučinį aistringai ir su meile kurią tebejautė Lidijai

Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 11:03 pm
Per daug savimi pasitikinti... Kvailas, jaunas vilkas nė nežinojo su kuo turi reikalų, nė nenutuokė susidedantis su tuo, ko bijo ten patys stipriausi, ko bijo kiekvienas padaras, vaikštantis šia žeme. Džeksonas manėsi pažįstantis Lottę, vien dėl to, kad ji atrodė kaip Lydia, tačiau tai buvo pirmoji ir esminė klaida, kurią jis padarė, mat ji sena raudonplaukė, kurios net laikas nesugebėjo paveikti, neturėjo širdies ir be jokios graužaties galėjo padaryti tai, apie ką kalbėjo. Ir visgi ji nieko nebesakė. Nutylėjo, leisdama jam galvoti, kad turi bent menkiausios vilties.
-Tai priklauso nuo žmogaus, o ne nuo rūšies.-pasakė visiškai ramiai, mat ji, geriau nei bet kas kitas, žinojo apie kiekvienos rūšies genetiką, apie ją veikiančius pakylimus ir nuopolius, apie charakterių skirtumus. Ir tai, kad jis kaip vilkas negalėjo valdytis, nebuvo jo rūšies požymis - tai jis. Pirmą kartą, nežinodamas į ką veliasi, jis priėmė įkandimą ir dabar, lygiai taip, be jokios nuovokos, troško tapti galingesniu. Deja čia nesėkmės kur kas dažnesnės ir žaizdos gilesnės.- Nužudyti? Tau nieko nereikia žudyti, nes jie jau ir taip viena koja karste. Derekas dingo, Skotas jau nebe tas tikrasis alfa, kurį tu pažinojai, o Lydia... Ji tavęs nebemyli. Brangusis Jaksonai, tave visi pamiršo, tu nebeturi kur sugrįžti.-kad ir kaip bebūtų keista, Lottie visiškai nemelavo, mat kiekvienas, turintis dvi akis ir blaivias smegenis, galėjo pasakyti, kad šio miestelio didvyriams atėjo galas. Dabar čia karaliauja jie ir jų sukurtos chimeros, kurios visais bruožais pranašesnės. Būtent dėl to baimės daktarams nerūpėjo geras įvaizdis, nerūpėjo sandorių sudarymai. Dabar mergina buvo čia vien tam, kad patikrintų ar buvęs kanima yra geras variantas.- Aš neatėjau sudarinėti sandorių Jaksonai. Tai tau mūsų reikia, o ne mums tavęs.-pasakė visiškai šaltai, mat jie galėjo padėti sukontroliuoti vilko pusę, jie galėjo padėti jam pasiekti to, ko visada troško ir kartui, bei visiems laikams įrodyti, kad jis yra pranašesnis už bet kurį kitą. Nors tiesa ta, kad jis nebuvo pranašesnis, bent jau ne kol kas.- Tai tik įrodo, koks pažeidžiamas tavo kūnas. Ir visgi tu sugebėjai atsitiesti. Tik tikri kovotojas gali pakilti.-ji nejuokavo. Kiekvienai chimerai buvo suteiktas antrasis šansas, kuomet vaistai jas panarindavo į gilų, mirtį primenantį miegą, o tuomet prigeldavo. Bet tik stipriausius, tik tuos, kurie verti prisikelti. Jusdama iš vaikino sklindančią meilę Lydijai, Šarlė nesusilaikė ir atsitraukusi skardžiai nusijuokė.- Jordan Parrish. Lydia dabar su juo.-pasakė kiek atsainiai, nors jai tai nebuvo dzin. Lydia šioje situacijoje buvo didžiulė kliūtis.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Wed Jan 13, 2016 11:40 pm
-Viskas viename. Juk vilkolakiu lakstyti priverstas per ilnati esi. Šeip su valdymusi bėdų nėra.
atsakė jai.Išgirdęs,kad nieko nereikės žudyti lengviau atsikvėpė.O sužinojęs,kas vyksta nustebo.
- Rimtai? Tai negi Stilinskis neįkrečia Skotui smegenų,kaip visada? O Kra,ar koks ten jos vardas varnas skaičiuoja ar ką?Kai jos vaikinas tampa mėme.
pasidomėjo Jaksonas
Pasakius Lotei,kas ji neturi,kur sugrįžti,kiek išsigando jis bijojo labiau už viską tapti omega. tad surimtėjo.
Kalbai grįžus prie sandėrių šyptelėjo
-Manau mums abiem reikia vienas kito. Nors aš nežinau,ko noriu. Žinau,kad nebenoriu kanimų mėšlo. Juodų išskyrų ,juodo,kraujo,spaudymuisi juo ir panašiai.
iškarto apsidraudė Jakcsonas. O merginai jam pasakojant apie Chimeras ramiai klausėsi.
- Žinai mirti aš nenusiteikęs ir nenoriu.
perspėjo jai vė; paminėjus apie kažkokią mirtį ir nubudimą.Nenoriu būti lėlė kažkieno rankose,kaip jau buvau.
pridūrė dar atsiminęs,kokia buvo marijonetė,kai buvo kanima ir vykdė kitų juodus darbelius
Lotei atsitraukus po bučinio ir paminėjus parišą įsiuto
- Su tuo kvailu faru????
Kone išrėkė vaikinas staiga jo akys sušvytėjo mėlynai, ant rankų išaugo nagai ir jis aketė pavidalą bei užstaugė
- ką ji mato jame? Pinigus? Gerą specialybę?
siuto ir pyktį liejo į medį trenkdamas per jįį nagais,kad net skiedrios lakstė į šalis
-Aš jį užmušiu. Gavo ją tik dėlto,kad aš nebeturiu pinigų,nebeesu Elitas.O tik Jacksonas.Nekenčiu jo kvailas faras
toliau įsiutęs kankino vargšą medį


Back to top Go down
AuthorMessage
Prikeverzojau : 430
Hug'ų : 1
Prisijungiau : 2012-06-22
...
Misery05
PostSubject: Re: Kavos kioskas Thu Jan 14, 2016 11:24 am
Paverstas kiekvieną pilnatį prarasti kontrolę... Na, ne visi susidurdavo su tokia kančia, tačiau kaip omega, Jaksonas neturėjo kitos išeities, jis iš tiesų nemokėjo valdytis, o jo temperamentas, kuris dar prieš jam virstant beta buvo itin aršus, sustiprino kiekvieną pykčio emociją. Ir visgi, nepaisant to, jis buvo vienas iš geriausiai treniruojamų šuniukų, kuriuos tik galėjai rasti. Tereikėjo pririšti jį už trumpo pavadėlio.
-Stilinskiui jau seniai pavažiavęs stogas. Jis kovoja su savo vidiniais demonais, o Kira... Na, sakykime ji nelabai kaip susitvarkė su galios pertekliumi.-po jų įsikišimo ir pasirūpinimo, kad laputė atrastų tikrąjį pašaukimą, ji pasikeitė, prarado kontrolę, tapo tokia monstre, kokios daktarams ir reikėjo, o tuomet. Tuomet ji dingo, pasišalino iš jų akiračio, atsisveikino su visais ir pabėgo, vildamasi, kad sugebės atrasti savyje stiprybės kontroliuoti lapę, o ne pasiduoti jos kontrolei. Deja, deja, to jau niekaip nebegrąžinsi.- Jeksonai, nejau tu manai, kad kam nors rūpi tavo norai? Kadaise gal, bet dabar. Tu esi marionetė net to nesuvokdamas. Marionetė galios troškimo, kuris teka tavo venomis. Mes galime tau suteikti galios, tačiau kaip ir viskas - tai kainuoja.-Lottie nebuvo linkusi daugžodžiauti ar sukti kažko į vatą ir visuomet kalbėdavo rimtai bei atvirai. Ji nenorėjo, kad vaikinas susidarytų blogą įspūdį, kad manytųsi esantis kažkas, nors iš tiesų - jis buvo niekas. Be baimės daktarų daugiau niekas nė nebūtų atkreipęs į jį dėmesio. Jis ne tikrasis alfa ir ne banšė, ne lapė ar kažkas, kas iš tiesų kam nors rūpėtų. Jis beta. Toks pat, kaip ir kiti. Lygiai toks pat, nepaisant jo mėlynų akių, išduodančių visas nekaltas mirtis. Šiam ėmus siautėti Lottie giliai atsiduso. To buvo galima tikėtis, tačiau kaip žinia - tai visiškai nereikalingas ardymasis.
-Parrish'as jau nebe tas paprastas policininkas, kurį tu pažinojai. Jis galingas. Labai galingas. Galingesnis net už Skotą. Matai, jis yra pragaro šuo.-merginos balse buvo galima girdėti susižavėjimo gaidelę, mat kalbėdama apie Jordoną, ji prisiminė, kaip jų kūnai glaudėsi vienas prie kito, kaip lūpos susiliejo saldžiam bučiniui. Net kaip žmogus jis buvo nuostabus, tačiau tai, kad jis atsiųstas iš pačio pragaro, pridėjo viskam dar daugiau žavesio.- Nepaisant to, ji jam rūpi. Ir jis tai parodo. Priešingai nei tu, kai ją palikai, įskaudinai.-pridėjo visiškai šaltai, tarytum pati būtų jos vietoje.- Lydijai nerūpi tavo pinigai ar statusas. Ji mylėjo tave dėl tavęs, tačiau dabar jos širdis priklauso kitam.-užbaigė visiškai ramiai stebėdama, kaip vaikinas išlieja savo pyktį ant medžio ir mintyse irzo, kad šis taip nesugeba kontroliuotis. O juk sakė, kad negeba to daryti tik per pilnatis.
Back to top Go down
AuthorMessage
avatar
Guest
Svečias
PostSubject: Re: Kavos kioskas Thu Jan 14, 2016 11:54 am
Klausantis merginos kalbų susidarė vaizdas,kad visi 6iame mieste išprotėjo, ir normalių žmonių reikėtų,net su žiburiu paieškoti. Negi šis miestelis apsėstas ar prakeiktas,ėmė svarstyti vaikinas.
-Tai gal jie visi drauge durnaropių užvalgė,kad visi sveiką protą pametė. O ta,Piterio dukra,gal bent ji normali?
Su viltimi paklausė Jacksonas,tikėdamas,kad nors kasnors neišprotėjo šiame mieste,ar nedėjo į kojas.
Vaikiną suerzino,kai jį pavadino marionete,tad išrėžė
-Daugiau niekada ja nebūsiu,ir bet jau žinosiu,ką darau. O dėl amno norų nenaujiena,dėl to palikau Londoną spjoviau į viską ir grįžau čia.
-O ką šiais laikais už dyką gausi? Manau nieko
atkirto jai klausydamasis apie parišą. O sužinojęs,kad jis pragaro šunėkas šyptelėjo
-Na ir sekasi. Bet tai netrukdo,jam duoti galvon. Girdėjau,kad jis galingas,bet žmogiškų silpnybių turi net jis.
Kabėjo apie Pariša,mąstydamas,kad reikės jį bet kokia kainą susirasti.Ir išsiaiškinti,kas ir kaip yra.
-ir tu teisi palikau ją bet ne savo noru. Tai buvo didžiausia mano klaida. Todėl atsisakiau visko pasiunčiau įtėvius ir grįžau čia. Įrodyti sau, jai ir kitiems,kad mulkis Jacksonas mirė. Liko vidiškai kitoks naujas Jacksonas.
Tarė liovęsis,kankinęs medį ir vėl atvirto į žmogų ir žvelgė į merginą.
- Ko iš manęs nori ir ką siūlai?
paklausė tiesiai šviesiai be užuolankų. Jis nesivaldydavo ir kai labai įsiusdavo. tačiau tai būdavo retai didžioji bėda būdavo pilnatis.
Back to top Go down
AuthorMessage
Sponsored content
PostSubject: Re: Kavos kioskas
Back to top Go down

Kavos kioskas

View previous topic View next topic Back to top
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: WITCH THINGS :: Kino teatras :: Miesto aikštė-